Pamatų įrengimas

2021-06-02 15:21   Peržiūros : 1892   Spausdinti


Kartais namų savininkai dėl trūkinėjančių sienų kaltina apdailininkus ar netinkamai parinktą tinką, bet  dažnai priežastis slypi giliau -  taip atsitinka dėl „sėdančių" pamatų. Pamatai turi remtis į tvirtą gruntą, būtent dėl to reikalingi geologiniai grunto tyrimai. Negalima pasikliauti greta esančių pastatų duomenimis, grunto tyrimai būtini iš to ploto, kuriame bus namas.

Jeigu sklypo reljefas buvo lygintas ir jame vyrauja supiltinis gruntas, pamatai turi siekti tvirtą nejudintą žemę. Namo apkrovos remiasi ne į pamatus, o į gruntą po pamatais.

Pamatus projektuojantis specialistas atsižvelgia į grunto savybes ir antžeminės pastato dalies apkrovas, gruntinio vandens lygį - pagal tai parenkamas pamatų tipas. Taip pat vertinamas grunto pobūdis (molis, žvyras, smėlis, durpės, mišrus gruntas), jo plėtimasis, įšalo gylis, reljefas. Kai kalbame apie grunto plėtimąsi, turimas omenyje jo judėjimas šąlant ir atšylant - vienaip elgiasi smėlingas gruntas, kitaip - molingas, kuriame yra didelis kiekis drėgmės.

Pamatų įrengimas

Pamatų tipas priklauso ir nuo gruntinio vandens lygio, nes, jeigu gruntinis vanduo slūgso negiliai, kapiliarinė drėgmė  nesunkiai pasiekia paviršių, o grunte esančiam vandeniui sušąlus, gruntas plečiasi apie 10 proc., o šylant - traukiasi.

Pagal pamatų gylį skiriami seklieji pamatai, kurie gali būti juostiniai monolitiniai, mūriniai - blokelių ir gilieji pamatai - poliniai, gręžtiniai.

Individualaus namo apkrovoms dažniausiai užtenka sekliųjų pamatų. Seklieji pamatai įrengiami iš monolitinio betono arba surenkamų blokelių. Jeigu reikia gilių pamatų, naudojama gręžtinių polinių pamatų konstrukcija. Taip pat populiarėja plokštieji pamatai, nes į juos integruojama grindinio šildymo sistema.

Monolitinio betono juostiniai pamatai

Svarbiausia, kad pamato pagrindas remtųsi į tvirtą gruntą ir būtų žemiau įšalo gylio. Laikoma, kad Lietuvoje įšalo gylis yra apie 1,2 m gylyje, priklausomai nuo vietovės.

Juostiniai pamatai įrengiami naudojant lentų klojinius. Šis pamatų įrengimo būdas tradicinis ir laikomas šiek tiek pasenusiu, tačiau tai patikimas ir laiko patikrintas būdas, juostiniai pamatai tvirti ir stabilūs, laiko dideles apkrovas.

Užstatymo plote nuimamas augalinio grunto ir pamatų įgilinimo sluoksnis. Nužymėtu pamatų perimetru sutankinamas gruntas, klojamos kieto putplasčio plokštės, montuojami klojiniai.  Į klojinių vidų klojama armatūra, jos paskirstymas, tankis ir skersmuo turi būti nurodyti pamatų projekte.

Armatūra pamatams
Nereikia baimintis parūdijusios armatūros - tokia geriau sukimba su betonu.

Juostiniai monolitiniai pamatai yra tvirti, stabilūs, atlaiko dideles apkrovas, tačiau, lyginant su blokelių pamatais, juos įrengti kainuoja brangiau ir trunka šiek tiek ilgiau.

Betono klasę pamatams irgi nurodo projektuotojas, paprastai individualių namų statyboje pamatams naudojamas C16/20 klasės betonas. Žinotina, kad pilant betoną į pamatus, jo temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +5 laipsniai C, kai oro temperatūra yra ne  žemesnė kaip -3 laipsniai, esant žemesnei oro temperatūrai, betono temperatūra turi būti ne žemesnė kaip +10 laipsnių C. Užpiltas betonas sutankinamas, jei reikia, pirmas 4 valandas apsaugomas nuo šalčio, kad užpilto mišinio temperatūra ženkliai nenukristų.

Surenkami blokelių pamatai

Kai žemės sluoksnius sudaro silpnesni gruntai, dažniausiai įrengiami poliniai gilieji pamatai - tai reiškia, kad pamatus sudaro dvi dalys: poliai ir juos jungianti antžeminė dalis - rostverkas, dar kitaip vadinama antžeminė sija. Poliai gali būti gręžtiniai, spaustiniai arba kaltiniai, priklauso nuo grunto ypatumų ir polių gylio.

polinių pamatų gręžimas
Pamatinių polių gręžimas.

Atstumas tarp gretimų gręžinių centrų turi siekti 1-2,5 m. Populiariausias gręžinio skersmuo - 30 cm, bet gali būti ir 45 ar 60 cm. Gręžinio gylis priklauso nuo grunto, paprastai siekia 2-4 m gylį, jei reikia ir  daugiau. Poliai armuojami suvirintu ar surištu erdviniu karkasu. Jis neturi liestis prie gręžinio sienelių ir dugno. Prieš betonavimą gręžinio dugnas sutankinamas. Poliai užpilami betonu, po būsimais namo pamatais pravedamos inžinerinės sistemos. Užstatymo plotas sutankinamas, ir iš blokelių montuojamas rostverkas. Blokelių dugne klojamos kieto ekstruzinio ar kitokio putplasčio plokštės.

Surenkami pamatų blokeliai
Surenkami pamatų blokeliai.

Lietuvos rinkoje yra keli pamatinių blokelių gamintojai, pamatų blokeliai gaminami iš betono, keramzitbetonio, akytojo betono. Jie iš esmės nesiskiria, tai yra tuščiaviduriai liktiniai klojiniai, kurie armuojami ir užpildomi betonu. Svarbiausias blokelių pasirinkimo parametras turėtų būti jų atsparumas gniuždymui, šis parametras turi būti nurodytas pamatų projekte. Taip pat svarbu tikslūs blokelių matmenys, kad jie tvirtai sukibtų vienas su kitu per išėmas.

Paprastai standartinio aukščio pamatui klojamos 2-3 blokelių eilės, bet tai priklauso nuo pamato ir blokelių aukščio.

Surenkamų pamatų privalumas tas, kad, palyginti su monolitiniais, juos įrengti greičiau ir pigiau. Ši konstrukcija gyvenamajam namui viena tinkamiausių, tačiau tokiems pamatams įrengti reikalinga specializuota technika.

Drenažo įrengimas

Sklypų savininkai dažnai klaidingai mano, kad statant pastatus žemose vietose, pakanka žemės paviršių pakelti atvežtiniu gruntu. Žemose vietose žemės paviršiui pakelti supilamas gruntas nėra tinkamas pagrindas statiniams su įprastais juostiniais pamatais. Statant šlapiame sklype, pamatų įrengimo būdą teks pasirinkti pasitarus su specialistais. Greičiausiai bus rekomenduota naudoti polinius  giliuosius pamatus. Sklype neišvengiamai teks įrengti drenažą, o pamatus  tinkamai hidroizoliuoti.  Drenažas neleidžia vandeniui kauptis palei pamatus ir sušalusiam juos ardyti.

Drenažą galima pakloti prieš hidroizoliuojant pamatą arba po to, bet visada - prieš užpilant pamatus žeme. Be drenažo ir hidroizoliacijos įrengtus pamatus vėliau gali tekti atkasti, tokių defektų taisymas keblus ir brangus.

Pirmiausia šalia namo pamatų iškasama tranšėja arba naudojama ta pati tranšėja, kaip ir pamatams. Iškastos tranšėjos dugnas sutankinamas ir išklojamas 5 cm žvirgždo ir smėlio sluoksniu. Ant šio sluoksnio klojami drenažo vamzdžiai.

