Projektavimas: kodėl verta bendrauti ne tik su architektu

Net mažiausiose detalėse gali slypėti didelės problemos, todėl rengiant namo projektą verta pasikonsultuoti su kitų sričių specialistais: pirmiausia su konstruktoriais ir statybininkais.

Projektavimo procesas beveik visada prasideda užsukus pas architektus ir išdėsčius savo norus, kaip turėtų atrodyti pastatas. Per porą mėnesių architektai pagal užsakovo norus sukuria (pritaiko) namo projektą, parengia atskiras projekto dalis, sutvarko formalumus valstybinėse įstaigose. Šio proceso rezultatas - užsakovui įteikiama byla ir statybą leidžiantis dokumentas. Architekto darbas dažniausiai tuo ir užsibaigia.

Deja, dažnai, jau pradėjus namo statybas, prisireikia atlikti pakeitimus, pasirodo, kad kažko trūksta projekte, ar jame neatsižvelgta į kokias nors detales, kurias tenka spręsti vietoje. Dažnai šie nepatogumai kyla tik dėl to, kad užsakovas per mažai bendravo su projektuotojais. Tai dvipusė problema, kurioje susiduria projektuotojų nenoras skirti savo laiką diskusijoms su užsakovu, o užsakovas siekia visur taupyti, o dažnai ir ne iki galo apsisprendęs, ko jis nori.

Problema Nr.1: jaunos šeimos namas

Jaunos šeimos idėjų pagrindu, architektas paruošė dailų vieno aukšto namuko su mansarda projektą. Esminiai projekto akcentai: prancūziško tipo keturšlaitis stogas, beveik tris metrus siekiantis aukšto aukštis ir langai iki perdangos konstrukcijų.

Jau beveik laikydami rankose projektą, užsakovai susitiko su preliminariai pasirinktu rangovu. Kai rangovas juos supažindino su numatoma darbų kaina, projektas pasikeitė iš esmės: pastatas tapo įprastu dviejų aukštų namuku, sumažėjo aukšto aukštis, "susitraukė" langai, o stogas tapo dvišlaičiu.

Architektai labai retai domisi finansinėmis užsakovų galimybėmis. Kito statybų proceso dalyvio žvilgsnis leido užsakovo norus suderinti su statybos kaštais dar prieš statybų pradžią. Šiuo atveju buvo prarasta laiko tik projektavimo stadijoje, nes architektui teko iš naujo paruošti namo projektą, bet bent jau derinimo darbų atlikti iš naujo neprisireikė.

Problema Nr.2: gelžbetoninė sąrama

Kito gyvenamojo namo projekte buvo numatytas garažas, skirtas dviejų automobilių parkavimui. Šiam garažui projekte buvo numatyti  4 metrų pločio vartai. Virš garažo dar vienas aukštas, o perdangos plokštės atremtos į sieną, kurioje ir įrengti šie vartai. Taigi, tai laikanti sąrama.

Architektai sąramos, žinoma, neskaičiavo ir nebraižė. Užsakovui taip pat norėjosi sutaupyti pinigų ir su konstruktoriais jis nebendravo. Jau statybų metu buvo atlikti patikrinamieji sąramos skaičiavimai pagal duomenis, kuriuos pateikė statybininkas. Paaiškėjo, kad sąramos teorinė laikomoji galia beveik du kartus mažesnė, nei reikėtų: per mažas sąramos aukštis, armavimas. Sąramos aukštį ribojo perdangos plokštės, todėl buvo pasiūlyta naudoti metalinę siją. Šie pakeitimai užsakovui ir statybininkui pasirodė per daug sudėtingi ir statinio konstrukcija nebuvo pakeista.

Tikėtinas tokios statybos rezultatas - po kurio laiko šios sąramos įlinkis bus matomas plika akimi, o sąramos apačioje atsiradę plyšiai turėtų kelti nemenką rūpestį statinio savininkui kaskart jam būnant garaže.

Problema Nr.3: nešildomas sandėliukas

Užsakovas šalia esamo namo norėjo pristatyti nedidelį priestatą - sandėliuką. Viena šio sandėliuko siena turėjo ribotis su esamu pastatu. Griežtas užsakovo pageidavimas - sandėliuke visuomet turėjo išlikti teigiama temperatūra, tačiau kuo žemesnė. Užsakovas laiku, dar prieš statybas, iškėlė klausimą, ar reikia sandėliuke įrengti radiatorių.

Pirminis pasiūlymas buvo vidinę sieną įrengti su 5 cm storio šilumos izoliacijos sluoksniu, o paties sandėliuko nešildyti. Atlikus nešildomos patalpos temperatūros skaičiavimus paaiškėjo, kad esant ypač nepalankioms aplinkos temperatūroms, sandėliuko temperatūra nukristų iki 7 laipsnių žemiau 0 laipsnių pagal Celsijų. Alternatyviniai skaičiavimai parodė, kad tikslingiausia vidinės sienos, kad sandėliuko temperatūra išliktų teigiama dėl vidaus šilumos, termoizoliacijos sluoksnį  įrengti 2 cm storio.

Šiuo atveju laiku įvertinus kelis galimus alternatyvius sprendimus buvo pasirinktas sprendinys, leidžiantis nerekonstruoti šildymo sistemos, kiek įmanoma sumažinti pastato šilumos nuostolius per vidinę sieną, o naujos patalpos temperatūrą išlaikyti pagal užsakovo reikalavimus.

Tai kokios gi rekomendacijos?

Bet kokio objekto projektavimas nėra paprastas dalykas, nes net mažiausiose detalėse gali slėptis didelės problemos. Ir visuomet pravartu įsiklausyti į kuo daugiau nuomonių - ar tai būtų architektas, rangovas, konstruktorius, šildymo-vėdinimo sistemų ar vandentiekio specialistas. Kai užsakovas ir projektuotojai glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje, galutinis projekto rezultatas būna kur kas kokybiškesnis ir statybos aikštelėje tenka spręsti kur kas mažiau netikėtų klausimų.  Juolab, kuo daugiau klausimų bus išspręsta projektavimo metu, statybos darbų bei pastato eksploatacijos kaina atitiks užsakovo planuojamą.

Paulius Kriaunevičius, inžinierius-konsultantas

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama