Žaliausi Lietuvos pastatai
2017-12-13 11:21 Peržiūros : 145 SpausdintiLietuvos žaliųjų pastatų taryba kartu su Aplinkos ministerija šiemet pirmą kartą organizavo žaliausių pastatų konkursą.
Konkurso „Žalieji pastatai Lietuvoje" tikslas - formuoti tvarių pastatų standartą ir su juo supažindinti visuomenę bei NT vystytojus. Nors buvo numatyta žaliausius pastatus išrinkti penkiose kategorijose (gyvenamosios, administracinės, prekybos ir paslaugų, pramoninės paskirties pastatai bei projektų kategorija), šiemet nugalėtojai paskelbti tik dviejose kategorijose: žaliausiu administracinės paskirties pastatu pripažintas „YIT Kausta" verslo centras „Duetto" (sostinės Viršuliškių mikrorajone), o gyvenamųjų pastatų kategorijoje - UAB „Citus" Kaune statomi du sublokuoti gyvenamieji namai „Aeronamai". Verslo centro energinė klasė A, o gyvenamųjų namų - A++, pastarojo projektas sertifikuotas ir privačiame Vokietijos „Passivhaus" institute.
Nugalėtojus rinko vertinimo komisija, sudaryta iš verslo, mokslo, valstybinių institucijų atstovų.
Pasaulyje egzistuoja keletas pastatų tvarumo vertinimo sistemų, Lietuvoje UAB „Hanner" iniciatyva sukurta Žaliųjų pastatų taryba vadovaujasi savo sukurtu nacionaliniu pastatų tvarumo sertifikavimo standartu.
Rinkdama žaliausius pastatus, Žaliųjų pastatų taryba skelbia, jog vadovavosi šiais kriterijais: energetika (suminės energijos sąnaudos ir atsinaujinančių šaltinių dalis), geriamojo vandens sunaudojimu bei lietaus vandens panaudojimo galimybėmis, statybinių medžiagų ekologiškumu, perdirbimo galimybėmis, sklypo koversijos galimybėmis bei apželdinimu, susisiekimo galimybėmis ir alternatyvomis ekologiškoms transporto priemonėms, atliekų rūšiavimo, šalinimo galimybėmis, gautais energinio naudigumo sertifikatais, projektavimo pažangumu bei architektūrine pastato estetika.
„Pradėję planuoti „Duetto" verslo namų projektą, turėjome viziją sukurti visomis prasmėmis šiuolaikišką pastatą - patogų čia dirbsiantiems žmonėms, galintį atitikti bei prisitaikyti prie individualių įmonių poreikių ir tausojantį aplinką. Pastebime, kad, augant ekonominiam sąmoningumui, poreikis įsikurti tvariame, kartu ir ekonomiškai efektyviame pastate, darosi vis aktualesnis. Siekiame vystyti ilgalaikę vertę kuriančius projektus, tad džiaugiamės, kad mūsų pastangos įvertintos šiuo apdovanojimu", - teigia AB „YIT Kausta" generalinis direktorius Kęstutis Vanagas.
Kol kas baigtas tik pirmasis „Duetto" verslo centro pastatas, antrasis dar statomas. Dviejuose 10 aukštų pastatuose įrengta 16 680 kv. metrų ploto patalpų verslui, 500 vietų dirbančiųjų ir jų svečių automobiliams požeminėse bei šalia pastato esančiose automobilių stovėjimo aikštelėse.
Konkurse „Žalieji pastatai Lietuvoje" dalyvavo AB „YIT Kausta", UAB „InReal", UAB „Rampini", Vilniaus universiteto Botanikos sodo laboratorija, UAB „M.M.M. Projektai", UAB „Nuova Capital", UAB „Citus", UAB „ELL", „Lidl Lietuva", UAB „August ir Ko".
Žali gyvenamieji namai
„Aeronamai", kaip skelbia statytojai - tai demonstracinis inovatyvus projektas, įvertintas A++ energine klase ir gavęs Vokietijos „Passivhaus" instituto sertifikatą.
„Aeronamų" statytojai mano, jog šie pastatai bus visiškai energetiškai nepriklausomo būsto pavyzdžiai, nes šildymo, vėsinimo, vėdinimo ir elektros energijos poreikius užtikrins atsinaujinantys energijos šaltiniai - geoterminis šilumos siurblys, saulės modulių jėgainė.
Primename, kad pirmasis vienbutis gyvenamasis namas, Lietuvoje įvertintas aukščiausia energinio efektyvumo A++ klase - UAB "Ekie namas" pastatytas Pasvalio rajone.
Šiandien visoje Lietuvoje, Statybų produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) duomenimis, yra virš 360 pastatų, sertifikuotų A, A+ ir A++ energinio efektyvumo klasėmis. Tarp jų yra 251 pastatas, sertifikuotas A, 113 - A+ ir tik 2 pastatai - A++ klase. Dauguma - gyvenamieji namai.
A energinio efektyvumo klasė naujai projektuojamiems namams yra privaloma nuo 2017 m., todėl natūralu, kad šių pastatų yra daugiausia. A+ klasė bus privaloma po 2018 m. sausio 1 d., o A++ klasė - nuo 2021 m.
Žaliosios technologijos
UAB „COWI Lietuva" - Danijos inžinerinių konsultacijų bendrovės antrinės įmonės Lietuvoje specialistai pastatuose naudojamus tvarios koncepcijos, žaliąsias technologijas bei sprendimus pagal atsiperkamumą suskirstė į keturias grupes.
I-ajai grupei jie priskyrė technologijas ir sprendimus, kurie esamoje ekonominėje situacijoje generuoja teigiamą ekonominę naudą, tai yra atsiperkančios investicijos - rekuperacija, lietaus vandens panaudojimas, LED apšvietimas ir pan.
II-ajai grupei priklauso technologijos, kurių naudojimas yra tausojantis gamtą, tačiau jos nėra patrauklios ekonomiškai ir reikalingas valstybinis skatinimas - atsinaujinantys energijos šaltiniai, oro aušinimo tuneliai, trigeneracinės sistemos.
III- ioji priemonių grupė - tai ekonomiškai neatsiperkančios priemonės, bet turinčios didelę ekologiškumo dedamąją, pavyzdžiui, termoaktyvios medžiagos ir sistemos, grindyse integruojami vamzdžiai, kurie ne tik šildo, bet ir vėsina pastatą.
IV-oji grupė - visiškai „žalios" technologijos, kurių naudojimas pasirenkamas sąmoningai, nepaisant alternatyvų: pavyzdžiui, nenaudojama tropinė mediena, atliekos rūšiuojamos vietoje, o ne konteineriuose ir pan.
Parengta pagal pranešimus spaudai, „YIT Kausta" ir „Citus" nuotraukos
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
