Kredito eurais kerai išsisklaidė

2011-08-02 12:06   Peržiūros : 452   Spausdinti


Anksčiau dauguma būsto paskolų Lietuvoje buvo išduota eurais, bet naujai besiskolinantieji atsigręžia į nacionalinę valiutą - dabar "pašlijusios reputacijos" eurais skolinamasi vis mažiau.

Bandydamas suvaldyti infliaciją euro zonoje Europos centrinis Bankas (ECB) liepos pradžioje pakėlė euro palūkanų normą nuo 1,25 iki 1,5 procento. Manoma kad iki metų pabaigos palūkanų norma padidės dar 25 baziniais punktais - iki 1,75 procento. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad per 2012 metus ECB bazinių palūkanų normą gali pakelti iki 2,25 proc. punktų.

Įvykai euro zonoje daro tiesioginį poveikį tiems Lietuvos gyventojams, kurie yra pasiskolinę eurais ir nėra fiksavę savo palūkanų normų - jiems mėnesio įmokos bankams šiemet jau padidėjo ir, tikėtina, dar didės.

Eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo tarpbankinių palūkanų normų eurais (EURIBOR), Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų. Bazinių palūkanų dydį lemia kylantis EURIBOR rodiklis, kuris nuo metų pradžios pakilo nuo 1,227 proc. iki 1,821 procento (6 mėn. EURIBOR). Paskoloms litais, atitinkamai bazinės palūkanos (6 mėn. VILIBOR) kito nuo 1,99 proc. iki 2,13 procento.

Antai komercinio "Swedbank" klientams, turintiems vidutinio dydžio būsto paskolą, kuri sudaro 165 tūkst. litų, paimtą 25 metams ir grąžinamą vienodomis įmokomis kas mėnesį, vidutinė mėnesio įmoka nuo šių metų pradžios padidėjo maždaug 53 litais, t. y. nuo 804 litų iki 857 litų, jei paskola buvo išduota eurais, ir maždaug 14 litų, t. y. nuo 871 lito iki 885 litų, jei paskola buvo išduota litais.

Traukinys nuvažiavęs

Investuotojus ir nepriklausomus finansų analitikus vienijančio klubo "Pinigų srautas" viceprezidentas Audrius Dzikevičius mano, kad šiuo metu fiksuoti kredito palūkanas jau per vėlu. "Manau, metas fiksuoti palūkanas jau praėjęs. Tai reikėjo daryti prieš metus ar dvejus. Ne kartą siūliau paskolas paėmusiems žmonėms tai daryti. O dabar jau viskas įskaičiuota į būsimas maržas ir paskolų kainas. Traukinys jau nuvažiavęs", - LŽ teigė A.Dzikevičius.

Analitiko nuomone, nėra skirtumo, ar žmogus anksčiau paėmęs paskolą, ar tik dabar ketina skolintis - išlošti iš to, kokį mokėjimo būdą (fiksuotų ar kintamų palūkanų) pasirinkti, jau nebeįmanoma. Aišku, kad palūkanos artimiausiu metu kils, tad komerciniai bankai tam pasiruošė ir klientai jau negali pergudrauti bankų. Tai buvo galima padaryti tuomet, kai nebuvo aišku, kada ir kiek ECB kels bazines palūkanas. O dabar prognozės daugmaž aiškios.

Antai "Swedbank" šiuo metu fiksuoja palūkanas 3-5 metų laikotarpiui ir tik paskoloms, suteiktoms eurais. Šio banko Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė taip pat mano, kad klientai apsigauna, manydami, kad iš vieno ar kito pasirinkimo (fiksuoti palūkanas ar pasirinkti kintamas) galima "uždirbti".

"Fiksuodamas palūkanų normą klientas aiškiai žino, kokią įmoką jis mokės per tam tikrą periodą (3-5 metus), jis apsidraudžia nuo palūkanų normos svyravimų. Klientams, pasirinkusiems fiksuotas palūkanų normas, didžiausia nauda ta, kad palūkanų užfiksavimo laikotarpiu visuomet bus aišku, kokio dydžio palūkanas reikia mokėti, ir žmogui lengviau subalansuoti piniginius srautus. Juk būsto paskolos yra ilgalaikės. Pasirinkę fiksuotas palūkanų normas žmonės apsidraudžia nuo trumpalaikių palūkanų pokyčių keičiantis ekonominei situacijai. Per visą būsto paskolos laikotarpį įvyksta ekonomikos kilimų ir nuosmukių, todėl paprastai per visą laikotarpį, pasirinkus tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas, jų sumokama maždaug vienodai", - LŽ teigė A.Budreikienė.

Kaip LŽ teigė banko SNORAS Viešųjų ryšių departamento direktoriaus pavaduotojas Tomas Vaišvila, šiame banke imant būsto paskolą kintamomis palūkanomis bendra palūkanų norma siekia 3,88 proc. skolinantis litais (VILIBOR su banko marža) ir 3,79 proc. - skolinantis eurais (EURIBOR su banko marža). Jos, pasak T.Vaišvilos, sumažėjo nuo metų pradžios. "Fiksuoti palūkanų klientai beveik nepageidauja, didžioji dalis jų renkasi kintamas, mat imant paskolą fiksuotomis palūkanomis bendra palūkanų norma būtų didesnė", - teigė T.Vaišvila.

Bankai dabar siūlo ir kitą būdą apsisaugoti nuo galimo palūkanų normų svyravimo - galima keleriems metams nusistatyti viršutinę kredito palūkanų ribą. Tokiu atveju kylant bazinėms palūkanoms, kredito palūkanos nepakils aukščiau nustatytos viršutinės ribos, o palūkanoms mažėjant, mažės kredito mėnesio įmokos - apatinė riba nėra nustatoma.

Eurus keičia litai

Lietuvos banko duomenimis, eurais su kintančiomis palūkanomis, priklausančiomis nuo EURIBOR, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

Lietuvos piliečiai masiškai keitė paskolų valiutą ekonomikos krizės pradžioje, kai padidėjus lito devalvavimo rizikai palūkanos litais buvo šoktelėjusios į neregėtas aukštumas ir nuo palūkanų eurais skyrėsi kelis kartus. Vėliau pasitikėjimas litu stiprėjo ir nacionalinės valiutos paskolų palūkanų norma krito iki ankstesnio lygio.

Kaip teigiama Lietuvos banko šių metų antro ketvirčio komercinių bankų veiklos apžvalgoje, šiemet tarpbankinių paskolų palūkanų normos litais (VILIBOR) tebebuvo panašios tarpbankinių paskolų palūkanų normoms eurais (EURIBOR), todėl paskolų eurais imta nedaug. Per šių metų antrąjį ketvirtį paskolos litais padidėjo 76 mln. litų, o jų dalis - 0,5 proc., ir liepos 1 dieną sudarė 27 proc. paskolų portfelio.

"Šiuo metu geriau imti paskolą litais. Viena vertus, kadangi rinkoje yra eurų perteklius, bankai geresnes maržas siūlo paskoloms litais. Kita vertus, imant paskolą eurais, ją grąžinti vis tiek reikia litais. Prisideda konvertavimo išlaidos. Tai dar vienas argumentas lito naudai", - LŽ komentavo finansų analitikas A.Dzikevičius.

Nors rinkoje populiariausia išduotų būsto paskolų valiuta išlieka eurai, kai kurie bankai dabar paskolų litais išduoda daugiau. Pavyzdžiui, "Swedbank" šiemet 89 proc. visų būsto paskolų išdavė litais. "Klientų pasirinkimą imti paskolą nacionaline valiuta didžiąja dalimi nulemia mažesnė bendroji palūkanų norma. Be to, tradicinės bankininkystės principai ir ekonomikos ekspertai rekomenduoja skolinti ta valiuta, kuria žmogus gauna nuolatines pajamas", - LŽ teigė "Swedbank" Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė A.Budreikienė.

Litais daugiau būsto paskolų išdavė ir SNORAS. "Nors palūkanos litais kol kas kiek didesnės nei eurais, bankas veikia vietinių indėlių pagrindu ir gali pasiūlyti geresnes kredito sąlygas", - sakė T.Vaišvila.

Palūkanų norma dar didės

SEB banko analitikai antrąjį šių metų pusmetį prognozuoja nuosaikų palūkanų didėjimą, iki 2012 metų pabaigos jos gali pašokti maždaug 1 proc. punktu. "Jeigu paskolos palūkanos padidėja 1 proc. punktu, už 100 tūkst. pasiskolintų litų 20-čiai metų mėnesio įmoka padidėja maždaug 50 litų", - LŽ teigė SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika. Priimant sprendimą ar fiksuoti palūkanas, jis patarė vadovautis įprastomis asmeninių finansų valdymo taisyklėmis: "Ilgam laikotarpiui fiksuotos palūkanos dažniausiai labiau tinka tiems paskolų gavėjams, kuriems svarbus stabilumas ir kas nori būti tikri, kad paskolos įmoka nesikeis konkretų laikotarpį - penkerius ar dešimt metų. Tai taip pat aktualu tiems gyventojams, kurių paskolos įmoka sudaro ar sudarytų daugiau negu 30 proc. šeimos gaunamų pajamų, o didžiausia tos įmokos dalis būtų kaip tik palūkanos. Kita vertus, fiksuotos palūkanos būna didesnės nei tuo metu rinkoje esančios kintamos palūkanos", - LŽ sakė V.Doveika.

SEB bankas per pirmąjį šių metų pusmetį išdavė 1405 būsto paskolas. Tai yra beveik 2 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo išduotos 788 paskolos. Šiuo metu vidutinė SEB banko suteikiama būsto paskola yra apie 150 tūkst. litų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ji sumažėjo 8 procentais. V.Doveika pažymi, kad sumažėjus vidutinėms tarpbankinėms palūkanų normoms būsto paskolų litais skaičius auga ir šiuo metu beveik tiek pat naujų paskolų yra išduodama ir litais, ir eurais. "Mūsų banko suteiktų būsto paskolų portfelio analizė rodo, kad maždaug pusė būsto paskolų yra suteikta 25-34 metų gyventojams. Dažniausiai tai stabilias pajamas turintys žmonės, gyvenantys didžiuosiuose miestuose, kurie dairosi pagrindinio šeimos būsto", - teigė SEB banko atstovas.

