Kaip planuoti asmeninį biudžetą?
Dabar atėjo laikas, kai daugeliui tenka mažinti įsisenėjusius įpročius ir poreikius bei susidurti su išlaidų skaičiavimu. Jeigu paklaustumėte turtingų žmonių, ar jie planuoja asmeninį/šeimos biudžetą - iš daugelio išgirstumėte teigiamą atsakymą. Pabandykite tą patį klausimą užduoti nuolat pinigų ateinančiam pasiskolinti kaimynui ir jis atsakys, kad nėra ko skaičiuoti, nes nėra pinigų. Štai šioje vietoje ir susiduriame su esmine klaida - mes ne tik nesutaupome, bet dar ir liekame skoloje dažnai vien dėl to, jog nepildome savo asmeninės buhalterijos, tiesiog nesuvokiame, kur iškeliauja mūsų pinigai.
Norite sutaupyti - pradėkite nuo 100 litų per mėnesį. Tai pakankamai lengva, pakanka atsisakyti ar pakeisti vos vieną kitą įprotį. Pradėkite nuo tikslo: norite sutaupyti pinigų, jums rūpi išsiaiškinti, kur juos išleidžiate, svarbu sau įrodyti, jog mokate pajamas ir išlaidas kontroliuoti? Tada galite susikurti svajonę, kur sutaupytus pinigus išleisite, o gal grąžinsite skolas. Nepriklausomai nuo tikslo, kontroliuoti asmeninį biudžetą būtina ir itin svarbu būti sąžiningiems patiems su savimi bei neviršyti pajamų.
Šiame straipsnyje rasite naudingų patarimų, kaip sukurti savą biudžetą, jį pildyti ir kontroliuoti.
Žemiau pateiksime Jums formą, kurią galite naudoti, kurdami savo asmeninį biudžetą - tai bus pradžių pradžia, kurią vėliau galėsite tobulinti pagal savo poreikius.
Galvokite apie pinigus, mąstykite, kur paliekate kiekvieną litą ir ar paliekate jį tinkamoje vietoje. Mėnuo, kitas ir jūs įprasite žymėti savo išlaidas ne tik kas mėnesį, bet kasdien.
Kodėl turėtumėte planuoti savo biudžetą?
Kai žinosite, kur atsiduria Jūsų pinigai, naudosite juos efektyviau, sugebėsite išvengti skolų, sutaupyti naujiems poreikiams.
Išsiaiškinsite, kuriose srityse išleidžiate per daug ir perorientuosite pinigus į Jums svarbesnius tikslus.
Išvengsite finansinės kilpos, nes būsite pasiruošę neatidėliotinoms išlaidoms.
Išvystę sistemą, netruksite pastebėti, kad nuo kai kur galite pakankamai nemažai „nurėžti". Pavyzdžiui: išsirinkti pigesnį Interneto planą, pakeisti vaikų darželį į pigesnį ir pan.
Nustebsite, jog kai kurių savo išlaidų galite išvis atsisakyti, taip sutaupydami ne vieną dešimtinę litų.
Pagrindinės biudžeto planavimo taisyklės:
Susikurkite aiškią biudžeto planavimo sistemą (galite pasinaudoti mūsų pavyzdžiais) ir sąžiningai užpildykite visas sritis. Nepamirškite paminėti, kur „iškeliauja" net 50 Jūsų centų.
Tiksliai paskaičiuokite, kiek šiuo metu turite įplaukų ir nepriimkite finansinių įsipareigojimų, manydami, kad netrukus turėsite daugiau. Kai turėsite daugiau ir galėsite tas pajamas įtraukti į biudžeto planą, klausimus svarstykite dar kartą.
Visada į biudžeto planą įtraukite nenumatytas išlaidas, kurioms atsidėkite tam tikrą dalį pinigų.
Paklauskite savęs, ar Jums tikrai to reikia? Tai yra, jeigu naujas kelnes įsigijo kolegė, nebūtinai jos reikalingos Jums. Jeigu šeima nedidelė, negi išties būtina indų plovimo mašina? Prieš pirkdami bet kokį daiktą ar priimdami finansinį įsipareigojimą, taikykite mažiausiai 24h taisyklę, tai yra per artimiausią parą ar kelias pasverkite visus už ir prieš ir tik tada nuspręskite. Venkite leisti pinigus skubotai.
Užsibrėžkite finansinių tikslų. Trumpalaikiai (drabužių, baldų, buitinės technikos pirkimas, kelionė ir pan.), ilgalaikiai (įmokos mokslui, nekilnojamojo turto įsigijimas ir pan.). Turint finansinių tikslų, geriau apmąstomos išlaidos.
Nenuolaidžiaukite ir griežtai nustatykite sau taisykles: kiek per mėnesį (savaitę ar ilgesnį laikotarpį) ketinate išleisti, kiek tiksliai atsidėsite nenumatytoms išlaidoms, kokią sumą mesite į taupyklę, per kokį laikotarpį norite pasiekti kažkurį iš finansinių tikslų.