Drenažo gylis - tai  atstumas nuo žemės paviršiaus iki drenažo tranšėjos dugno arba drenos apačios. Lengvos mechaninės sudėties dirvožemiuose drenažo gylis mažesnis negu vidutinio sunkumo ir sunkiuose dirvožemiuose. Vidutinio sunkumo ir sunkūs dirvožemiai drenuojami giliau. Sluoksniuotame dirvožemyje drenas reikia įrengti lengvesniame ir laidesniame vandeniui sluoksnyje, kur filtraciniai pasipriešinimai mažesni ir vanduo į dreną patenka lengviau. Vietovėse, kur iškrinta daug kritulių, drenos klojamos sekliau, kad paviršinis vanduo kuo greičiau būtų pašalinamas. Tačiau pernelyg sekliame drenaže žiemą gali susidaryti ledo kamščiai, trukdantys tekėti vandeniui ir ardantys drenažo vamzdžius, todėl drenos turi būti įrengtos giliau šalo zonos. Lietuvoje dirvožemio įšalo gylis vidutiniškai siekia 0,5-0,8 m (mažiausias pajūryje, didžiausias Pietryčių Lietuvoje), o drenažo sistema montuojama 70-150 cm gylyje. Išskirtiniais atvejais vietomis galima sumažinti drenos gylį, tačiau drenos turi būti uždengtos mažiausiai 50 cm grunto sluoksniu, kad sistema būtų apsaugota nuo išorinio mechaninio poveikio.

Priklausomai nuo drenažui naudojamų vamzdžių tipo,  skersmens, bendro tinklo ilgio, klojamų drenų nuolydis yra nuo 0,3 iki 3 proc. Drenažo tinklų ilgis ir skersmenys skaičiuojami vadovaujantis faktiniais arba menamais gruntinio ir paviršinio vandens kiekiais šlapiuoju metų laiku (ruduo, pavasaris).

Vanduo į drenažo vamzdžius sutekės geriau, jei juos užpilsime vandeniui laidžiu žvyru. Paskui pilamas smėlio sluoksnis, o tranšėja užkasama įprastu gruntu.

drenažo įrengimas sklype
Drenažo įrengimas sklype.

Negalima į drenažo sistemą nukreipti lietaus kanalizacijos, mat dideli vandens srautai ją greit perpildytų. Jeigu sklype aukštas gruntinis vanduo, drenažas reikalingas ir esant gręžtiniams ar poliniams pamatams, net kai pastatas be rūsio. Priešingu atveju prie pamatų besikaupiantis vanduo juos gadina ir gali pakilti į viršų iki pat sienų konstrukcijų.

Drenažiniais vamzdžiais surinkta drėgmė nuteka į vandenį surenkančius šulinius. Tokį šulinį reikia iškasti žemiausioje sklypo vietoje. Vandenį galima sunaudoti daržų ar vejos laistymui. Jeigu netoliese yra griovių ar kanalų, vandenį galima išvesti  į juos. Galima įsirengti ir specialų šulinį be dugno. Kuo šulinys gilesnis, tuo geriau. Dugnas užpilamas smėlio ir gargždo užpildu. Kuo mažesnio laidumo gruntas, tuo gilesnis šulinys reikalingas ir tuo storesnis turi būti užpildo storis. Taip drenažo vanduo patenka į gilesnius grunto sluoksnius ir nuvedamas nuo sklypo bei pamatų.

Pamatų hidroizoliacija

Požemines konstrukcijas veikia ir kapiliarinė grunto drėgmė, ir paviršinis lietaus vanduo. Paparsčiausias būdas apsaugoti pamatus nuo drėgmės - vertikaliai ir horizontaliai nutepti juos bitumine mastika.  Kartais naudojama ir drenažinė membrana. Drenažinė membrana „nutraukia" perteklinę drėgmę, apsaugo bituminę mastiką nuo pažeidimų judant gruntui, nuo augalų šaknų ir kitų panašių pažeidimų. Tačiau paprasta bituminė mastika per ilgą laiką  tampa nesandari. Yra modernesnių specialių hidroizoliavimo medžiagų, pasirenkant reikia atsižvelgti tiek į pamatų paviršių, tiek į planuojamą šiltinimo medžiagą.

