Prieš rekonstruojant namo fasadą ar sprendžiant bet kokius kitus klausimus, susijusius su būsto apšiltinimu, labai naudinga atlikti kruopščią eksploatuojamo pastato šilumos nuostolių analizę. Energijos auditas padės sužinoti, kuriose patalpos vietose prarandama daugiausia šilumos, o kuriose pastato vietose galima sutaupyti, apšiltinus patalpas.    

Ypač aktualiu apšiltinimo klausimas lieka postsovietinėse šalyse. Dideli gyvenamųjų namų masyvai, pastatyti sovietmečiu, jau neatitinka naujų, daug griežtesnių šilumos izoliacijos reikalavimų. Be to, ilgi šių pastatų eksploatavimo metai negalėjo teigiamai atsiliepti jų būklei. Dažnai daugiabučių namų gyventojai susiduria su problema vandens, patekančio į vidų pro nesandarius blokų tarpus. Tai stipriai sumažina pastato terminį pasipriešinimą ir didina šilumos nuostolius. Šilumos nuostoliai taip pat didėja dėl kritulių. Kaip ir pirmuoju atveju, lietus patenka į blokų tarpus, o kartais net prasiskverbia į gyvenamąsias patalpas. Visa tai sąlygoja kondensato, pelėsių atsiradimą ant vidaus patalpų paviršių bei blokų įšalimą. Tokių patalpų šildymas kainuoja keletą kartų daugiau.

Naujųjų daugiabučių namų gyventojai taip pat negali jaustis ramūs, nes statybos darbų kokybė tokiuose namuose dažnai būna gana prasta. Dėl šios priežasties nauji namai dažnai turi tas pačias problemas, kaip ir seni. Dėl to krenta naujų butų kaina. Privačių namų statyboje, nežiūrint į tai, jog šiuo atveju šeimininkai kol kas geriau gali kontroliuoti statybas, vis dėl to pasitaiko panašių problemų. Darbų kokybė bei medžiagų pasirinkimas ženkliai įtakoja statinio energijos suvartojimą.

Be to, šiuolaikinės būsto šildymo paslaugų rinkos būklė tokia, kad net privataus namo savininkas, turintis dideles finansines galimybes, turės padidinti išlaidas šildymui. Specialistai žada šilumos energijos šaltinių pabrangimą 10-15 kasmet, kol kainos nepasieks pasaulinio lygio. Tuo tarpu namo savininkas jau negali ramiai sėdėti aklai pasikliaudamas pinigų sumomis, kurias išleido medžiagoms bei namo statybai. Tokių problemų ignoravimas gali pareikalauti naujų finansinių indėlių į namą. Vidinis namo apšiltinimas yra nepatikimas, be to, jis mažina naudingą namo patalpų plotą, o savininkas vis tiek po kurio laiko turės atlikti išorės remonto darbus - tai reiškia, jog vėl reikės didelių finansinių išlaidų.

Postsovietinėse šalyse dėl labai ryškios temperatūrų kaitos skirtingais metų laikais turėtų būti ypatingai rūpinamasi namų apšiltinimu.

Vakarų šalyse jau seniai ne naujovė energetinis pastato pasas (liudijimas, atspindintis bendrąjį pastato pastato energetinį naudingumą). Jame pateikiama informacija padeda sužinoti, kokios yra pastato šildymo ir šilto vandens paruošimo išlaidos, kokia yra pastato apvalkalo konstrukcijų (šilumos izoliacijos) būklė. Energetinis pastato pasas - tai energetinio audito rūšis, individuali pastato naudojamos šilumos įskaita. Jame yra išsami informacija apie namo termoizoliaciją bei šilumos sunaudojimą name. Taip pat šis pasas patvirtina namo energijos naudojimo rodiklių atitikimą normų reikšmėms. Pase nurodoma namo energetinio efektyvumo kategorija. Ji priskiriama, vadovaujantis 1 m2 sunaudojamai šilumai. Šiuo metu yra priimta viena, visiems bendra dokumento forma, nors dar neseniai vien Vokietijoje buvo apie 30 skirtingų šio dokumento variantų.

Europos Sąjungoje nuo 2006 metų Direktyva "Dėl energinio pastatų naudingumo" reikalauja, kad energetinis pasas būtų sudaromas namams, kurių bendras plotas viršija 1000 kv. m. Direktyvoje yra numatytas sąrašas pastatų, kuriems šių dokumentų turėti nereikės - tai ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės saugomi pastatai ir paminklai, taip pat religiniai maldos namai, laikini pastatai bei ne didesnio nei 50 kv. m ploto statiniai, negyvenami žemės ūkio paskirties statiniai ir kiti. Nustatydama minimalius efektyvumo reikalavimus, ši direktyva motyvuoja ir skatina statyti ekonomiškus ir efektyvius pastatus. Tokiu būdu naujai pastatyti ar renovuoti pastatai ne tik taupys juose gyvenančių žmonių pinigus, bet bus saugūs ir atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus.

