Kaip išvengti kondensato ant lango
Kondensato susidarymo prevencija, teisingi lango montavimo būdai, kad nesusidarytų kondensatas daugiau
Namų renovacija varo gyventojus į neviltį
2009-04-20 10:16 Peržiūros : 706 Spausdinti
Ilgą laiką vangiai „slinkusi" daugiabučių namų renovacija stumia gyventojus į neviltį jau ne pirmą kartą - tuomet, kai smarkiai kilo darbų ir medžiagų kainos, kai socialdemokratų Vyriausybė buvo sustabdžiusi jau parengtus projektus, ir dabar, kai taip bandoma gaivinti ekonomiką.
Daugiabučių renovacija Vilniuje įstrigo 2008-ųjų pavasario pabaigoje (kituose miestuose ji nė nebuvo prasidėjusi - renovuoti tik pavieniai namai). Susigundžiusios valstybės pažadais kompensuoti iki 50 proc. renovavimo išlaidų, bendrijos buvo parengusios šimtus projektų.
Tačiau Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra apsisprendė 52,2 mln. litų valstybės paramą skirti vos keliems pastatams atnaujinti. Taigi tais metais Vilniuje buvo renovuoti 69 namai, dar 280 projektų - sustabdyti. Socialdemokratų Vyriausybė bandė rengti dar vieną modelį, kuris numatytų jau mažesnį finansavimą, tuo taip pat suerzindama nemažai apviltų žmonių.
Beje, G. Kirkilo Vyriausybė taip pat laikė šią sritį prioritetine, tačiau vežimas iš vietos judėjo labai lėtai. Pagaliau, gyventojams papuolus į tikrą ekonominių sunkumų tornadą, A. Kubiliaus Vyriausybė vėl griebėsi šios idėjos, šįkart suerzindama dar daugiau žmonių - nors šiais laikais laiškai į redakcijas keliauja ne itin intensyviai, kasdien gauname po kelis pasipiktinimo ar nevilties kupinus laiškus dėl dar vienos užklupusios bėdos.
Nenorite - priversim
Vyriausybės šimtadienio išvakarėse duotame interviu Premjeras A. Kubilius teigė, kad namų renovavimas svarbus ne tik gyventojams, bet ir valstybei: „Kuo mažiau šilumos bus suvartojama daugiabučiuose, tuo mažiau valstybė bus priklausoma nuo energetinių resursų importo."
Todėl, anot Premjero, šią „renovavimo programą galima tapatinti su nacionalinio saugumo reikalais". Jis priminė, kad dabar nerenovuoti pastatai suvartoja beveik dvigubai daugiau energijos nei panašūs naujos statybos namai.
Vyriausybės vadovas neatskleidė, kaip bus elgiamasi su tomis daugiabučių draugijomis, kurios atsisakys renovuoti pastatus. Tai turėtų būti pagrįsta bendru - tiek gyventojų, tiek valstybės - apsisprendimu. Politikas neatmetė galimybės, kad tie gyventojai, kurie apsispręs nerenovuoti būstų ir toliau sunaudos daug šilumos, galėtų mokėti papildomus mokesčius. Tai turėtų būti panašūs į už papildomą išmetamo anglies dioksido kiekį mokami mokesčiai.
„Jeigu sukuriamos visos sąlygos būstams renovuoti ir šilumai tausoti, bet žmonės atsisako tai daryti, tokiu atveju už nedalyvavimą stiprinant bendrus nacionalinius reikalus žmonės turėtų papildomai atsilyginti", - svarstė Premjeras.
Jis tikėjosi, kad, pakeitus esamą kompensacijų už renovaciją modelį, valstybė renovuos „ne du šimtus, o iš pradžių tūkstantį, vėliau ir porą tūkstančių daugiabučių per metus".
Pensininkus paliks ramybėje?
Praėjusią savaitę darbo grupė, nagrinėjanti daugiabučių namų šiltinimo finansavimą (darbo grupės vadovas, Finansų ministerijos sekretorius Aloyzas Vitkauskas, aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis ir kt.), galutinai susitarė dėl daugiabučių gyvenamųjų namų šiltinimo finansavimo modelio, kuris bus teikiamas svarstyti Vyriausybei.
Pagal šį modelį po daugiabučio renovacijos už būsto šildymą ir lengvatinę paskolą, kartu sudėjus, gyventojai turės mokėti mažiau nei už nerenovuoto būsto šildymą. Daugiabučiams šiltinti ir modernizuoti gyventojai galės 20 metų gauti lengvatinę paskolą su fiksuotosiomis 3 proc. palūkanomis. Mažas pajamas turinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems žmonėms valstybė apmokės 100 proc. paskolos išlaidų.
Vyriausybė planuoja, kad patvirtinus naująjį renovavimo modelį dar šiemet bus apšiltinta 500 daugiabučių, kitais metais - 1 000, dar vėliau - 2 000 daugiabučių per metus (iš viso laukiančių renovacijos daugiabučių pastatų Lietuvoje - 30 tūkst.). Darbo - ne vieniems metams, tad dar galime „tikėtis", kad kita Vyriausybė mesis į kitą pusę.
