Braškės sunoksta vienos pirmųjų ir yra bene pačios mėgstamiausios uogos.

Iš aro gerai prižiūrimo braškyno priskinama 100-150 kg vertingų, aromatingų ir skanių uogų. Šie daugiamečiai kereliai lengvai dauginami, tačiau geru derliumi džiaugiasi ne kiekvienas.

Daugelio braškių veislių žiedai būna moteriški (piesteliniai) ir vyriški (kuokeliniai). Yra veislių, kurios turi tik moteriškus žiedus ('Pandora'). Kad jos normaliai derėtų, greta turi augti kitos veislės braškės, turinčios vyriškų žiedų.

Vienanamiai, t. y. moteriškus ir vyriškus žiedus turintys augalai, apsidulkina savaime.

Tačiau, kai juos aplanko bitės, uogos išauga didesnės, derlius būna gausesnis. Geriausiai braškių žiedai apsidulkina, kai oro temperatūra būna ne žemesnė kaip 17 laipsnių.

Kai žydintį braškyną lanko bitės, uogos išauga didesnės

Tinkama vieta

Braškėms tinkamiausia saulėta, su 2-3 laipsnių nuolydžiu vieta. Jeigu pavasarį telkšo tirpsmo vanduo, o vasarą po didesnių liūčių susidaro didelės balos, vieta braškynui netinkama. Blogai auga ir dera, dažniau serga braškės, augančios medžių pavėsyje. Žemumose braškių žiedai nukenčia nuo pavasarinių šalnų. Lauke su nuolydžiu į pietus uogos sunoksta anksčiau nei šiauriniame nuolydyje.

Braškėms tinkamiausia saulėta vieta

Geriausia dirva braškėms yra vidutinio sunkumo priemoliai ir priesmėliai (pH 6,5).

Gausiai patręšus organinėmis trąšomis, braškės gali tarpti ir molio bei smėlio dirvoje.

Braškių negalima sodinti po avietyno ir bulvių (serga tomis pačiomis ligomis).

Ruošiame dirvą

Dirva gausiai tręšiama gyvulių mėšlu. Arui skiriama 600-800 kg. Mėšlą galima pakeisti kompostu arba durpių ir mėšlo pūdiniu. Prieš arimą išberiama apie 4-5 kg/1 a superfosfato. Organinės trąšos ir superfosfatas apariamas 25 cm gyliu, nes pagrindinė braškių kerelių masė telkiasi 20-25 cm gylyje. Jeigu yra daugiamečių piktžolių, bent dvi savaites iki arimo dirva nupurškiama herbicidu raundapu (10 l vandens dedama 150-200 g preparato). Suarta dirva akėjama.

Sodinimo metas

Geriausias laikas - ankstyvas pavasaris, vos dirvai pradžiūvus (apie balandžio vidurį), kol daigai nesužaliavę. Daigai imami iš jauno, praėjusiais metais sodinto braškyno. Seno braškyno daigai paprastai būna apsikrėtę ligomis ir kenkėjais, be to, sodinant tokius daigus, braškynas išsigimsta, augina mažesnes uogas, derlius menkėja.

Galima sodinti ir vasaros antroje pusėje. Daigai, pasodinti rugpjūčio mėnesį, iki vėlyvo rudens spėja gerokai įsišaknyti ir sustiprėti. Vėliau pasodinti daigai sunkiau įsišaknija, besniegę žiemą gali pašalti ar visai iššalti.

Prieš sodinimą arui išberiama 3-4 kg kalio chlorido ir 2-3 kg amonio salietros. Dirva sukultivuojama, suakėjama ir sodinami daigai. Pasodinti palaistomi.

Rudenį sodintos braškės pavasarį, vos dirvai pradžiūvus, negiliai (apie 5 cm gyliu) supurenamos.

Daigus sodinu taip

Braškių daigus pavasarį sodinu eilėmis. Tarp eilių palieku 1 m atstumus, eilėje sodinu kas 30 cm. Vasaros viduryje, kol ūsų skrotelės neįsišaknijusios, mediniu ar plastmasiniu grėbliu pertraukiu per tarpueilius, ūsus surikiuodamas vienoje eilėje. Taip susidaro apie 30-40 cm juosta. Ūsai įsišaknija, spėja sukrauti žiedinius pumpurus ir kitais metais dera.

Esu išbandęs ir kitus sodinimo būdus, bet šis man pasirodė paprasčiausias, išsiverčiu su mažesniu daigų skaičiumi.

Kad pasodinti braškių daigai anksčiau pradėtų leisti ūsus ir priaugintų daugiau naujų atžalų, išleistus žiedynus prieš žydėjimą arba vos pradėjusius žydėti išskabau. Norint turėti uogų pirmaisiais metais, žiedynus galima palikti. Tada išaugs mažiau skrotelių, kitais metais bus mažesnis derlius.

Gausiam derliui

Kad reikėtų mažiau ravėti, rudenį sodintos braškės balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje nupurškiamos herbicidu lenacilu (40-50 g/10 l). Pavasarį sodintos braškės purškiamos, kai daigai gerai prigyja - po 3-4 savaičių.

Nuo pavasarinių šalnų braškyną galima apsaugoti agroplėvele arba žieminių javų šiaudais. Kerus reikia pridengti, kai pasirodo žiedynai. Nudengiama braškėms padėjus žydėti. Šiaudai nuimami su šakėmis ir suklojami į tarpueilius. Ant šiaudų sirpstančios uogos išlieka švarios.

Geriausias laistymo būdas - lašelinis. Geriausia tarpueilyje ištiesti plastmasinę žarną su skylutėmis. Aš naudoju 15 mm storio plastmasinę žarną. Iš abiejų pusių kas 20 cm yla išbadau skylutes. Vandens šaltinis gali būti natūralus (upelis, tvenkinys ir kt.) arba koks nors dirbtinis rezervuaras.

Uogyno sveikata

Lietingą vasarą braškės serga pilkuoju kekeriniu puviniu. Apsaugai nuo jo naudoju fungicidą ronilaną (15 g/10 l vandens, žydėjimo pradžioje), teldorą (5-6 g/10 l vandens) ar signumą (10-15 g/ 10 l vandens). Nupurškus teldoru ir signumu, uogas galima skinti praėjus dviem dienoms. Nuo lapų ligų po derliaus ėmimo braškyną purškiu kanditu (2 g/10 l vandens) arba eufarenu (20-25 g/10 l).

Neretai braškes apninka avietiniai žiedgraužiai - tamsiai rudi apie 3 mm vabaliukai. Į neprasiskleidusį žiedą jie deda kiaušinėlius ir nukanda žiedo kotelį. Nuo šio kenkėjo braškyną prieš žydėjimą purškiu fastaku (2 g/10 l vandens) arba aktara (2 g/10 l vandens).

Braškėms taip pat kenkia nematodai, erkės, grambuolių bei sprakšių lervos. Nematodai ir erkės plinta su sodinamąja medžiaga. Norint išvengti šių kenkėjų, pratartina nepirkti daigų iš nežinomų augintojų, neveisti braškyno grambuolių lervomis užkrėstoje dirvoje.