Lietuvos pajūrio paplūdimiams - amen!
2008-07-02 11:20
Būtent taip galima įvertinti praėjusios savaitės Vyriausybės sprendimą, kuriam nuolankiai pritarė Klaipėdos vadovai, - patvirtinti giliavandenio uosto jūroje, ties Melnrage, programą.
Vyriausybė patvirtino giliavandenio uosto Klaipėdoje statybos parengiamųjų darbų įgyvendinimo planą. Jame numatyta per pustrečių metų pakeisti Klaipėdos apskrities ir miesto bendruosius planus, rezervuoti teritorijas, reikalingas privažiuojamiesiems keliams, inžineriniams tinklams tiesti, patvirtinti detalųjį ir techninį naujojo uosto planus.
Rezultatas: dirbtinė sala jūroje, besidriekianti keletą kilometrų nuo šiaurinio molo į šiaurę, sunaikinti populiariausi Melnragės, o galbūt ir Girulių paplūdimiai, kuriuose šiuo metu pramogauja dešimtys tūkstančių žmonių.
Niekas šiandien negali atsakyti, kas nutiks Palangos ir Kuršių nerijos pajūrio paplūdimiams. Kiek bus iškirsta Melnragės ir Girulių girių, idant milijardus kainuosiantis monstras būtų pastatytas, - irgi nežinia. Aišku, kad nemažai.
Piešiu apokalipsinį vaizdelį ir stinga vaizduotės papasakoti, kaip pasikeis Klaipėda, kas beliks iš Lietuvos pajūrio. Vietoje nuostabių vaizdų ir palyginti švaraus vandens - blizgančios cisternos, milžiniški sandėliai, geležinkelio tinklas ir daug betono bei naftos dėmių.
Gamtos sąskaita darant biznį, žmonėms norisi žinoti, kas ir kokią naudą iš to pagaus. Vyriausybės dokumentuose apie tai - nė žodžio. Išskyrus aptakias frazes iš sumanymo apologetų lūpų apie būtinybę išlaikyti Klaipėdos valstybinį jūrų uostą konkurencingą.
Tačiau niekas tiksliai negali atsakyti į esminį klausimą - kam tas giliavandenis uostas jūroje, ties Melnrage, reikalingas?
Kam reikalingas tas naujasis uostas, jeigu dabartinio uosto krantinės yra pustuštės, - stebisi tūlas lietuvis iš Smiltynės žvalgydamasis į krantines, prie kurių matyti vienas kitas krovininis laivas.
Žinia, mūsų uoste kasmet perkraunama vis daugiau krovinių, nors kažin ar šiandien panaudojama bent 50 procentų jo galimybių. Uostas nuolat gilinamas, į krantines, technologijas kiekvienais metais investuojami šimtai milijonų litų.
Atnaujinami seni bei statomi nauji terminalai. Miesto centre uždegta žalia šviesa itin pavojingų cheminių medžiagų krovai. Regis, tik krauk krovinius ir turtėk, verslininke, turtėk, Lietuva!
Tai koks velnias masina tą monstrą jūroje statyti? Atsakymo nėra. Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus. O juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?
Gal žinai atsakymą?..
Vienintelis galimas nesumeluotas atsakymas - Lietuvai reikia terminalo, per kurį galima būtų importuoti dujas. Tuo atveju, jei "dėl techninių kliūčių" Rusija nutrauktų dujų tiekimą dujotiekiu. Taip, kaip ji pasielgė su naftotiekiu.
Tačiau dėl to tikrai nėra būtinybės taip žiauriai niokoti Lietuvos pajūrį, kurio paplūdimyje Tu galbūt šiuo metu skaitai šį straipsnį, o Tavo vaikai žaidžia smėlyje ar turškiasi bangose.
Anksčiau užsiminiau, kad Klaipėdos vadovai kapituliavo prieš Vyriausybės planus ir sutiko dėl pajūrio sunaikinimo keisti tik prieš metus patvirtintą Bendrąjį planą. Nors tokių įgaliojimų iš miesto Tarybos nėra gavę. Atvirkščiai - miesto Taryba praėjusių metų rudenį balsų dauguma pasakė "Ne" giliavandeniam uostui jūroje ties Melnrage.
Miesto Taryba nėra iš principo prieš giliavandenį uostą, tačiau ne šioje vietoje. Kaip, ko gero, ir dauguma klaipėdiečių.
Skaitant papildomą minėto Vyriausybės nutarimo medžiagą, stebina įrašai: įvertintos Klaipėdos miesto savivaldybės pastabos, nutarimo projektas be pastabų suderintas su Klaipėdos miesto savivaldybe.
Gal su kokiu klerku kas nors ir suderinta, tačiau ne su Savivaldybe, ne su Klaipėdos žmonėmis.
Susidaro įspūdis, kad mus pardavė. Už trisdešimt tris skatikus.
Šiandien krova lenkiame latvius, estus, kurie kenčia dėl rusiškų krovinių stygiaus, o juk jų dar sumažės, kai rusai baigs statyti naująjį uostą prie Peterburgo. Tad kokį paibelį mes krausime tuose Melnragės paplūdimiuose?
Artūras Šulcas