Privačių namų savininkai taip pat turėtų įvertinti energetinio pastato paso privalumus. Jis leidžia ateityje sutaupyti šildant būstą, o tai reiškia, kad didės jo rinkos vertė. Dėl to visiškai nesvarbu, ką darys energetinį pasą turinčio namo savininkas - gyvens, nuomos kambarius ar parduos namą; bet kokiu atveju jam tai bus naudinga.

Energetinis pasas pildomas trimis etapais:

• rengiant pastato projektą,
• pridavus pastatą eksploatacijai,
• bei pastato naudojimo metu (pageidautina, kad vertinamas pastatas būtų naudojamas apie metus).

Paskutinė šio proceso stadija vadinama energetikos auditu. Auditą vykdo nepriklausomos, akredituotos kompanijos, o pagal jo rezultatą namas gauna energetinio efektyvumo klasę bei rekomendacijas, kaip didinti šio parametro reikšmę.

Energetinis auditas pradedamas nuo duomenų apie šiluminį - energetinį pastato ūkį rinkimo. Šiuos duomenis taip pat turi sudaryti šiluminės - techninės sienų, langų, durų ir t.t. charakteristikos. Todėl išoriniai šildomi pastato paviršiai matuojami, skaičiuojamas bendras langų plotas, atsižvelgiama į visų išorinių aptvėrimų sudėtį, skaičiuojama jų šilumos varža. Renkami duomenys apie pastato inžinerines sistemas, energiją naudojančius prietaisus, šildymo sistemą, jos katilo nominalųjį bei faktinį galingumą, karšto vandens pajungimo schemą. Kai aprūpinimo karštu vandeniu sistema yra centralizuota, vykdomi papildomi skaičiavimai. Taip pat būtina ištirti vidaus patalpų mikroklimatą.

Vykdant aukščiau aprašytą procesą galima sutaupyti ir visą reikiamą informaciją rasti objekto dokumentacijoje, tačiau taip daryti nepatartina. Duomenys iš šių šaltinių paprastai būna netikslūs, o tai gali neigiamai atsiliepti energijos efektyvumo rodikliams. Pavyzdžiui, renkantis namui tinkantį katilą, reikia žinoti realius šilumos nuostolius, nes skaičius, užrašytas ant katilo, apskaičiuotas idealioms sąlygoms. Ar jūs tikrai įsitikinę, jog jūsų name sąlygos tokios ir yra?

Pats populiariausias pastatų energetinio audito metodas - tai terminis filmavimas. Jo pagalba  galima kokybiškai patikrinti pastato šiluminę apsaugą. Šiam procesui naudojamas termovizorius.

Termovizorius - tai telekamera, filmuojanti objektus infraraudonųjų spindulių pagalba. Šis prietaisas leidžia gauti šilumos pasiskirstymo pastato paviršiuje paveikslą 0,1°C tikslumu realiu laiku. Termovizorių yra įvairių modelių, tačiau jų konstrukcija ir darbo principas maždaug vienodi. Šiuolaikinė termovizoriaus konstrukcija - tai skaitmeninis prietaisas, kuris sugeba sugauti tiriamųjų objektų infraraudonuosius spindulius ir nustatyti temperatūrą arba versti ją šiluminių laukų pastato paviršiuje paveikslėliu. Atitveriančiųjų paviršių šilumos laukai matomi gaunasi spalvotų paveikslų pavidalu, kur spalvų gradacija atitinka temperatūrų gradaciją. Šviesiausi plotai rodo didžiausius šilumos nuostolius.

Termovizinį filmavimą vykdanti kompanija turi ne tik turėti reikiamą įrangą, bet ir specialistų, galinčių  vykdyti tokį filmavimą bei atlikti reikiamą analizę. Komanda, vykdanti termovizinį filmavimą, turi taip pat turėti šilumos srauto modifikatorių, termoelektrinį termomodifikatorių, statybinių konstrukcijų pirometrą (infroraudonųjų spindulių termometrą) bei drėgmės matuoklį, skaitmeninį elektros grandinėje atsirandančios jėgos matuoklį, bei anemometrą (oro srauto greičio matuoklį). Specialistai, kad atliktų kokybišką analizę, turi išmanyti ir statybos darbus.

