Ar avarinei balkono būklei daugiabutyje likviduoti reikalingas gyventojų pritarimas?

Klausimas: Ar avarinei balkono būklei daugiabutyje likviduoti reikalingas  gyventojų pritarimas? Kokius daugiabučio namo techninės priežiūros darbus valdytojas turi teisę organizuoti nedelsiant, be savininkų sutikimo, o kokius privalo organizuoti tik savininkams pritarus? Kas apmoka avarinės grėsmės likvidavimo darbus?

Atsako Marius Narmontas, Aplinkos viceministras

Daugiabutis namas turi turėti techninį prižiūrėtoją, kuris, kartu su namo valdytoju, turi užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

Tokiu atveju, kai bendrojo naudojimo objektai ar net pats daugiabutis namas tampa avarinės būklės, galima teigti, kad tai ne kas kita, o netinkamos statinio techninės priežiūros rezultatas.

Teisės aktuose nustatyti šie pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai:

1. siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų;

2. laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus;

3. profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas;

4. išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių;

5. siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai.

Vadinasi, tinkamai įgyvendinant teisės aktų nuostatas, namas ar atskiri jo elementai tapti avarinės būklės negali.

Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti šiais atvejais:

a) dėl išlaidų apmokėjimo buto ar kitos patalpos savininkas nėra davęs sutikimo ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais;

b) dėl išlaidų apmokėjimo nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas nustatyta tvarka.

Vadinasi, tokiu atveju, jeigu išlaidos buvo patirtos siekiant užtikrinti, kad daugiabutis namas atitiktų privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, valdytojui gauti butų ir kitų patalpų savininkų pritarimo nereikia.

Visos išlaidos, susijusios su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, atnaujinimu, avarinės būklės likvidavimu ir pan., paskirstomos visiems bendraturčiams proporcingai turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.