Kaip turi būti sudaryta projektavimo sutartis?

Atsako Vilija Viešūnaitė, advokatė

Kiekvienas pastatas yra statomas pagal tam tikrą projektą. Teises į šį projektą turi jo autorius, tad jei prieš statydami namą nepasirūpinote iš autoriaus įsigyti teises į projektą, tuomet namo projektas vis dar priklauso jo autoriui. Su tokia pačia problema susiduria ir daugiabučių namų ar nuosavų namų kvartalų statytojai – jei projekto vystymo metu atsiranda būtinybė projektą keisti, neturint projekto autoriaus sutikimo, teisiškai to daryti negalima. Ką tai reiškia?

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nurodo, kad architektūros kūriniai, statinių projektai, brėžiniai, eskizai yra autorių teisių objektas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai dėl kūrinio teisių perdavimo nėra sudaroma rašytinė sutartis, kurioje aiškiai aptariamas architekto autorių teisių perdavimas užsakovui, toks projektas ir toliau priklauso jo autoriui, bet ne užsakovui. Kuo tai gresia?

Visų pirma, nepasirūpinę autorinių teisių perdavimu, rizikuojate, kad jūsų projektas bus parduotas ir kitiems užsakovams – pavyzdžiui, kad ir kaimynams, tad šalia savo namų galite išvysti tokį patį kaip ir jūsų statinį. Tokia pati problema kyla ir didesniems statytojams – esant didelei konkurencijai NT rinkoje, labai svarbu pasiūlyti unikalų ir patrauklų produktą, tad jei tokio paties projekto būstą imtų siūlyti ir konkurentai, už pavyzdžiui, mažesnę kainą, galima patirti nemenkų nuostolių.

Kita kylanti grėsmė – namo projekto perdarymas. Projektavimą reglamentuojančiuose statybos teisės aktuose numatyta, – jei šalių tarpusavio susitarimai nenumato kitaip, projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą rengęs projektuotojas – papildomos sutarties su užsakovu pagrindu. Taigi įstatymas nurodo, kad projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą rengęs projektuotojas papildomos sutarties su užsakovu pagrindu, o pastato savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį tik tada, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato praktinio naudojimo. Tai reiškia, kad projekto keitimas neturint autorinių teisių reiškia ir papildomas išlaidas – mat dažniausiai projekto autorius, kuris teisiškai yra vienintelis galintis keisti projektą, už projekto keitimą ims ir papildomą atlygį.

Praktikoje neretai kyla problema, kai statytojas nori pakeisti projektą, bet projektuotojas apskritai nebesutinka to padaryti arba sutinka tik už nemenką atlygį. Situacija tampa dar keblesnė, kai dalis pastato jau yra pastatyta ir tuomet nusprendžiama keisti projektą tolimesnei statybai. Pavyzdžiui, pradėjus statyti namą pasikeitė savininko finansinė padėtis ir norima sumažinti aukštų skaičių – tokiu atveju susiduriama su projektuotojo autorinėmis teisėmis į jau realizuotą projekto dalį. Ėmusis savavališkai keisti projektą be jo autoriaus sutikimo, galima susidurti su teisiniu ginču – projekto autoriui pareiškus pretenziją dėl pažeistų jo autorinių teisių į kūrinį, namo savininkas liks pripažintas kaltu – už tai gali tekti atlyginti projektuotojui patirtus nuostolius ir priteistą žalą.

Teisiškai užsakovo naudai tokių situacijų išspręsti negalima – visi koziriai yra projekto autorinių teisių turėtojo pusėje. Nuo tokių situacijų apsaugoti gali tik tinkamai suformuluota projektavimo sutartis. Tad sudarinėdami sutartį su projektuotoju, be kitų svarbių sąlygų, būtinai turite apibrėžti du aspektus: užsakovo teisę daryti pakeitimus projekte (i) ir turtinių autorinių teisių perėjimą užsakovui (ii). Tik tokiu atveju namas, kuriame rengiatės gyventi, tikrai priklausys tik jums.

Daiva Bakšienė, Lietuvos architektų rūmų pirmininkė

Turėčiau keletą papildomų pastebėjimų ar bent jau vieną esminį – dėl paskutinėje komentaro dalyje minimo išankstinio autoriaus sutikimo keisti architektūros kūrinį.

Teismų praktikos šioje srityje nėra, tačiau, jei vadovautis praktika, susijusia su statinio bendraturčių teisių įgyvendinimu (kai derinami konkuruojantys asmenų interesai, kaip ir autorių teisių atveju), tai teismai sutikimą vertina ne kaip abstraktų sutikimą, o sutikimą su konkrečiais statinio pakeitimo sprendiniais.

Analogiškai autoriaus sutikimas keisti architektūros kūrinį taip pat turėtų būti siejamas su konkrečiais, su autoriumi aptartais sprendiniais, o ne gaunamas iš anksto bet kuriems kūrinio pakeitimams.

Architektūros kūrinio keitimo atveju reikia suprasti tai, kad ir po atliktų pakeitimų, kūrinys vis dar bus siejamas su tuo pačiu autoriumi, todėl akivaizdu, kad autorius turėtų išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą konkretiems pakeitimams, o gal pasiūlyti alternatyvius, kūriniui mažiau kenksmingus sprendimus.

Neretai su apgailestavimu tenka pastebėti, kad statytojai, juos atstovaujantys teisininkai ar projektų valdytojai autorių teises suvokia kaip kliuvinį, nors būtent architektų kūrybos rezultatas leidžia išvystyti tam tikrą verslą, sukurti gyvenamąją aplinką ir pan. Kitaip tariant, autoriaus intelektinė nuosavybė yra panaudojama kito nuosavybės objekto sukūrimui, todėl pagarba jai turėtų tapti savaime suprantamu dalyku. Taip pat visuotinai pripažįstama, kad autoriaus ne tik teisinė, bet ir moralinė atsakomybė už sukurtą kūrinį ir nuoseklus darbas su juo lemia ir aukštesnę statinio kokybę. Todėl tiek savo, tiek Architektų rūmų vardu skatinčiau visus statybos dalyvius ieškoti darnių tarpusavio susitarimų, kurie padėtų kurti kokybišką, tiek savininkui, tiek visai visuomenei svarbią šalies aplinką.