Kukli ir netradicinė Nijolės Steiblienės virtuvė

2008-08-28 20:16   Peržiūros : 7720   Spausdinti

---

„Jei esi Seimo narys, gyveni prašmatniame name užmiestyje". Klaidingas stereotipas. Tereikia apsilankyti 54 metų Seimo narės Nijolės Steiblienės namuose. Vietoj namo užmiestyje - senas daugiabutis viename miegamųjų Vilniaus rajonų, o vietoj prašmatnios virtuvės - kukli standartinė 9 kvadratinių metrų virtuvė. „Gal dėl to, kad esu netradicinė Seimo narė", - atsakė paklausta, kurgi namas užmiestyje. Šiame name sutuoktiniai gyvena 25 metus. Tiek pat metų, kiek ir pačiam daugiabučiui.

Tikrasis šeimininkas

Dar virtuvės prieigose pasitinka tikrasis šių namų šeimininkas. 2 metų katinas Tonis, kuris sukiojosi aplink viso pokalbio metu. „Žydrasis Sirijus. Jaunuolis. Sūnus paliko. Kaip visada. Vaikai nusiperka, o paskui reikia tėvams prižiūrėti. Jis šeimos katinas. Labai bendraujantis ir mėgsta žaisti. Ištiesęs priekines letenas jis kabinasi ant vyro kojų ir rėkia, kad jį ant rankų paimtų ir panešiotų. O jei jis lenda prie manęs, aš su juo turiu lakstyti. Žaisti gaudynių. Jis mane gaudo, o aš jį. Žodžiu, kai nori ant rankų - lenda prie vyro, o kai pažaisti - prie manęs. Su vyru nežaidžia. Jis čia susikūręs taisykles, kurių griežtai laikosi. Ir geria jis tik virtuvės kriauklėje. Niekur kitur. Turi savo puodą kriauklėje", - šypsodamasi pasakojo ponia Nijolė. Mėgstamiausia katino vieta - virtuvė. „Kur maistas, ten ir katinas. O dar ant palangės mėgsta prieš saulutę pasišildyti", - pasakojo ji. Kaip to įrodymas - Tonis bandė užsikarti ant virtuvės palangės ir vos nenumetė lėkštės.

Tiesa, yra dar vienas katinas, tačiau juo rūpinasi ne tik ponia Nijolė, bet ir visas namas. „Turiu tokį varguolį. Jis jau seniai turėjo nugaišti. Toks visas apkramtytas, varganai atrodantis. Vieną dieną atėjo pas mus nudegintais ūsais. Manėme, kad greitai nugaiš. Bet jis išgyveno keturias žiemas. Jį išmetė dar mažą kačiuką. Tai visas namas jį maitina. Pensininkai bulvėmis", - šypsodamasi pasakojo ponia Nijolė.

Vienas iki vakaro

Dienomis Tonis gyvena pagal kitas taisykles. Mat dažniausiai jis jas leidžia vienas. Iki vakaro, kada iš darbo grįžta ponia Nijolė ir vyras. Sūnus Aurimas ir dukra Vilma gyvena atskirai. Mažoka dienų, kai šeimininkė jas leidžia namuose. Tokią dieną ir kalbinome ponią Nijolę. Tiksliau ryte. Seimo narę radome namuose, nes skaičiavo kelias paskutines laisvas dienas tarp Seimo sesijų. Tokios dienos neįprastos ne tik jos katinui, bet ir pačiai.  „Šiandien nėra daug darbo. Ir va neberamu jau", - atsakė paklausta, kad su tokiomis profesijomis namie ilgai nepasėdėsi. O grįžta ponia Nijolė  namo įvairiai. „Tokia profesija. Darbo diena yra nenormuota. Grįžtu ir 18, ir 19 valandą. Pripratusi jau nuo žurnalistikos laikų", - sakė ji, prisiminusi darbą LTV „Panoramoje", kurioje dirbo nuo 1978 metų.

Katė maiše

Kokia šeimininkė, tokia ir virtuvė. Netradicinė ponios N.Steiblienės virtuvės komplekto atsiradimo istorija.

Komplektas - lietuviškas. Pagamintas Priekulėje. Specialiai N.Steiblienės butui. Bet įdomiausia ne tai. Pasirodo, komplektą ji pamatė tik tada, kai jį atvežė.

Viskas paaiškėjo tada, kai paklausiau, kam virtuvės spintoje reikalingi vyno buteliams skirti stalčiukai. „Niekas manęs neklausė. Ją pagamino ir atvežė mūsų šeimos draugas, baldininkas Stepas, kuris gyvena Priekulėje. Aš pasakiau jam, kad man reikia virtuvės. Jis atvažiavo, išmatavo, atvežė ir pats sumontavo. Aš net nežinojau, kokios spalvos, kaip pagamintas. Jis viską padarė. Ir spintelę, ir stalą, ir kėdes. Čia tas pats, kaip gauti dovanų daiktų. Tik čia mokėti, aišku, reikėjo.

Ir aš komplektu iki šiol labai džiaugiuosi. Jis dar šiandien man patinka. Gal spintelė šiek tiek apsibraižė, bet jos tikrai geros kokybės. Ta virtuvė man šviečia. Linksma tokia", - juokėsi ponia Nijolė. Tiesa, ji žinojo, kad šeimos draugas Stepas stalviršį „įrėmins" metaliniu lanku, kad kėdžių atkaltės bus metalinės „Stepas pasakė, kad taip bus prašmatniau. Na gerai, sakau. Daryk, kaip prašmatniau", - pasakojo moteris, komplektą įsigijusi prieš šešerius metus.

Po remonto - išgražėjo

Standartinio dydžio, tačiau netradicinės erdvės. Tokia yra 9 kvadratinių metrų Steiblių virtuvė. Paprastai tokiuose daugiabučiuose virtuvė yra uždara erdvė, atskiras kambarys. Pasirodo, tokia Steiblių virtuvė anksčiau ir buvo. Ji pasikeitė prieš šešerius metus, kuomet Steibliai remontavo butą. „Kažkada virtuvė nuo likusios erdvės buvo atitverta siena su durimis. Buvo mažytė virtuvytė. Tik vieną sieną nugriovėme, išėmėme duris ir palikome atvirą įėjimą. Dabar daugiau erdvės. Ir tiek. Nieko čia įdomaus nėra. Jei kalbinsite visus Seimo narius, mano virtuvė bus, ko gero, labai nupiepusi", - kuklinosi ponia Nijolė.

Prieš šešerius metus ši virtuvė atrodė kitaip. „Atrodė baisiau. Kitur stovėjo šaldytuvas. Sienos buvo išklijuotos plytelėmis. Beje, patys klijavome plyteles. Kai gavome butą, plyteles gavome po „blatu", nes jos buvo deficitas. Tai patys su vyru iki antros valandos nakties klijuodavome. Siena iki pusės buvo išklijuota rudomis, gražiomis tuo laiku, plytelėmis", - pasakojo ji.

Ryškus akcentas - paveikslas

Šaldytuve - vaistažolės

Netradicinis ir ponios Nijolės šaldytuvas. Ne tik tuo, kad integruotas į bendrą virtuvės spintelės kompoziciją. Šaldytuve yra viena lentyna, kuri atsirado vėlgi dėl to pačio Stepo „kaltės" atsirado „keista" lentyna, nes šaldytuvui „trūko aukščio". Joje sukrautos visos mano vaistažolės. „Nesu cheminių vaistų vartotoja", - sakė ji.

Netradicinis ir virtuvės apšvietimas. Vietoje įprastos vienos nukarusios lempos, lubose įmontuota daug lempučių. „ Man patinka, kai yra šviesu",- sakė pašnekovė.

