Tarptautinės architektų dienos išvakarėse architektų Ramunės Staševičiūtės, Edmundo Andrijausko, Romualdo Gailiaus ir Laimos Šliogerienės pasiteiravome, kokias didžiausias problemas miesto planavime dabar įžvelgia Architektų sąjunga.

Anot architektų, didžiausia bėda, su kuria susiduriama ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje - įstatymuose nėra urbanistinės kokybės reikalavimų.

Anot architektų, po Nepriklausomybės atkūrimo iširus dideliems projektavimo institutams, nebeliko nė vieno "filtro". Institutuose būdavo architektūrinės tarybos, kurios labai rimtai analizuodavo visus planus ir projektus. Ir visuomenei būdavo pateikti ne "žali", o kelis kartus svarstyti ir taisyti projektai. Kartu ir patys architektai galėjo mokytis iš kolegų, tobulėti.

Buvo laikas, kai manyta, jog valdžia išklausys visuomenės balsą prieš priimdama svarbius miestui ir miestiečiams sprendimus. Dėl to 1992 metų lapkritį iš architektų ekspertų buvo suformuota patariamąjį balsą turinti architektūrinė taryba.

Jos priimti sprendimai bei posėdžių metu išsakytos nuomonės yra savotiška pagalba miesto vyriausiajam architektui, nes būna tokių projektų, kai vienam žmogui sprendimą dėl jų priimti yra sunku.

"Negalime kažko leisti ar neleisti, uždrausti statyti. Kiek į mūsų išvadas atsižvelgiama - kita tema", - sakė R. Staševičiūtė.

Kai kalba pinigai

Architektai tvirtina, kad sąjunga bei Architektūros ir urbanistikos taryba visomis išgalėmis gins viešąjį interesą. Tiesa, jos balsas kartais esą yra užgožiamas garsiau kalbančių ir rimtesnius finansinius pagrindus turinčių kalbėtojų.

"Nelabai malonu buvo klausytis interpretacijų, kad Architektų sąjunga neva gynė užsakovo, o ne viešą interesą, kai priešinosi, jog miesto centre įsikūrusioje uosto bendrovėje nebūtų statomi pavojingų medžiagų sandėliai, kad jos transportas nevažiuotų Minijos gatve, kad sanitarinė zona "neužliptų" ant gyvenamųjų namų. Kaip galima nupirkti 15-16 posėdžiuose dalyvaujančių architektų ekspertų?" - teigė architektai.

Kalbėdami apie užsakovus architektai pripažįsta, jog kartais išties būna sunku laikytis tvirtos pozicijos, nes užsidirbti reikia visiems. Esama užsakovų, kurie pradeda aiškinti: "Tu projektuok, o aš jau užsiimsiu derinimu."

Urbanistikos nėra

Anot architektų, didžiausia bėda, su kuria susiduriama ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje, - įstatymuose nėra urbanistinės kokybės reikalavimų. Lieka tikėtis, kad naujai projektuojamuose rajonuose gyvenimo komfortas taps prekė ir užsakovai supras, kad būtent tai yra svarbiausia.

Kita problema tęsiasi nuo vadinamosios žemės reformos laikų. Tarpukariu dvarų žemės buvo dalinamos pagal planą, pagal tam tikrą urbanistinę struktūrą: čia bus gatvelė, čia keliukas, čia vieta bažnyčiai, mokyklai, o čia sklypai naujakuriams. Atkūrus nepriklausomybę, žemėtvarkininkai sklypus suraikė kaip dešrą, nepaisė jokių urbanistinių struktūrų. Kažkodėl dabar nutarta, kad miestas it kokia ameba gali plėstis bet kaip ir bet kur.

Architektų teigimu, jeigu į mūsų gyvenimą negrąžinsime urbanistikos, turėsime daug vargo.

Reikia bendradarbiauti

Nenorėdami pokalbio baigti liūdna gaida, architektai pabandė paieškoti, kuo būtų galima pasidžiaugti. Pats "šviežiausias" džiuginantis pavyzdys - paskutiniame Tarybos posėdyje pakartotinai svarstyta vadinamojo Rytų kvartalo tarp Danės, Liepų gatvės ir Palangos plento urbanistinė koncepcija, kurią pristatė "Eventus PRO" architektas Vytenis Gerliakas. Tai esą buvęs išties geras darbas.

Pasidžiaugta ir atnaujinta sutartimi su Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Tai jau davė rezultatų - architektai ekspertai aktyviai įsijungė į Klaipėdos apskrities bendrojo plano rengimą. Į didelę dalį jų pastabų atsižvelgta - giliavandeniam uostui numatyta ne viena vieta ties Melnrage, o pateikta alternatyva tarp Šventosios ir Būtingės, numatytas Klaipėdos geležinkelio aplinkkelis ir t. t.

Pasidžiaugta ir tuo, kad vėl rengiami architektūriniai konkursai. Paskutinysis - šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčios ir vienuolyno komplekso - sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus. O tai esą leido išrinkti gerą architektūrinę idėją.

"Tokių konkursų reikėtų kuo daugiau, ir ypač ten, kur planuojami svarbūs miestui objektai", - sakė architektai.

Livija GRAJAUSKIENĖ