Paskolų išduodama daugiau

Beveik visi bankai šiemet išdavė daugiau būsto paskolų nei pernai. Antai "Swedbank" būsto paskolų pardavimas šių metų pirmąjį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, išaugo 26 procentais. Vidutinis klientas, šiuo metu besiskolinantis būstui, yra 35 metų vedęs vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis prekybos, aptarnavimo srityje.

Rinkos dalyviai prognozuoja, kad tokio spartaus būsto paskolų augimo tempo, koks buvo iki krizės, neturėtų būti, nes ir bankai, ir klientai pasimokė iš krizės, tačiau susidomėjimas būsto paskolomis nuosekliai didės. Anot A.Budreikienės, tam įtaką darys atsigaunanti šalies ekonomika, sumažėjusios ir besistabilizuojančios būstų kainos, sumažėjusios maržos. Šiuo metu bankai išduoda būsto kreditą nuo 90 iki 80 proc. būsto vertės. Maksimalus kredito terminas gali siekti iki 40 metų.

Skaičiai

Lietuvoje paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,3 proc. namų ūkių, o vidutinis paskolų terminas yra 23 metai. 61 proc. visų gyventojams suteiktų paskolų sudaro 2006-2008 metais suteiktos būsto paskolos.

Vidutinis paskolos būstui įsigyti dydis Lietuvoje yra 154 tūkst. litų. Didžiausias paskolas būstui įsigyti yra paėmę namų ūkiai Vilniuje - vidutiniškai 210 tūkst. litų. Kaune ir Klaipėdoje vidutinė paskolos suma sudaro 179 tūkst. litų, kitose vietovėse - apie 98 tūkst. litų.

Vidutinė būsto paskolos eurais suma Lietuvoje sudaro beveik 49 tūkst. eurų, arba 168 tūkst. litų. Eurais su kintamomis palūkanomis, priklausančiomis nuo EURIBOR, Lietuvoje yra paimta maždaug trys ketvirtadaliai visų būsto paskolų.

2010 metais vidutinė namų ūkių pajamų dalis, skirta paskolai būstui įsigyti grąžinti, sudarė 26 proc. namų ūkių disponuojamų pajamų. Per pastaruosius 12 mėnesių beveik 33 proc. respondentų teigė nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius.

Apie 17 proc. namų ūkių šiemet ketina kreiptis į bankus dėl paskolos būstui įsigyti mokėjimo sąlygų pakeitimo.

Lietuvos bankų gyventojams suteiktų paskolų (iš jų daugiausia - paskolos būstui įsigyti) dalis šių metų liepos 1-ąją sudarė 43,2 proc. viso paskolų portfelio. Šio portfelio kokybė tebėra ganėtinai gera - specialieji atidėjiniai šioms paskoloms sudarė 3,2 proc. paskolų portfelio.
Šaltinis: Lietuvos bankas

ARVYDAS JOCKUS


Kategorijos: Paskolos, draudimas, kitos finansinės paslaugos (tema), Paskolos, kreditai
Visi kategorijos straipsniai
Butai Klaipėdoje

Būsto paskolos - klausimai ir prognozės

Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6
Butai Klaipėdoje Būsto paskolos - klausimai ir prognozės

Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė.

Pirkti ar pačiam statyti namą? O gal yra trečias kelias?

Vieno banko klientų argumentai „už“ ir „prieš“ pastatyto namo pirkimą bei statybą pačiam, paskatino pasidomėti, ar nėra trečio kelio namui įsigyti.

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Nepriklausomas žalos dydžio nustatymas, patyrus nuostolius

Būsto paskolos laidavimas Būsto paskolos laidavimas

Ar galimas laidavimas imant būsto paskolą

daugiau
Albinas Keturka, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovas Draudimas statant ūkio būdu

Ar statant ūkio būdu privalomas statybos draudimas?

daugiau
A. Kvakšys Kodėl būsto įrengimo paskola išmokama dalimis?

Atsako Andrius Kvakšys, „Luminor" banko būsto kreditavimo produkto vadovas

daugiau
Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas Kur kreiptis norint gauti valstybės subsidiją būstui įsigyti ir kokio dydžio ji gali būti?

Atsako Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas

daugiau
Kompanijų produktai
Žalų administravimas
Žalų administravimas

Žalų administravimo paslaugos

Butai Klaipėdoje Būsto paskolos - klausimai ir prognozės

Klausimai, į kuriuos banke reikia atsakyti tikintis būsto paskolos, būsto paskolų palūkanos ir jų prognozė.

Pirkti ar pačiam statyti namą? O gal yra trečias kelias?

Vieno banko klientų argumentai „už“ ir „prieš“ pastatyto namo pirkimą bei statybą pačiam, paskatino pasidomėti, ar nėra trečio kelio namui įsigyti.

Kada verta kreiptis į nepriklausomą žalų ekspertą bei turto vertintoją?

Nepriklausomas žalos dydžio nustatymas, patyrus nuostolius