Viena naujesnių hidroizoliacinių medžiagų - naujos technologijos dvikomponentė membrana COMBIDIC 2K-Classic. Tai  bituminė hidroizoliacija ir kartu polistireninio putplasčio klijai, tinkantys visoms tradicinėms statybinėms konstrukcijoms. Tinka paviršių, kuriuos veikia grunto drėgmė arba nespaudiminis vanduo, hidroizoliavimui.

Pamatų hidroizoliacija
Membrana
COMBIDIC 2K-Classic su polistireno užpildu paprasta naudoti, nelaidi vandeniui, ilgaamžė ir atspari slėgiui.

Rekomenduojama hidroizoliuojamą paviršių gruntuoti  ASOL-FE gruntu, atskiestu vandeniu santykiu 1:5. Po grunto išdžiūvimo dengiama bituminė mastika COMBIDIC-2K-Classic. Sluoksnio storis priklauso nuo drėgmės poveikio lygio - labiau drėgmės veikiami paviršiai hidroizoliuojami dviem sluoksniais. Išeiga priklauso nuo poveikio lygio - 4-5 l/kv.m, izoliacinėms plokštėms klijuoti - 1,3 l/kv.m.

Bituminė naujos technologijos hidroizoliacija atspari  nepalankioms oro sąlygoms, rūgščių bei šarmų poveikiui, ją galima naudoti tiek požeminei pamatų daliai, tiek cokolio hidroizoliavimui. Naudojant ant betoninių paviršių, mastikos sluoksnis saugo nuo pelėsių, iškorėjimo bei korozijos. Kaip minėta, pirmiausia pamatas nutepamas bituminiu gruntu, kuris skirtas betoninių paviršių įmirkymui prieš hidroizoliavimą. Kadangi medžiaga yra skystos konsistencijos, ją galima tepti šepečiu arba purkšti. Cokolio ir pamatų paviršius padengiamas plonu, tolygiu sluoksniu.

Pamatų hidroizoliavimui idealiai tinka itin pažangios technologijos „SCHOMBURG GmbH & Co KG" cementinė AQUAFIN RB400 hidroizoliacija. Tai elastinga dviejų komponentų mastika, ją galima tepti esant žemai temperatūrai (iki 4 laipsnių C), labai maža išeiga: tik 2,4 kg/kv.m dengiant du kartus. Remontuojant pamatus galima tepti ant bituminės hidroizoliacijos likučių. Antras  sluoksnis dengiamas po 3 valandų. Greitai džiūsta, galima dirbti esant nedidelei aplinkos temperatūrai, naudojama tiek vertikaliai, tiek horizontaliai hidroizoliacijai.

Ilgalaikė cementinė hidroizoliacija
Ilgalaikė cementinė hidroizoliacija AQUAFIN RB400 uždengia nedidelius plyšius, neleidžia grunto drėgmei ardyti betono.

Horizontali hidroizoliacija ant pamatų viršaus įrengiama tam, kad pamatais kylanti drėgmė nepasiektų sienų. Anksčiau plačiai buvo naudojamas paprasčiausias ruberoidas, dabar yra kur kas patikimesnių neplyštančių membranų arba mastikų. Tinka ir minėtos bituminė mastika COMBIDIC-2K-Classic arba cementinė AQUAFIN RB400.

10 dažniausių pamatų įrengimo kaidų

Pamatų įrengimas - vienas iš atsakingiausių namo statybos darbų, pamatai yra svarbiausia laikančioji namo konstrukcija ir jų įrengime padarytas klaidas ištaisyti kainuoja labai brangiai ar iš viso neįmanoma. Individualių namų statyboje dažniausiai naudojami gręžtiniai poliniai pamatai.