Termovizoriai plačiai naudojami karyboje, todėl jeigu jie pagaminti JAV ar Japonijoje, reikia turėti šių šalių atitinkamų institucijų išduotą specialų leidimą juos naudoti. Renkantis statybos objektų termovizijos kontrolės prietaisą, ypatingą dėmesį reikia atkreipti į matuojamų temperatūrų diapazoną, kuris neturi būti siauresnis, negu -20 - 100°C. Termovizorių su visa reikiama komplektacija kaina yra ganėtinai aukšta, todėl termoviziniu filmavimu paprastai užsiima specializuotos kompanijos. Be to, retai kada auditui pakanka tik vienos prietaisų bazės. Statybose, kai kalbama apie paruošto eksploatacijai pastato analizę, defektų išsiaiškinimas yra labai svarbus: vienos medžiagos (arba konstrukcijos) pakeitimas kita ne visada galimas. Tyrinėjant būtina labai tiksliai ištirti pastato terminės apsaugos  lygį. Auditas ne tik padeda susidaryti tikslų pastato termoizoliacijos vaizdą, bet prireikus gali būti labai efektyvi kovos su nesąžiningais rangovais priemonė. Be to, tai aktualu ne tik dėl pastato šilumos nuostolių, bet ir jo eksploatacijos periodo bei patogumo jame gyventi.

Pastato tyrinėjimas prasideda nuo jo konstrukcinės schemos: pamatų, sienų konstrukcijos, šviesą praleidžiančių atitveriančiųjų konstrukcijų bei stogo elementų įvertinimo. Po to vykdoma pastato apžiūra ir vertinamas atitveriančiųjų konstrukcijų prieinamumas termoviziniam filmavimui. Paruošiamųjų darbų metu specialistai nustato natūrinių tyrinėjimų vykdymo metodiką. Metodika nulemia termovizinio tyrimo tvarką. Skirtingose firmose ši metodika gali skirtis. Termoviziniai išorinių paviršių matavimai vykdomi žiemos arba pereinamuoju periodu pagal valstybės nustatytas normas. Jeigu nėra projekto techninės dokumentacijos, matavimai vykdomi tada, kai temperatūrų skirtumas tarp pastato vidaus ir išorės yra ne mažiau 15°C. Matavimai turi būti vykdomi kai nėra kritulių, rūko, dūmų, šerkšno bei tiesioginių saulės spindulių ant pastato paviršių. Taip pat tiriamieji paviršiai neturi būti saulės spindulių zonoje 12 valandų iki matavimų pradžios.

Termovizinės kameros pastatymo vieta parenkama taip, kad tiriamojo objekto paviršius būtų gerai matomas. Statybų plane numatomi pasirinktieji filmavimo taškai. Objektas fotografuojamas, registruojami išorinių paviršių bei atitveriančiųjų konstrukcijų defektai, o taip pat plotai, kur reikalingas duomenų patikslinimas. Termovizinio pastato išorinių paviršių filmavimo metu vyksta meteorologinių sąlygų registracija - matuojama oro temperatūra, vėjo kryptis bei greitis. Matavimai taip pat vyksta ir vidinėse patalpose - matuojama temperatūra, oro drėgmė bei judėjimas. Po to nustatomas atitveriančiųjų konstrukcijų terminis pasipriešinimas bei per konstrukcijas pereinančios šilumos srovės tankis.

Kai matavimai baigti, gautos termogramos apdorojamos ir lyginamos su apskaičiuotais duomenimis. Paprastai geras specialistas pagal rezultatus gali išsiaiškinti blogesnės termoizoliacijos vietas, defektus, susijusius su nekokybiškai atliktais montavimo darbais bei neteisingais sprendimais.

Pastaruoju metu termovizinio filmavimas - būtinas energetikos audito elementas.

Jūsų namo pastatymo kokybė yra tiesiogiai proporcionali jo statybos kontrolės lygiui. Papildomas vertinimas įtakoja geresnę vykdomų darbų būklę.

Vakaruose energijos taupymo reikšmė pripažinta nuo pirmosios naftos krizės, vykusios 1973 metais, laikų, dėl to energijos vartojimo mažinimo būdai yra įvairiapusiškai remiami. Labiausiai energijos vartojimą šildymui pavyko sumažinti Danijai - net 40 proc. Toks rezultatas buvo pasiektas rekonstruojant senus pastatus ir gerinant naujų pastatų kokybę. Objektų, kurių termoizoliacija yra prastesnė nustatymui imtas naudoti termovizinis filmavimas. Nors ši praktika dar nelaibai paplitusi postsovietinėse šalyse, tačiau tai - tik laiko klausimas.

Šį termovizorių galima išsinuomoti UAB GOTAS

Asa.lt