Kylant energijos išteklių kainoms, išauga susidomėjimas alternatyviais energijos šaltiniais

Pirmoji susidomėjimo alternatyviais energijos šaltiniais banga į Lietuvą atsirito daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus. Nuo to laiko mokslas ir technologijos gerokai pažengė, taigi vis daugiau žmonių svarsto galimybę pasitelkti saulės energiją. Jos pritaikymas - įvairiopas.

Grigiškietis Albinas Čepaitis daugiau nei dešimt metų naudoja saulės energija šildomą vandenį, kuris kaupiamas didžiulėje cisternoje rūsyje. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Paprasčiausias - savadarbis

Alytiškiai pensininkai Elvyra ir Algimantas Šeibokai šiltuoju metų laiku gyvena sode. Ponas Algimantas ne inžinierius ar statybininkas, bet, kaip ir daugelis kitų sodininkų, sode namą statė pats. Įsirengė ir paprasčiausią saulės kolektorių. Ant stogo užkėlė 150 l statinę vandeniui, ją apšiltino. Pietiniame šlaite sumontavo radiatorius, visą bateriją uždengė skaidria danga.

Vasarą gyvenant sode šeimos poreikius gali tenkinti ir paprasčiausias saulės kolektorius, kokį prieš daugelį metų įsirengė alytiškis Algimantas Šeibokas. Irmos Dubovičienės ir Pilnų namų bendruomenės nuotraukos

Karšto vandens ruošimo sistemoje iš viso telpa 250 l vandens. Dviejų asmenų šeimai tokio kiekio pakanka ir indams plauti, ir po darbų nusiprausti. Sumanus vyras, be vonios kambario, įrengė dušo kabiną ir lauke, prie namo sienos. Į šią kabiną taip pat tiekiamas saulės pašildytas karštas vanduo. Pasak A.Šeiboko, saulėtomis vasaros dienomis jis įkaista net iki 70 laipsnių.

Sodo šeimininkai savadarbiu saulės kolektoriumi patenkinti - savo funkciją jis patikimai atlieka jau bene penkiolika metų. Vienintelis rūpestis - baigiantis sezonui išleisti vandenį iš sistemos. Tokią paprasčiausią vandens šildymo įrangą turi susimontavę nemažai sumanių sodininkų. Tačiau norint turėti efektyvesnę sistemą, tenka ieškoti pramoninių saulės kolektorių.

Vandens priruošia savaitei

Vaistažolių džiovyklos 140 kv. m orinis saulės kolektorius sumontuotas 45 laipsnių kampu. Besidominčiųjų, kaip saulės energija džiovina vaistažoles, netrūksta.

„Dar taip nebuvo - tris savaites saulės nėra", - dairydamasis į apniukusį birželio dangų, stebisi grigiškietis Albinas Čepaitis. Per daugiau nei dešimt gyvenimo nuosavame name metų jis įprato naudoti saulės energija šildomą vandenį. Paprastai jo užtenka nuo balandžio iki spalio mėnesio. Saulės sušildytas vanduo srovena ir gyvatukais, pašildo vonios grindis. Per tiek metų šis birželis bene pirmasis, kai vanduo sušyla nepakankamai.

Būdamas energetikas, ponas Albinas namą statė atsižvelgdamas į vietos realybę: dujų trasos nebuvo, elektra šildyti vandenį jau tada atrodė per brangu. Vyras įdiegė optimalų variantą, kurį ir šiandien drąsiai gali kitiems rekomenduoti. Saulės kolektorius integruotas į šildymo kietuoju kuru sistemą.

Saulės energija kaupiama 10 kub. m akumuliacinėje talpykloje su vandeniu. Rūsyje įmontuota, gerai apmuturiuota, iš vidaus antikorozine danga nudažyta cisterna vandens šilumą išlaiko ištisas dvi tris savaites, per kurias šeima sunaudoja šį vandenį. Orams atvėsus, namo šeimininkas užkuria kietojo kuro katilą. Ta pati akumuliacinė talpykla gerai pasitarnauja ir vėl, todėl paprastai užtenka vieno kūrenimo per savaitę.

Akumuliuodamas šilumą bei naudodamas pigų kurą (medienos perdirbimo atliekas), Grigiškių gyventojas būstui šildyti per visą žiemą iki šiol išleisdavo tiek pat, kaip kai kurie per vieną mėnesį - 400-600 litų.

1993 m., kai pradėjo statytis namą, šildymo sistemų pasirinkimas buvo nekoks. Saulės kolektorių vyras rado pagal skelbimą. Tai buvo paprasčiausi rusiški plokštieji kolektoriai. „Dabar yra daug geresnių", - pripažįsta vyras, tačiau drauge pastebi, kad jo gyvenimui užteks ir esamos sistemos.

Ideali vaistažolių džiovykla

Saulės energija yra ideali augalinei žaliavai džiovinti. Tuo įsitikino Pilnų namų bendruomenės (Varėnos r.) nariai, įkūrę ekologinį vaistažolių ūkį. Konsultuojami ir padedami Žemės ūkio universiteto Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos katedros mokslininkų, jie įsirengė modernią vaistažolių džiovyklą.

Vasarą gyvenant sode šeimos poreikius gali tenkinti ir paprasčiausias saulės kolektorius, kokį prieš daugelį metų įsirengė alytiškis Algimantas Šeibokas. Irmos Dubovičienės ir Pilnų namų bendruomenės nuotraukos

Čia sumontuotas Lietuvos mokslininkų suprojektuotas 140 kv. m orinis saulės kolektorius. Jį sudaro skaidri danga (polikarbonatas) ir dvi oro kameros, perskirtos juodai dažytu lakštiniu plienu. Išilgai stogo cirkuliuojantis įkaitęs oras pučiamas į aruodus. Kiekviename iš keturių aruodų - po šimtą kilogramų vaistažolių. Be abejonės, saulės kolektoriaus nepakanka - pasitelkiama ir džiovinimo technologijai būtina vėdinimo sistema.
Pernai, pirmąjį džiovyklos darbo sezoną, kolektorius buvo įjungtas apie Jonines, o paskutinės ekologiniame ūkyje išaugintos (apie 20 rūšių) bei pievose ir miške surinktos vaistažolės baigtos džiovinti rugpjūtį. Kolektorius tarnavo ir rugsėjį - šakniavaisiams džiovinti. Moderni džiovykla nebuvo užrakinta ir žiemos mėnesiais: išdžiovinta produkcija buvo perrenkama, pakuojama. Šilumą dirbantiems žmonėms užtikrino kietojo kuro katilas (malkos - iš vietos miško) su akumuliacinėmis talpyklomis. „Vaistažolės išdžiūsta greitai - per tris paras, o svarbiausia - kokybė. Išlieka spalva, kvapas, net struktūra", - džiaugiasi puikiu rezultatu bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė.

Besidominčiųjų modernia džiovykla netrūksta. Bendruomenės nariai neslepia: pasiryžusiųjų laukia projektavimo sunkumai (oriniai kolektoriai mūsų šalyje negaminami), be to, tai brangi investicija. Jeigu ne projektui gautas fi nansavimas, vargu ar Pilnų namų bendruomenė šiandien turėtų tokią džiovyklą. Brolis Laimonas Mituzas mano, kad žemdirbiams vertėtų tokias džiovyklas statyti kooperuotai.