Pamatų įrengimas

Pamatų kaina sudaro  nuo 5 iki 10 proc. visos namo kainos, įskaičiuojant hidroizoliaciją, apšiltinimą bei kitus pamatų paruošimo darbus. Pamatų tipą bei įrengimo būdą apsprendžia namo masė, t.y., jo svoris, apkrovos, ir pagrindas, į kurį remiasi statinys. Pamatų įrengimas lengvame grunte sunkaus namo masei bus brangesnis,  o sunkesniame, tvirtame grunte lengvo namo pamatai kainuos pigiau. Įrengiant gręžtinius polinius pamatus dažniausiai pasitaikančios klaidos yra:

1 klaida - neatlikti aikštelės paruošimo darbai

Kalbėdami apie paruošiamuosius pamatų įrengimo darbus, pamatininkai turi omenyje privažiavimo kelią ir namo statybos vietos aikštelę. Technikai privažiuoti reikalingas kelias, o  namo statybos aikštelės vietoje turi būti nukastas iš išlygintas gruntas, jis turi būti laidus vandeniui, vanduo turi nutekėti į visas puses, gruntas po namu neturi būti įmirkęs. Jei vyrauja sunkus gruntas, plotas užpilamas laidžiu vandeniui gruntu.

poliniai pamatai
Po namu rekomenduojama supilti laidų vandeniui gruntą.

Jeigu sklype yra nuolydis, aikštelės paruošimas yra sudėtingesnis ir gali kainuoti daugiau nei pamatai. Rengiant namo statybos aikštelę reiktų žinoti, kur bus kiti pastatai, daržas, nes nukasant derlingą juodžemį jį galima iš karto supilti reikalingose sklypo vietose.

2 klaida - neparengtas pamatų projektas

Neretai statytojas iš architekto gauna gražias namo vizualizacijas, bet projekte nebūna konstruktoriaus pasirašyto pamatų projekto. Atsakingi pamatų rengėjai darbus vykdo tik turėdami konstruktoriaus brėžinius ir skaičiavimus.

Daugeliui atrodo, kad pamatams įrengti projektas nebūtinas, tačiau tai klaidingas įsitikinimas. Pamatų planą arba projektą rengia inžinierius konstruktorius, jis pasirašo ir yra atsakingas už pateiktus sprendinius, tuo pačiu garantuodamas, kad dėl pamatų konstrukcijos jokių problemų nebus.  Pamatų apkrovas skaičiuojantis konstruktorius remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu, todėl jam turi būti pateikti geologiniai sklypo tyrimai ir pastato projektas.

3 klaida - pasirenkamas tipinis pamatų projektas

Net ir nedideliame plote grunto sudėtis gali būti skirtinga, todėl kaimyno pamatų ar tipinis pamatų projektas netiks. Kiekvienam pastatui turi būti rengiamas individualus pamatų planas.

4 klaida - neįrengiamas drenažas pamatų perimetru ir pamatų hidroizoliacija

Drenažas aplink pamatus reikalingas tuo atveju, jei gruntas mažai laidus vandeniui, nes įdrėkęs ir sušalęs jis deformuoja pamatus.  Vertikali pamatų išorės hidroizoliacija nebūtina, o horizontali pamatų hidroizoliacija reikalinga visais atvejais, kad drėgmė nepasiektų sienų konstruktyvo.

5 klaida - per mažas rostverko aukštis

Lietuvoje vyrauja drėgnas klimatas ir namo grindų lygis turi būti aukščiau, negalima projektuoti išėjimo iš namo tiesiai į pievelę.

6 klaida - netinkama pamatų pagrindo kokybė

Didžiausios pastato apkrovos tenka ne pamatų viršui, bet pagrindui. Tiek juostinio, tiek gręžtinio pamato dugnas turi būti pakankamai tvirtas.

7 klaida - nebūtina šiltinti gręžtinių pamatų polių

Gręžtinių pamatų polių iš esmės apšiltinti neįmanoma, geriau pakelti grindų lygį ir jas apšiltinti sujungiant jų apšiltinimą su išorės sienų termoizoliacijos sluoksniu. Polistireninio putplasčio plokštės tarp polių turi daugiau amortizacinį poveikį, neleidžiantį  įšalui deformuoti rostverko.

8 klaida -armatūra remiasi į rostverko klojinius

Rostverko stiprumas priklauso nuo dviejų dalykų - betono markės ir armatūros padėties. Labai svarbu išlaikyti apsauginį sluoksnį, kad armatūra nesiremtų į klojinį ir iš apačios, ir iš viršaus. Poliuose galima armuoti tik viršutinę dalį, kuri veikiama įšalo.