Aplinkos ministras taip pat gąsdina
Aplinkos ministras G. Kazlauskas spaudos konferencijoje tvirtino, kad renovacija bus savanoriškas sprendimas, tačiau nusprendusiesiems gyventi nieko nekeičiant vėliau gali atsirūgti.
„Gali būti nustatyti normatyvinės bazės reikalavimai, kad būstas vienam kvadratiniam metrui turėtų sunaudoti atitinkamą kiekį energijos, tad po kažkiek metų, jeigu jūsų būstas sunaudos kelis kartus daugiau energijos, jūs už energetinius išteklius, brangiai kainuojančius valstybei, mokėsite brangiau negu tie, kurie juos naudos ekonomiškai. Tai teorinė galimybė žmones paskatinti rūpintis savo būstu", - kalbėjo ministras.
Per šiuos metus specialiame būsto renovaciją finansuosiančiame fonde planuojama sukaupti iki milijardo litų, iš kurių apie 80 proc. sudarytų Vyriausybės įnešti europiniai pinigai, o likusius 20 proc. - komercinių bankų lėšos. Svarstoma, kad lengvatiniai kreditai renovacijai su 3-4 proc. metinėmis palūkanomis greičiausiai keliaus per bankus. Turbūt kiekvienas moka skaičiuoti, kad tai 60-80 proc. per 20 metų - tokiam laikui planuojama paskola. O svarbiausia - valstybė suteiks iki 15 proc. papildomą finansinę paramą...
Tiesa, guodžia planai, kad nepasiturintiems ir vieniems gyvenantiems žmonėms valstybė kompensuos visą renovacijos kainą, tačiau kol kas nekalbama apie tai, kokiais standartais bus vadovaujamasi. Jei tais, kuriais skiriama socialinė parama (vienam gyventojui - 350 litų per mėnesį), dauguma daugiabučių gyventojų „pasijus" turtingi ir privalės padengti visas renovavimo išlaidas. Jei bus paskelbta kita „kartelė", renovacija tuštins valstybės biudžetą.
Namo atnaujinimas - ne baisiausia, kas gali įvykti
Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis - darbo grupės, rengusios naują namų atnaujinimo tvarką, narys. Jis sakė, kad panikos bangos pasiekė grupę, bet, jo nuomone, nerimauti reikia ne dėl pastatų atnaujinimo programos, o dėl griūvančių namų.
- Ar panika buvo pagrįsta?
- Visuomet naujovės sukelia nerimo. Tačiau šiuo atveju kai kurių daugiabučių namų bendrijų pirmininkai tikrai turi pagrindo jaudintis.
- Būtent pirmininkai, o ne žmonės?
- Apie bendrijos pirmininką kalbu kaip apie žmonių atstovą. Ne kiekvienas žmogus turi laiko susipažinti su teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, o pirmininkas, kaip vadovas, privalo viską žinoti. Labiausiai jaudinamasi dėl tų projektų, kurie buvo pradėti vykdyti senomis sąlygomis ir kurių dalis darbų jau yra atlikta. Dabar, vietoj žadėtos 50 proc. valstybės paramos, jei atnaujinimas vyksta su šiltinimu, parama apribota metrais. Tai sudaro maždaug dvigubai mažiau paramos, nei buvo numatyta.
- Vadinasi, taip įklimpusiems bendrijų pirmininkams reikės vėl iš naujo kalbėtis su namo gyventojais?
- Tai ne tiek Vyriausybės, kuri šiuo metu nelabai gali padėti žmonėms, kiek Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros klaida. Jiems reikėjo sukviesti tų bendrijų pirmininkus, kurie jau vykdo projektus, ir išaiškinti padėtį. Pastariesiems buvo tik išsiųsti raštai, kad per 20 darbo dienų turi pasirašyti po naujomis sąlygomis, kitaip bus išbraukti iš eilės.
O juk bendrijos pirmininkas neturi teisės pasirašyti naujos sutarties, negavęs bendraturčių pritarimo.
Bendrijos pirmininkai įvaryti į kampą: jei nepasirašys, bus išbraukti iš eilės ir apkaltinti neveiklumu, jei pasirašys negavę gyventojų įgaliojimų, bus apkaltinti savivaliavimu.
Beje, pagal Daugiabučių namų bendrijų įstatymą, bendrijos pirmininkas privalo atlyginti nuostolius, kilusius dėl jo kaltės... Kvailio vietoje liko ir tokių namų gyventojai, kurie patikėjo ankstesniais Vyriausybės pažadais. Ateityje jiems bus labai sunku ja tikėti ir priimti sprendimus dėl būsto atnaujinimo, nes tai didžiuliai pinigai ir nelengvi sprendimai. Atsisakyti anksčiau pradėtų projektų taip pat neįmanoma, nes gyventojai praras daug pinigų... Vien parengiamieji darbai kainuoja šimtus tūkstančių litų.
