Ar galioja statytojo garantija, jei būstas perkamas antrinėje rinkoje?
2020-01-29 13:23 Peržiūros : 1120 SpausdintiAtsako Dovilė Skiauterienė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėja
Atsakant į šį klausimą, noriu akcentuoti, jog teismai, kiekvienoje situacijoje vertina aplinkybių visumą, nuo ko ir priklauso teismų formuojama praktika. Viena aktualiausių ir naujausių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių parodė, kad situacijoje, kai net ir kelis kartus pasikeičia namo ar buto savininkams, dabartinis būsto savininkas gali pasinaudoti statinio garantiniu terminu prieš rangovą.
Naujausioje byloje pastato savininkas teigė, kad pastate per garantinį laikotarpį atsirado daugybė defektų: įskilo, įlūžo, pradėjo smegti žemyn grindys, po jomis atsirado ertmių ir tuštumų, ėmė sėsti gruntas, suskilo pastato konstrukcijos, atsirado plyšių sienose, lubose, laiptuose, o išorėje iš kelių pastato pusių žymiai nusėdo gruntas. Ieškovas dėl atsiradusių defektų kreipėsi į gyvenamojo namo statytoją bei rangovę UAB „Eika". Ši nurodė, kad pirmiau minėti pastato defektai galėjo atsirasti ir dėl paties savininko veiksmų (t. y. per didelės apkrovos grindims, patalpų naudojimo ne pagal paskirtį ir kt.). Savininkas pastatą įsigijo iš trečiojo asmens, todėl jo su rangovu nesiejo jokia sutartis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šioje situacijoje išaiškino keletą svarbių Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo normų. Vienas iš keltų klausimų nutartyje buvo tai, ar statinio savininkas, neturėdamas sutarties su rangovu, turi teisę ir kokiu pagrindu jam tiesiogiai nukreipti reikalavimus dėl statinio defektų, jei rangovas pažeidžia pareigą garantuoti daikto kokybę. Šis klausimas buvo sprendžiamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo pripažinta vykdančia ir statytojo, ir rangovo funkcijas, t. y. ji namą pastatė ūkio būdu.
Pasak teisėjų kolegijos, statybos teisiniai santykiai yra visuomenei reikšmingi teisiniai santykiai, kuriuose rangovo pareigos yra nukreiptos į statinio saugumo ir stabilumo užtikrinimą, skirtos ne tik kitos šalies, bet ir trečiųjų asmenų, visuomenės interesams apsaugoti.
Kasacinis teismas rėmėsi Statybos įstatymo 36 straipsniu (redakcijos Nr. IX-583), kuris nustato statinio garantinius terminus. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis kaip 5 metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) - 10 metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų - 20 metų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šio įstatymo normomis yra siekiama užtikrinti, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę galiotų įstatymo nustatytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį rangovas atsakytų, jei statinys sugriūna ar neatitinka kokybės reikalavimų. Statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti. Dėl garantijos taikymo nėra svarbu, kas eksploatuoja statinį, ar pats statytojas (užsakovas), ar kitas asmuo, nes rangovo pareiga yra susijusi su pačiu statiniu ir šio kokybės užtikrinimu.
Jei eksploatuojamas statinys perleidžiamas vieno asmens kitam ir ne vieną kartą, tai rangovo pareiga kartu su nuosavybės teise pereina statinį įsigijusiems asmenims. Jie atitinkamai perima teisę reikalauti iš rangovo, kad šis įvykdytų įsipareigojimus pagal garantiją. Ši rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, kuris pastatė statinį ūkio būdu.
Teisėjų kolegija nutarė, kad šios pareigos pažeidimo atveju rangovei taikoma deliktinė atsakomybė ir teismai pagrįstai sprendė, jog rangovė UAB „Eika" privalo natūra atlyginti žalą, t. y. neatlygintinai pašalinti atsiradusius namo defektus.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!