9 klaida - nepakankamas rostverko betonavimo greitis

Į rostverko klojinį pilamas betonas, geriausia, jei užpilamas iš vieno atvežimo. Skaičiuojant betono kiekį reiktų pridėti 5-10 proc., nes vibruojamas jis natūraliai suslūgsta. Betono sluoksnis virš armatūros turi būti 3-5 cm storio, betonas suvibruojamas, išlyginamas rostverko viršus. Karštomis dienomis betoną reikia laistyti. Normaliomis sąlygomis betonas džiūsta apie savaitę laiko, mūro darbus geriausia pradėti po 2 savaičių, kuomet betonas būna pasiekęs 90 proc. tvirtumą.

10 klaida - vidinis pamatų plotas užpilamas vandeniui nelaidžiu gruntu

Po grindimus turi būti vandeniui laidus gruntas, kuris nekaupia drėgmės. Geriausiai tinka smėlis, žvyras. Prieš užpilant gruntą išvedžiojami komunikacijų vamzdžiai.

ASA.LT informacija


Kategorijos: Pamatai (tema)

Betono plokštėmis apdailintas cokolis Cokolio apšiltinimas ir hidroizoliacija

Kaip pastato cokolį veikia drėgmė, kaip įrengti cokolį, kad jis netaptų drėgmės ir šalčio keliu į pastatą? Cokolio hidroizoliacija, cokolio hidroizoliavimas, cokolio mazgas, nuogrindos įrengimas, cokolinis aukštas, cokolio šiltinimas polistirolu. Cokolis, cokolinis aukštas.

Pamatų įrengimas Pamatų įrengimas

Pamatų įrengimas – vienas iš atsakingiausių namo statybos darbų, pamatai yra svarbiausia laikančioji namo konstrukcija ir jų įrengime padarytas klaidas ištaisyti kainuoja labai brangiai ar iš viso neįmanoma.

Grindų ir sienos jungtis Grindų ir sienos jungtis

Kelių milimetrų tarpas tarp sienos ir grindų atrodo smulkmena, bet jeigu jis tinkamai neužsandarintas, turėsite nemenką šilumos tiltelį. Nepaisant to, kad sienos tinkuojamos ir vizualiai atrodo, kad jokio tarpo nelieka.

Pamatai iš betono blokelių Pamatų iš betono blokelių montavimas

Pamatų įrengimas: kaip pasiruošti pamatų statybai, kokie yra pamatų tipai ir dažniausiai naudojamos konstrukcijos, kokios dažniausiai pasitaiko pamatų įrengimo klaidos, ko neįvertina būsimų namų savininkai?

Grindų betonavimas Grindų betonavimas, betoninės grindys – kokybė slypi detalėse

Pramoninių grindų betonavimas - patirties, žinių, betonavimo technikos ir darbo tempo reikalaujantis darbas. Technologinės betonavimo detalės lemia, ar betone neatsiras įtrūkių, ar grindys bus lygios, tvirtu paviršiumi. Į ką atkreipti dėmesį ieškant grindų įrengimo specialistų ir samdant betonuotojus?

Cokolio šiltinimas drėgmės neįgeriančiais blokeliais Cokolio šiltinimas drėgmės neįgeriančiais blokeliais

Izoliaciniai drėgmei atsparūs blokeliai šilumos tiltelių panaikinimui iš specialaus dideles gniuždymo apkrovas laikančio putstiklio.

Nuogrindos įrengimas Nuogrindos įrengimas

Teisingai įrengta nuogrinda garantuoja, kad prie namo pamatų nesikaups vanduo, drėgmė per cokolį nekils į viršų ir negadins fasado.

agal namo projektą iškastoje tranšėjoje iš blokelių formuojamas pamatas . Pamatų iš betono blokelių montavimas

Kaip pasiruošti pamatų statybai, kokie yra pamatų tipai, kokios dažniausiai pasitaiko įrengimo klaidos, ko neįvertina būsimų namų savininkai?

