NT mokestis – tarp kelių alternatyvų

Finansų ministerija iki birželio parengs kelis nekilnojamojo turto mokesčio variantus. Pagal juos fiziniai asmenys galėtų būti apmokestinami už antrąjį valdomą turtą arba jei jų turto vertė viršytų tam tikrą dydį. NT ekspertas Vytas Zabilius sako, kad bet koks mokestis būtų „paskutinis vinis į karstą". Tuo metu „DnB Nord" analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, NT mokestis galėtų atstoti progresinius mokesčius.

Finansų ministerijos sekretorė Ingrida Šimonytė lrt.lt patvirtino, kad šiuo metu ruošiami keli NT turto mokesčio variantai, dėl kurių birželį turės apsispręsti Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas.

„Padaryta nemažai, bet yra dalykų, dėl kurių reikia rimčiau apsispręsti, ir tik tada projektas galės būti pabaigtas", - aiškino ji.

I. Šimonytė pabrėžė, kad nė vienas šiuo metu rengiamas variantas nėra „arti pabaigos", tačiau jau anksčiau pasirodė pranešimų, kad kuriami du NT mokesčio variantai. Fiziniai asmenys mokėtų, jei jų valdomo NT vertė viršytų 1 mln. litų. Mokestis taip pat galėtų būti imamas už antrąjį valdomą turtą.  

„Linkstama į tą pusę, kad Finansų ministerija parengs Strateginio planavimo komitetui apsvarstyti keletą alternatyvų ir dėl tų dalykų apsisprendus bus galima pabaigti projektą", - kalbėjo Finansų ministerijos sekretorė.

Neaišku, kuri alternatyva naudingesnė

Banko „DnB Nord" vyriausiasis analitikas R. Rudzkis pabrėžia, jog būtini specialūs skaičiavimai, kad būtų galima atsakyti į klausimą, kuris mokestis išjudintų NT prekybos rinką. Pasak jo, galbūt tai sėkmingiau padarytų antrasis variantas, kai apmokestinimas antrasis turtas.

Kita vertus, jo nuomone, toks mokestis tikrai neatgaivintų statybų verslo - žmonės pardavinėtų ir todėl nereikėtų statytis naujų antrųjų namų.

„Žmonės stengtųsi atsikratyti antro turto, bet bent jau kurį laiką tikrai sustotų naujos statybos. Tikrai dingtų noras statyti poilsiavietę, įsigyti būtą pajūryje. Aš nežinau, ar gerai, kai statybos visiškai merdi", - pastebėjo finansų analitikas.

Antrosios nuosavybės apmokestinimas, „Ober-Haus" nekilnojamojo turto bendrovės vadovo Lietuvoje V. Zabiliaus manymu, gali būti labai skaudus smūgis turintiems sodo namelius.

„Bus apmokestinami sodai, sklypas ir namukas, nors iš principo tai yra vienintelė vieta, kur galima pailsėti ir atsigauti nuo problemų gyvenant tipiniame daugiabutyje su krūva kaimynų, kurių dalis dar asocialūs", - idėją peikė V. Zabilius.

Jo nuomone, „visai racionalu" būtų apmokestinti tik antrąjį to paties tipo NT, ypač jei, pavyzdžiui, iš antro buto gaunamos pajamos. 

Reikia laukti

V. Zabilius akcentuoja, kad bet kuriuo atveju reiktų palaukti iki šalies ekonomika pradės atsigauti nuo recesijos.

Jo nuomone, šiuo metu įvestas NT mokestis dar labiau apsunkintų galimus pirkėjus bei sužlugdytų ir taip „pačioje blogiausioje situacijoje" esančią rinką.

„Manau, tas mokestis turėtų būti priimtas bent jau išeidinėjant iš recesijos. Čia yra paskutinė vinis į karstą, nes NT rinka išgyvena patį blogiausią scenarijų, kokį tik galima įsivaizduoti", - sakė jis.

Problemiškas progresinio mokesčio pakaitalas

R. Rudzkis teigia, kad NT mokesčio tikslas - ne tik iš judinti NT rinką, bet ir išvengti galimų spekuliacijų, o kartu - mažinti socialinę atskirtį. Pasak jo, mokestis net atstotų niekaip neįvedamus progresinius mokesčius.  

„Manau, kad socialiai teisingesnis mokestis yra skirti neapmokestinimą minimumą: tie žmonės, kurie turi labai prabangius būstus, mokėtų tam tikrus mokesčius", - sakė R. Rudzkis, nors sutiko, kad įvedamas mokestis būtų nepalankus mažas pajamas gaunantiems, bet nuo senų laikų gyvenantiems prestižinėse vietose.

„Bet ką darysi? O kiek žmonių yra apskritai, kurie negali gyventi senamiestyje? Tai mes gi nepuolame jų gelbėti. Negalima padaryti tokių sprendimų, kurie patenkintų absoliučiai visus", - kalbėjo analitikas. 

Jis priminė iki ekonomikos krizės buvusias spekuliacijas, kai turintieji labai prastos būklės turtą brangiame sklype, pavyzdžiui, Šnipiškėse, naujajame Vilniaus verslo rajone, specialiai keldavo kainą ir taip iškreipdavo rinką.

„Jis nusprendžia neparduoti savo turto, nes jam ir taip gerai, o jeigu būtų įvestas mokestis - iškart parduotų ir ta rinka pajudėtų", - aiškino R. Rudzkis.

Jis teigė, kad Finansų ministerija ir Vyriausybė turės apsispręsti dėl galimų „techninių detalių": ar NT neapmokestinamas minimumas sieks milijoną, ar daugiau.

Jis „techninėmis detalėmis" pavadino ir galimą situaciją, kai žmonės, NT pirkę kainų brangimo metu, iš naujo pervertinant turtą, prarastų nemažą dalį pinigų.    

Abejojo, ar surinks mokestį

V. Zabiliaus manymu, geriausia būtų įvesti visuotinį mokestį už bendrą NT turtą, esą tokia tvarka daugumoje pasaulio šalių.

„Paprastai visame pasaulyje įvedamas bendras minimalus NT mokestis nuo viso turto - taip aiškiausia ir skaidriausia", - sakė jis.

R. Rudzkis aiškina, kad finansines lubas, jei bus pasirinktas neapmokestinamojo minimumo variantas, reikėtų nustatyti ne šeimai, o vienam šeimos nariui - taip būtų išvengta galimų fiktyvių skyrybų.  

V. Zabilius priduria, kad mokesčius su išlygomis apeiti paprasta: galima NT pasidalyti naudojimosi tvarka, pasirašyti vedybų sutartį, pagal kurią turto vertė dalijama per pusę, ir panašiai.

„Normalus mažas bendras mokestis, tarkime Lenkijoje, atrodo, jis siekia apie 100 zlotų butui per metus, - ir ramu. Po truputį susirenka, labai lengvai administruojamas deklaruojant pajamas kartą per metus.

Visokie skirtumai, išėjimai, nuosavybių perrašymai - iš to uždirbs tik notarai ir teisininkai. Bet mokesčio jie nesurinks. Bus visokie turto pervertinimai, turto atsidalijimai, dalių perdavimai, performulavimai - absurdas", - sakė V. Zabilius.

Juozapas Paškauskas