Pilka Baltija dienoraštis > Žinau, kada baigsis Krizė

Žinau, kada baigsis Krizė

Paukščiai pradingo už horizonto. Sklaidosi paskutinis debesis.
Mes sėdime drauge, kalnas ir aš, kol tik kalnas liks. (Li Po)

Mąstyti - yra pats sunkiausias darbas, tad Dekartas sakė „Mąstau, vadinasi esu“, bet Seung Sahn sakė“ o kas, jei nemąstai? Šioje vietoje prasideda Dzeno praktika“.

Mumyse yra daug kalbėtojų bei randasi šiuo metu dar daugiau mokytojų, kurie mus moko, kaip turime gyventi, elgtis, maitintis, lieknėti, net kvėpuoti... Todėl mus ir blaško skirtingos nuomonės, skirtingi motyvai, skirtingos vertybės. Visiškai pamirštame apie Save. Taip – SAVE. Savo misija, jei tiksliau.

Koks skirtumas, mes mąstom ar ne? Kažkodėl, mums patiems atrodo, jog jei mąstome, galime pasiekti daugiau. Daugiau už kitus, daugiau už save patį. Ką mes veikiame, kai pasiekiame tam tikrą lygį? Siekiame naujo tikslo – jeigu mąstome, jeigu nemąstome – siekiame kitų žmonių tikslų; jiems padedame, kartais patys to nesuvokdami – nesąmoningai.

Kiekvienas iš mūsų yra tik vienas „n-tasis“ elementas, paskirstytas po planetą (jeigu pažvelgti iš 10 km aukščio į mus) ir kiekvienas iš mūsų turime savo unikalų gyvenimą ir unikalius troškimus ir siektinus tikslus. Kas iš to, kad sieki tikslo, tačiau nežinai, ar tas tikslas yra tavo, ar tu tikras, kad eini savuoju keliu?

Esam žmonės, susidedantys iš kūno ir sielos, bet ar žinome, kodėl siekiame vieno ar kito dalyko?
Kas gaus naudos, jei mes gyvensime visą gyvenimą pirkdami butus, namus, mašinas, buities prietaisus, telefonus, visus madingus drabužius ir visa kita?

Kodėl mūsų, lietuvių sąmonė yra suklaidinta? Kodėl mums yra įteigta, jog turime vadovautis kaimyninių arba, dar geriau, tolimų šalių ekonominiais modeliais, būti pajungtiems prie kitataučių finansinių schemų bei sistemų? Kas sugalvojo, kad lietuviai turi išvažiuoti ir plauti indus, tvarkyti namus ir valyti viešbučius svetimose šalyse? Ar tai nėra mūsų visuomenės sąmonės plovimas, ar tai ne XXI genocidas?

Mes pamiršome, kas esame. Turim geriausius pasaulyje mobiliuosius telefonus, bet nebenuvažiuojame pas savo tėvus net kartą per mėnesį. Turim išmaniausius kompiuterius, bet rašom laišką savo kolegai, kuris yra gretimame kabinete arba, dar blogiau, dirba prie kito stalo tame pačiame. Kodėl mums plauna smegenis?

Kas mums pakišo „Krizę“? „Krizė“ – tai labai taikliai sugalvotas apibrėžimas: lengva ištarti, greitai įsisavinamas bet kurioje kalboje, smegenys greitai pripranta prie šio siaubą keliančio termino. Nustatyta moksliškai, jei tas teiginys jus paguos. Tie, kas tai sugalvojo, turi planą. Visi, kas mąsto, turi planą. Kas nemąsto, tas dirba tai, ką sumąstė tie, kas mąsto. Aš matau savo akimis tik tiek, kad pinigai nuvertėjo. Visų pirma nuvertėjo JAV doleris ( „dėl karo Irake“ – jie taip sako), o po Doleriu buvo pakišta daugelis kitų valiutų. (Azijos ir kt). Doleris tapo visagale valiuta, tačiau visiškai be pagrindo. Juk Doleris jau kaip trisdešimt metų nebėra padengtas jokiais aukso ar kitais rezervais. Ta popierių krūva yra spausdinama ir tiek. Kiek reikia, tiek spausdina. Visai nesenai atspausdino naują partiją, bet kas iš to? Vertės jie nesukūrė. Žmonių sąmonėje pinigai yra vertė – tačiau tai yra tik iliuzija. Kaip karta po kartos buvome prijaukinti prie pinigų, taip ateinančios kartos privalo atjukti nuo jų. Privalo rastis naujos priemonės vykdyti mainus tarp gamintojų, augintojų, kūrėjų, pardavėjų, paslaugų teikėjų ir kitų žmonių, kurie vykdo tikrąją ekonomiką. Pinigai - tai praeitis.