Prisiminimų siena

Nors ir kukli virtuvė, tačiau ir joje yra kuo didžiuotis. Prisiminimų siena, jei taip galima sakyti. Ant vienos sienos, vedančios į virtuvę, prikabinta nemažai įrėmintų nuotraukų. „Šios nuotraukos - geriausia, kas yra šioje virtuvėje. Pakabinau senelių, tėvų ir vaikų nuotraukas. Ką gi, vietos dar yra, tik reikia nuotraukų",- šypsojosi ji.

Originaliai nuotraukomis dekoruota siena

Šeimyniniai pietūs

Virtuvėje ji šeimininkauja retai. „Dabar jau nebegaminu, nors anksčiau labai mėgdavau. Kai vaikai buvo maži, tai ir tortus, pyragus, sausainius kepdavau. Darydavau tai su malonumu.  Dabar gyvenimas pasikeitė gyvenimas- viską galima nusipirkti. Tik va kitas klausimas, ar verta. Štai kai tik prekybos centruose buvo galima nusipirkti jau pagamintas salotas, galvodavome, kaip gerai. Nereikia patiems gaminti. Tačiau dabar jau nebeperku. Tose salotose pilna konservantų. Geriau aš salotas pati pasigaminu", - sakė ji.

Jei ponia Nijolė gamina, dažniausiai tik savaitgaliais. „Čia, pas mus, šeimos pietų susirenka visa šeima. Dažniausiai rudenį, žiemą, kai vaikai sėslesni. Vasarą visi išsivažinėja. Valgome ir mano firminių šaltibarščių", -  sakė ji. Tad kai vaikų nėra, Steibliai prie stalo sėdi dviese. „Dabar mes su vyru mėgstame išsikepti kokią žuvį. Kai būna kokios akcijos, nusiperkame lašišą ir patys užsisūdome. Skanu!", - kalbėjo pašnekovė.

Arbatos „pavergti"

Virtuvėje dabar dažniausiai garuoja ne kavos, o arbatos kvapas. Apie tai išduoda tos pačios vaistažolės šaldytuve, ir arbatos dėžutės ant spintelės. „Vyras geria žalią arbatą, o aš dabar juodą. Kava dėl visa ko padėta. Gal kas ateis į svečius ir užsimanys kavos. Na, vyras kartais išgeria tos kavos, bet vengia jos dėl spaudimo". Ir ponia Nijolė dabar negeria kavos. Ir nerūko, nors prisipažįsta, kad kadaise gyveno „kava ir cigaretės" ritmu.  „Per dieną surūkydavau 1,5 pakelio", - sakė ji, iki tapdama Seimo nare dirbusi žurnalistinį darbą. Gal todėl ji tokia tolerantiška. Jei kas užsimanytų parūkytų virtuvėje, ji mielai leistų.

Jaukios detalės

Negali be juodo šokolado

Ant virtuvės stalo - pagundos. Pilna saldaininė šokoladinių saldainių ir šokolado. „ Paprastai ant mano stalo nebūna saldumynų, nes man negalima. Tiesiog netyčia čia taip... Man sunku nesusigundyti. Juodas šokoladas man yra tragedija. Sako, kai nori juodo šokolado, tuo metu esi nelaimingas. Iš tiesų šokoladas turi medžiagų, kurios iš tiesų gerina nuotaiką. O man Seime tokių dienų būna. Kai dirbau žurnaliste, tokių dienų nebuvo. Paragaukite saldainių „Mū". Ko gero, tikrai neragavote. Juos draugė „Norfoje" nusipirko. Sakė, kad per vieną šventę tuos saldainius vyrai tiesiog šlamštė. Jie- didžiausias deficitas", - šypsojosi ji.

Reikia atostogų

Geria tik arbatą. Nerūko. Vengia saldumynų. Valgo košes. „Sveikai gyvenate". „Nesveikai gyvenu. Vakar buvau pas gydytoją, tai ji man kategoriškai liepė kuo greičiau atostogų eiti. Negaliu. Laukia posėdžiai. Auga svoris. Viskas nuo nuovargio. Organizmas įsitempęs. Dar rinkimai „ant nosies". Ar ne „tragedija" ?", - pasiguodė ji.

Virtuvinės dovanos

Virtuvės spintelėje mažiau indų nei buvo anksčiau. „Servizų atsikratėme. Anksčiau buvo tokia mada kaupti. O draugai turi namą, tai jiems kavos servizą nuvežėme. Jokių ypatingų indų neturiu. Na gal lėkštės ir nestandartinės formos. Ne apvalios, o kvadratinės, bet kinų gamybos. Man patiko tokios formos", - sakė ji. Tarp lėkščių - mylimas ponios Nijolės arbatos puodelis. „Vyrui ir sau Valentino dienos proga pasidovanojau du puodelius, bet vienas sudužo. Tai liko, žinoma, mano", - juokėsi ji.

Virtuvėje ir daugiau dovanų. Arbatos servizas, kurį sūnus Aurimas parvežė iš Tailando. Paveikslas ant sienos. „Gimtadienio proga padovanojo draugė. Nutapė jos bendrakursis. Labai gražus!", - džiaugėsi moteris, gimtadienį atšventusi balandžio 4 dieną.

Virtuvėje - gėlės

Jei dovanoti gėles, ne nuskintas, o pasodintas. Tokias gėles, sakė, mėgstanti moteris. O kad ji myli gėles, matyti jau virtuvėje. Gėlių vazonai ant palangių, grindų. Gėlės visame bute. Ir, kaip vėliau paaiškėja, jos Seimo kabinete. „Tikrai nepamirštu palaistyti. Kiek turėjau Seime padėjėjų, tiek visus reikėdavo mokyti gėles laistyti. Kol aš jas išmokydavau -  arba nepakankamai palaisto, arba perlaisto", - šypsodamasi guodėsi moteris.

Švenčia ne namie

Jei Steibliai švenčia - bute tylu. Ne todėl, kad nemėgsta patriukšmauti. Tam yra kitas paaiškinimas. „Praktiškai šiame bute nebešvenčiame. Taip jau yra su mūsų amžiaus žmonėmis. Visi dirbame, o po darbo niekur nesinori eiti. Tai su draugais dažniausiai susitinkame per pietus arba po darbo kokioje kavinėje, pasėdime, pasišnekame ir pareiname namo. Ne tik aš namie nešvenčiu. Visame name panašiai yra. Anksčiau buvo kitaip. Kaip tik kokie baliai, tai griaudėja visas namas. O dabar manau, kad kas švenčia rečiau ir ne namuose. Įpročiai keičiasi", - mano pašnekovė.

Pro langą - prisiminimai

Vaizdas pro virtuvės langą nekoks - atsiveria kaimyninio daugiabučio langai, tačiau poniai Nijolei jis mielas, saugantis daug  prisiminimų. Kad ir apie tai, kaip ponia Nijolė prie šio namo prieš 25 metus žolę sėjo. „Kai mes gavome kooperatinį butą, žinojome, kuriame name gyvensime. Atvažiavome žiūrėti, kai dar jo sienas klijavo. Mes jau tada supratome, kad nebus kur statyti automobilių. Tai  susitarėme su statybininkais, kad padarytų kišenę ir tilptų daugiau automobilių. O dabar automobilių tiek daug, kad užpakaliniai ratai dabar ant mano sėtų dobiliukų. Pati žolę kieme sėjau", - kalbėjo ji, žiūrėdama pro langą.

„Neturiu nei svajonių mašinos, nei svajonių rūmų. Kam statyti „rūmus", jei šie dar stovi, kam keisti mašiną, jei ji dar gerai važiuoja? Matyt, esu per daug pastovi", - sakė N. Steiblienė.

Parengė L. J.

Vidmanto Misevičiaus nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.