Namo statybos kertiniai akmenys, kuriems neverta taupyti

Kaip planuoti namo statybos biudžetą, kokios dažniausios statybos klaidos pasitaiko praktikoje?

 
 
Temą atitinkančios įmonės

Giedrių k.


Povilas Valentukevičius Ar tiesa, kad putstiklio blokelių neliečia graužikai?

Atsako Povilas Valutkevičius, putstiklio izoliacijos pardavimų vadovas Baltijos šalyse

daugiau
dr. Arnoldas Norkus, VGTU Statybos fakultetas Kas yra Spinnanker pamatų technologija?

Atsako prof. dr. Arnoldas Norkus, VGTU Statybos fakultetas

daugiau
Alvydas Juravičius, pamatų meistras Kas lemia individualaus namo pamatų gylį?

Atsako Alvydas Juravičius, pamatų meistras

daugiau
1 2
Kompanijų produktai
Finnfoam pristato – A klasės namo apšiltinimas: pamatai ir grindys ant grunto

A klasės namo apšiltinimas: pamatai ir grindys ant grunto

4
Renovuojamų daugiabučių pamatų šiltinimas Finnfoam medžiagomis. Svarbu – patikimumas!

Renovuojamų daugiabučių pamatų šiltinimas Finnfoam medžiagomis. Svarbu – patikimumas! Daugiabučio pamatų konstrukcijo...

Akumuliatorinis armatūros rišiklis, nuoma Vilniuje
Akumuliatorinis armatūros rišiklis, nuoma Vilnius

Akumuliatorinis armatūros rišiklis "MAX RB-395"

Betono maišyklė, nuoma Vilnius
Betono maišyklė, nuoma Vilnius

Betono maišyklė "ALTRAD" (130L)

Pamatų blokeliai RBB 200
Naujiena! Rūsio tuščiaviduriai blokelai RBB 200.

Blokeliai pamatams, blokeliai rūsiui, pamatų blokeliai.

Apšiltinimo sistemos, naudojant putų polistirolį pamatams, sienoms - BOLIX.LT

Apšiltinimo sistemos, naudojant putų polistirolį pamatams...

Knauf Sockel - SM Pro – specialus hidroizoliuojantis tinkas cokoliams

Medžiaga sukurta išimtinai tik cokoliams dengti – nutinku...

Naujiena! U formos liktiniai klojiniai energiškai efektyviems namams-Finnfoam stende Resta 2019

Naujiena! U formos liktiniai klojiniai energiškai efektyv...

Betoniniai pamatų blokai
Pamatų elementai

Pamatų blokai, pamatų pagalvės ir sijos

Betoniniai rūsio blokeliai
Betoniniai rūsio blokeliai

Pamatai, rūsio blokeliai, blokeliai iš betono rūsiui

Betoniniai pamatų blokai
Betoniniai pamatų blokai

Pamatai, pamatų blokai, betoniniai blokai pamatams

Armuoti juostiniai pamatų blokai
Armuoti juostiniai pamatų blokai

Juostiniai pamatai, juostinių pamatų blokai

3.6 EUR
Polipropileninis pluoštas (fibra) BELMIX 600gr.

Polipropileninis pluoštas (fibra) Belmix betone neleidžia...

Finnfoam plokštuminiai pamatai- visus reikalavimus atitinkantis A klasės pastato apšiltinimas

Finnfoam plokštuminiai pamatai- visus reikalavimus atitin...

Naujai statomų pamatų hidroizoliacija

Naujų statomų namų pamatinių konstrukcijų hidroizoliavimu...

Pamatų įrengimas

Pamatų liejimas

Sausas betono misinys SB10, SB15 silosuose SimMix

Betoninėms grindims lieti, šaligatviams betonuoti, perdan...

Bituminė sandarinimo danga, žieminė quick-mix BD2KW
Bituminė sandarinimo danga, žieminė quick-mix BD2KW

Bituminė hidroizoliacinė danga, dviejų komponentų.

Pamatų betonavimas

Pamatų betonavimo darbai

Gręžtinių pamatų įrengimas

Gręžtiniai pamatai

1 2