Tai yra gėris vieniems, nes jie viską gali pirkti už juos, tačiau tai yra blogis tiems, kas realiai yra bei savo sąmonėje jaučiasi skolingas kažkam jų. Žmonės praranda savo sveikatą, draugus, šeimas, galiausiai gyvybę. Dėl ko? Dėl iliuzijos? Ne – dėl tiesos nežinojimo. Pinigus mums pakišo, kad perimtų kontrolę. Kas tie pinigai, kai esam pardavę savo naftos perdirbimo gamyklą, strateginius objektus, pardavinėjame savo žemes, įmones ir pan. Pinigai išgaruoja kaip rytinis rūkas, o vertė pasilieka kitų rankose. Tų, kurie tuos pinigus sukūrė, įdiegė į mūsų nusilpnintą ir užgožtą sąmonę, prisispausdino ir juos atidavė mums, kaip didžiausią vertę. Jie laimėjo. Mes esame Jų vergai. Ar kas nors nori būti savanoris vergas?

Visos finansinės schemos ir biržos šiandien parodė, kas yra tiesa. Viskas paremta viltimi ir tikėjimu. Tai yra netikra. Ekonomika yra tikra, kai laiku savo rankomis ir galva investuoji į savo veiklą (kaip pavasarį sėji), prižiūri ir puoselėji savo investiciją (per vasarą kontroliuoji derlių), o vėliau (rudenį, derliaus nuėmimas), tai ką gamta ir žmogus sukūrė panaudoji savo ir šeimos reikmėms. Yra metas, kai reikia ilsėtis ir planuoti, ką veiksi kitą sezoną - ir yra metas, kai niekas nieko nekuria ir negamina. Žmonės tai pradeda pamiršti, tačiau gamta ir visata išlaikė principus ir toliau visas judėjimas vyksta nenutrūkstamai, savo natūraliąja eiga.

Krizė yra tik sąmonės darinys, bendrosios visuotinės sąmonės. Atsikratykime jos šiandiena.

Jeigu žmonės nežiūrėtų televizoriaus, neskaitytų žinių ir naujienų, kurios irgi, deja, šiandiena tėra verslas, nešantis pelną, susikauptų ir susikoncentruotų į save, dirbtų tą darbą, kurį geriausiai išmano, kurį išmoko per savo gyvenimą, kuris yra tikra atgaiva jo kūnui ir sielai, nebūtų kada jų smegenų plauti. Tada apie jokią krizę žmonės nežinotų.

Lietuva yra maža šalis pagal plotą ir sukoncentruotą žmonių skaičių, tačiau lietuvių yra visame pasaulyje: jie sugeba išgyventi visokiomis sąlygomis.

Sugrįžkime prie savo tikrųjų poreikių, o ne tų, kuriuos įpūtė kitataučiai iš didžiosios valstybės, kupinos imigravusių savo noru bandomųjų triušių. Dirbkime savo žemę, bet leiskime kitiems pajusti, kad mes galime bendradarbiauti su visomis tautomis, su visu pasauliu. Kurkim ryšius ir santykius su savo kaimynais, gretimomis valstybėmis, prisijunkim prie didesnių projektų, kurie yra svarbesni už mūsų vietinius politinius teatrus. Investuokime į savo vystimąsi, tobulėjimą, sugebėjimą įsigilinti į save ir į gamtos bei visatos tvarką.

Susitaikykime su tuo, kaip mums šiandieną davė gyvenimas. Viskas yra pamokos, ir kiekviena nesėkmė mūsų akyse šiandiena veda į didžiąją sėkmę rytoj. Tereikia kantrybės.

Viskas bus gerai.

Krizė baigsis rudenį, jeigu kas laukėte šio sakinio.

Pasiruoškite tam.

Dalius Viršilas