Straipsnis iš visasverslas.lt
Komentarai
Šiandienos situacija privertė permastyti savo finansinius iprocius. Pirma prekybos centrą rinkdavausi tokį, kuriame automobilių aikštelė didesnė, kur vietos rasti didesnė tikimybė, kad iki ten važiuoti toliau, net nepagalvodavau.. Mažos parduotuvės nedomino, nes ten "nėra iš ko rinktis". Vyrui normalu grįžtant namo užsukti pakeliui į degalinę ar mažą parduotuvę, jei reikia tik cigarečių ar butelio alaus - jis taip taupo laiką. Aš dėl pakuotės kiaušinių važiuodavau į XXX dydžio parduotuvę, iš kurios išeidavau susimokėjusi ne 10 litų, o 150 - su pora maišų rankose. Iš kurių koks trečdalis keliaudavo į šiukšlių konteinerį... Dabar darosi smagiau ne įsigytų prekių kiekiu džiaugtis, o matyti, kad kortelėje turi atsargėlių tam atvejui, "jeigu"... Iki šiol galvoje vyravo kažkoks nesveikas optimizmas, kad "viskas bus gerai", bet dabar, kai dažnai nebesuveikia taisyklė - "daugiau dirbsi, daugiau uždirbsi", iki persvarstyti nusistovėjusį gyvenimą ir ieškai, ką gali pakeisti. Todėl bet koks geras patarimas, kaip optimizuoti išlaidas, savo susitraukusį biudžetėlį, labai sveikintinas. Perskaičiau patarimus vienu kvėptelėjimu.
Šiaip tai straipsnis nieko naujo neatskleidžia. Pinigai - tai ne tik laisvė, tai ir atsakomybė. Tu negali išlaidauti, galvodamas kad rytoj būs tik geriau. Per penkis metus paskolų bumas taip praūžė po Lietuvą, kad dabar kas antra istorija, kurią tu išgirsti apie atleidimą, jog tai dviejų vaikų tėvas su paskola namui ir mašinai. Aš nenoriu sumenkinti tragedijos atsidūrusių ant gatvės žmonių, aš tiesiog noriu suprasti kas su mumis atsitiko. Galbūt mums užteks žiūrėti iš Biržų į Vilnių, o iš Vilniaus į Londoną, su pikčių galvojant jeigu tiems anglams galima, tai kodėl negalima mums? O negalima. Nes savų laikų anglai užmokėjo už savo buržuazinę gerovę nemaža kainą, o mes matyt dar ne. Tai kad taupykit, darykit lenteles, planuokite rytojų. Ir ne tik krizės metu. Nes pinigai, tai ne tik laisvė. Tai ir atsakomybė.
Vadimai, šaunuolis :-) Per radiją girdėjau gerą diskusiją - sprendė, kaip čia ta krizė taip 'staiga" mus užpuolė. Tai va, nepamenu pavardės moteriškės, pasakė, kad gali parodyti laikraščius kelių metų senumo, buvo ten rašoma, kad nekuriant produkto, o tik skolinantis, vartojant, ir savo pinigų nepadengiant niekuo, toli nenueisim. Dabar ką matome, tai daugybę žmonių, kaip ir JAV, naiviai tikėjusių, kad NT kainos augs be galo, pajamos tik didės, arba kaip mano kaimynė, maniusių, kad "kaip nors" įsiteks į savo biudžetą. ir gerai, kad žmonės ima skaičiuoti, nes juokinga per TV žiūrėti, kaip į Vilnių subėgę jokių mokslų nebaigę žmogeliai iš kaimų bando gyventi ne pagal pajamas, nori visko iš karto, tebegyvena iliuzijomis, kad jei statyboje anksčiau mokėjo kelis tūkstančius, jam tereikia sulaukti "savojo" pasiūlymo, kur mokės jam tiek, kiek jis pats jaučiasi esąs vertas... Tokiu atveju žmonėms labai sveika atsimerkti ir pamatyti, kad sumokėję visas paskolas ir vartojamuosius kreditus, lieka gyventi mėnesį iš poros šimtų. Tada pasidaro kalta valdžia ir visi kas tik nori, bet ne patys.
Aš tai darau paprastai: gaunu algą, dalį atsidedu į savo tokią kaip ir "kreditinę" sąskaitą, o likusius padalinu iš dienų skaičiaus, likusio iki kitos algos skaičiaus, taip žinau, kiek galiu išleisti per dieną. ir stengiuosi išleisti mažiau. Na, o jei apsiperku kelioms dienoms arba kazkur papramogauju labiau, nei galečiau, tada likusias dienas pataupau. dar nekart badauti neteko :-)
Nežinau, man kažkaip dalinimas į dienas neveikia visiškai... Nes vieną dieną gali su kefyru apsieiti, kitą jau ir kefyro reikia, ir vaistų ir žiūrėk dar koks radiatorius trūko. Todėl būtina tiksliau numatyt, kur pinigėliai keliaus.
Ne visai pritarčiau ideologijai: aš irgi apie tokį biudžeto planavimo būdą girdėjau, ir jis geras tuo, kad žinodamas, kiek gali išleisti per dieną daugiausiai, nepulsi vos algą gavęs šešerių džinsų pirkti, ar kelių porų batų. Tiesiog matai savo galimybes. Čia ypač pravartu neseniai "ant savo užpakalio" atsisėdusiems, kad žinotų, kad alga yra ne suma, kurią galima išleisti per dieną (žinau vaikiną, savo pirmąjį atlyginimą išleidusį per gerą valandą - naujam telefonui, rūbams ir t.t.), kad iš jos reikės gyventi iki kitos algos, ir turėtų atsargų, jeigu prireiktų vaistų ar sugestų mašina...
padeda labai ir cekiu rinkimas, kaip straipsnyje siuloma, islaidu susirasymas. Mano draugė, dirbanti kirpeja, gauna viena atlyginima is darbo, kitas susideda is nuolatiniu klienciu, kurias ji kerpa privaciai, namie. tai kad susigaudytų kiek turi ir kiek isleidzia, ji kasdien rasosi savo iplaukas ir islaidas, nes anksciau, sake, nezinojo ne kiek vidutiniskai uzdirba:-) Pradejo rasytis, kai truksta, mažinti nereikalingasislaidas, ir pagerejo reikalai
Yra nemokama lietuviska programas butas.Pabandykite,man ji patiko,as ja naudojuos