Be to, mums labai gaila, kad atnaujinimas nevyksta kompleksiškai, nepasitelkus vieno generalinio rangovo - kiekvienam darbui ieškoma atskiro rangovo, atliekamos apklausos, renkamasi, paskiau kitas rangovas negali dirbti, nes nesutampa medžiagos, technologijos...
- Tad kiek laiko trunka toks „remontas"?!
- Kadangi terminai nenumatyti, jis gali trukti ir 100 metų...
- Vadinasi, labiausiai turėtų jaudintis ne tie žmonės, kurių namai po kažkiek metų galbūt bus atnaujinami, o tie, kurie įklimpo į tokią istoriją?
- Būkim „biedni", bet teisingi - 50 proc. valstybės paramos namams atnaujinti buvo rinkimų triukas. Šia parama beveik niekas nepasinaudojo, o po pusės metų viskas jau buvo pakeista. Manau, valstybė taip neturėtų elgtis. O žmonės turėtų būti dėkingi, kad valstybė bent tokia dalimi paremia jų nuosavo būsto remontą.
- Yra dar kita patarlė panašia tema - „biednas" dėl to, kad kvailas, kvailas dėl to, kad „biednas". Žmonės mielai susitvarkytų aplinką ir apšiltintų namus, jei tik tam turėtų lėšų...
- Nesiginčiju, žmones reikia paremti. Vyriausybė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad daugiabučiai namai nebuvo remontuojami 18 metų ir niekas - nei bendrijų pirmininkai, nei administruojančiosios įmonės - dėl to nebuvo prigriebtos. Vyriausybė turi paremti tuos žmones, kurie nori atnaujinti savo būstą.
Kitas dalykas - savininkai, kurie visiškai jo netausoja ar net niokoja. Kodėl kiti turėtų mokėti už tuos, kurie visiškai nesaugojo savo turto?
- Turite omeny, kad valstybė savo lėšomis visų namų neturėtų atnaujinti?
- Matote, jei namo neremontuosi, jis anksčiau ar vėliau sugrius - tai tik laiko klausimas. Net gyvenant žeminėje miške, ją reikia prižiūrėti... Padėti galima tik tiems žmonėms, kurie patys stengiasi arba yra nepasiturintys, - neįgaliesiems, daugiavaikėms motinoms ir pan.
- Daugeliui žmonių privatizuota nuosavybė pasirodė per sunki našta. Kaip manote, ar tai buvo geras sprendimas palaikes dėžutes „parduoti" žmonėms?
- Manyčiau, tikrai padaryta klaidų. Butų savininkai yra, o paties statinio savininko - ne. Mes išgalvojome dalinę nuosavybę: esą butas - pagrindinis daiktas, o visas pastatas - priklausinys. Pasaulyje viskas yra atvirkščiai - statinys yra pagrindinis daiktas, o butas - to daikto priklausinys. Tuomet ir savininkas aiškus.
- Gal iš tikrųjų trūksta savininko jausmo - juk Lietuvos žmonės labai rūpinasi buto vidumi...
- Taip. Štai jums ir atsakymas. Viduje kiekvieną dulkelę nuvalo, o laiptinėje - tikra kiaulidė.
- Ir nesakyčiau, kad žmonės labai rūpintųsi namo aplinka - uždariau duris, ir viskas gerai. Matyt, tie dalykai nuoširdžiai nerūpi.
- Žmonės nesupranta, kad jeigu sugrius sienos, tai ir iš gražaus remonto nieko nebeliks. Tačiau čia nereikia elgtis kaip drambliui porceliano parduotuvėje - nei grasinti, nei gąsdinti. Tiesiog reikia ilgai ir kantriai aiškinti, kaip vėliau bus gerai.
Namai turi būti remontuojami - kitaip nebus. O valstybė mus parems, mes gyvensime gražiai, patogiai ir mažiau mokėsime už šildymą, valstybė mokės mažesnį teršalų mokestį, bus sunaudojama mažiau kuro, mažiau pinigų reikės šildymo kompensacijoms ir t. t.
- Grįžkime prie faktų - kas dabar keičiasi?
- Niekas nesikeičia, išskyrus valstybės paramą, kuri sumažės.
- Tad kaip, jūsų nuomone, viskas vyks?
- Manau, kad šiuo metu programa įstrigs - tokiu laikotarpiu mažai kas norės įsipareigoti bankams.
- Programa planuojama baigti iki 2020 metų. Reikia tik įsivaizduoti, kaip atrodys paskutiniai atnaujinimo sulaukę namai...
- Akivaizdu, kad nemažai namų atnaujinimo nesulauks. Namai bus pripažinti avariniais, žmonės bus iškeldinti ir turės patys sugalvoti, kur dėtis. Tokių namų provincijoje jau yra - pusė namo sugriuvę, o kitoje pusėje gyvenama. Gerai, jei išvengsime žmonių aukų.
Logiška būtų pradėti darbus nuo kritinės būklės namų, tačiau šiuo metu namai atnaujinami „pagal pageidavimą". Tad pirmiau bus sutvarkyti geresni namai, kur gyvena turtingesni...
Teodora Rašimaitė
Kategorijos: Renovacija
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
