Kol namas neįteisintas, jo tiesiog nėra
2009-07-15 09:05 Peržiūros : 2034 SpausdintiDaugybė gyvenamųjų namų nėra pripažinti tinkamais naudoti. Įstatymas draudžia gyventi nepripažintame tinkamu naudoti name. Statybos priežiūros specialistai net nežino, kiek šalyje yra tokių namų. Šiais laikais statytus namus galima būtų suskaičiuoti pagal statyboms išduotus leidimus, o nuo sovietmečio likę pastatai nė leidimų neturi.
Naujų būstų statytojai pastatus paprastai įteisina be didelių sunkumų. Jų kyla dėl anksčiau statytų neįteisintų namų. Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Leidimų mažėja
Tad stovi namelis, jame gyvena žmonės, bet juridiškai jo nėra. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo statybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Ramanauskas sako, kad su naujų namų statytojais problemų praktiškai nekyla. Pasitaikius kokių nors neatitikimų, dėl kurių specialistai (priėmimo komisijos nariai) atsisako pasirašyti aktą, tos priežastys būna nesunkiai pašalinamos. „Statinių, kurie nebūtų pripažinti tinkamais naudoti, mano teritorijoje nėra", - teigia inspektorius.
Naujų pastatų apskritai katastrofi škai mažėja. „Anksčiau per metus išduodavau 400 leidimų naujoms statyboms, pernai - vos 36. Praėjusiais metais atiduota vertinti tik 13 namų. Daugeliu atvejų tai užsienyje prakutusių ir gimtinėn sugrįžusiųjų statiniai", - dėsto A.Ramanauskas. Pasak jo, pernai buvo mėšlidžių, srutų rezervuarų bumas - ūkininkai juos įsirengė pasinaudodami ES parama, tai įpareigojo ir dokumentus tinkamai sutvarkyti. Objektai buvo nepriekaištingi.
Už netinkamo naudoti statinio eksploatavimą gresia gana didelės baudos. Net minimali bauda - 800 litų. Be to, neįteisinto namo negalima nei parduoti, nei išnuomoti, nei apdrausti.
Geras įstatymas
A.Ramanauskas tvirtina, kad mūsų įstatymai namų statytojams nėra blogi. Pvz., šių metų kovo 9 d. priimtas Nesudėtingų statinių statybos techninis reglamentas leidžia be jokių projektų ir leidimų statyti ne didesnius kaip 50 kv. m ir ne aukštesnius kaip 5 m pastatus. Tokių statinių nereikia nei inventorizuoti, nei įteisinti. „Šis reglamentas nėra naujovė. Tik jis gana dažnai keičiamas. Pradžioje buvo leidžiama be leidimų ir projektų statyti iki 80 kv. m statinius, paskui - iki 40 kv. m, dar vėliau - iki 25 kv. m, o dabar yra numatyta 50 kv. m", - pastebi inspektorius.
Labiausiai kliūva dūmtraukiai
Bene dažniausiai užkliūva šildymo įrenginiai, dūmtraukiai. Mat degios medžiagos būna per arti ugnies židinio. Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros Kelmės poskyryje patikino: jų iniciatyva kiekvienas žmogus kartu su leidimu statybai gauna ir atmintinę su visais reikalavimais. Jų neįvykdžius, priešgaisrinės tarnybos specialisto parašo ant akto nebus. Atmintinėje netgi grafi škai pavaizduota, kaip dūmtraukį mūryti degioje perdangoje, kaip mūryti krosnį prie medinės sienos, kokie turi būti atstumai ir t. t.
Pasiveja bėdos
Priešgaisrinės tarnybos specialistai reikliai vertina apdailos medžiagas, panaudotas prie ugnies židinio. Martyno Vidzbelio nuotrauka
Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas Jonas Matusevičius (jo parašas taip pat reikalingas) tikina, kad priekaištų naujos statybos namams paprastai neturi, nes dabar tiek elektros instaliaciją vedžioja, tiek šildymo katilus montuoja licencijuotos įmonės, kurios už savo darbo barą ir atsako. Pačiam šeimininkui nė rūpintis nereikia - jie patys reikiamus parašus surenka.
Tačiau su senos statybos namais (tokių šiandien kur kas daugiau nei naujų) būna visko: „Kai namo net amžius neaiškus, mes pirmiausia paprašome, kad bent būtų pamatuota instaliacijos varža. Tą padaryti gali tik licencijuotos įmonės. O šios, ką randa netinkamo, pačios ir sutvarko", - aiškino J.Matusevičius. Pasak pareigūno, seni neįteisinti namai daugeliu atvejų yra paveldėti. Juos perėmę vaikai, kiti paveldėtojai statinius stengiasi juridiškai įteisinti. Senukai dažnai nė nesupranta, kam to reikia.
Su panašiomis problemomis susiduria ir Visuomenės sveikatos cent ro Kelmės filialo direktorė Alma Monkauskaitė. Jos parašas ant akto reiškia, kad name yra saugu ir sveika. Dažniausiai pasitaikanti bėda - nitratais užterštas šulinių vanduo.
Savavališką - nugriauti
Pasak A.Ramanausko, rimta kliūtis įteisinti seniau statytus namus - jei savininkai neturi „pradžių pradžios" dokumentų. Statybai pradėti reikia nemažai dokumentų: topografi nės žemės sklypo nuotraukos, projektavimo sąlygų sąvado, paties projekto. Projektą apsvarsto nuolatinė statybų komisija, tik tada išduoda leidimą statybai. Žinoma, už viską reikia mokėti.
Laikas, kai buvo galima pradėti statyti savavališkai, jau negrįžtamai praėjo. „Jei anksčiau įstatymai dar leisdavo savavališką statybą įteisinti, tai dabar įstatymas besąlygiškai kategoriškas - nugriauti. Net jei pastatas atitiktų visus reikalavimus, vis tiek būtų privalu jį nugriauti ir vėl statyti iš naujo, gavus leidimą. O ir baudos už savavališką statybą nemažos - nuo 2 iki 25 tūkst. litų. Nematau nė vienos priežasties, dėl kurios šiandien apsimokėtų savavališkai statyti", - tvirtina A.Ramanauskas.
Tačiau ką daryti su senais neįteisintais statiniais? Pasak inspektoriaus, kiekvieną atvejį reikia nagrindėti individualiai ir neatidėliotinai, nes delsiant problema tik gilėja.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
plienas
Nieko savavališko griauti nereikia. Už atitinkamą užmokesti viskas įteisinama.Per tiek metų vieną pirtelę valdžia nugriovė.
2009-07-16 09:11tevukas
O kaip įteisinti seną namą? Kol nebandžiau, lyg ir viskas buvo normoj, kai pabandžiau, per biurokratinius barjerus nebegaliu prasibrauti
2009-07-16 09:48