Priešgaisrinė metalo konstrukcijų apsauga

Pastaruoju metu išpopuliarėjusi statyba iš plieno konstrukcijų yra labai racionalus sprendimas. Statyti iš plieno konstrukcijų yra greita, patogu ir santykinai nebrangu. Statyba iš plieno atveria beribes galimybes architektūriniams sprendimams. Taip pat, kaip dauguma bent jau teigia, plieno konstrukcijos nedega.

Tačiau čia ir yra "kabliukas". Plieno konstrukcijos žinoma nedega, tačiau labai greitai įkaista, o nuo karščio deformuojasi. Tokiu būdu, gaisro atveju, "nedegių" konstrukcijų pastatas gali labai greitai sugriūti. Štai dėl tokios priežasties ir reikalaujama ugniaatsparinti plieno konstrukcijas. Priklausomai nuo pastato paskirties, nuo konstruktyvo dalies yra reikalaujamas skirtingas atsparumo laikas. Žinodamas reikalavimus, rangovas gali pasirinkti įvairius konstrukcijų ugniaatsparinimo būdus. Tačiau prieš tai būtina suskaičiuoti pačios konstrukcijos atsparumą, taip vadinamą kritinę konstrukcijos masę. Šis koeficientas skaičiuojamas, kaip santykis tarp konstrukcijos skerspjūvio ploto (konstrukcijos masyvumas) ir jos perimetro (kaitinamas plotas). Suskaičiavus šį koeficientą, galima pradėti vertinti galimas apsaugos priemones.

Plieno konstrukcijoms apsaugoti standartiškai naudojami trys būdai:
- apsauga ugniai atsparia akmens vata;
- apsauga ugniai atspariu gipso kartonu;
- apsauga priešgaisriniais dažais.

Kiekvienas šių būdų turi savų privalumų ir trūkumų. Tarkime, jei reikalaujamas ilgas (pvz. 90 min.) apsaugos laikas, apsaugoti akmens vata ar gipso kartonu yra pigiau. Tačiau priešgaisriniai dažai leidžia išlaikyti atviras konstrukcijas, išsaugo architektūrinį sprendimą, kai tuo tarpu akmens vata ar gipso kartonu apsaugotos konstrukcijos neretai tampa gremėzdiškomis.

Plačiau panagrinėsime apsaugą priešgaisriniais dažais.

Kokiu principu veikia priešgaisriniai dažai? Nuo karščio šie dažai pradeda plėstis, išputoja ir sudaro storą (iki 3 cm) apanglėjusį sluoksnį, neleidžiantį plienui įkaisti iki kritinės temperatūros tam tikrą laiką.

Lietuvoje šiuo metu priimta, kad kritinė metalo temperatūra yra 525 oC. Esant liepsnos temperatūrai 900 oC, metalo kritinė temperatūra pasiekiama per 5 minutes ir konstrukcija praranda nešamąją galią.

Kuo dažų sluoksnis storesnis, tuo ir apsauginis sluoksnis gaisro atveju susidaro storesnis. Taigi seka išvada, kad kuo reikalaujama apsauga ilgesnė, tuo priešgaisrinių dažų sluoksnis turi būti didesnis. Ir, iš kitos pusės, kuo konstrukcijos smulkesnės, tuo didesnė jų kritinė masė, tuo priešgaisrinių dažų sluoksnis irgi turi būti didesnis.

Priešgaisrinių dažų sluoksnio poreikis skaičiuojamas remiantis apsaugos laiku ir kritine konstrukcijos mase. Turint šiuos duomenis, reikiamą priešgaisrinių dažų sluoksnio storį galime sužinoti iš lentelės, esančios Gaisrinių Tyrimų Centro išduoto sertifikato priede. Tik turint šią lentelę įmanoma sužinoti reikiamą storį.

Patys priešgaisriniai dažai būna labai skirtingi pagal savo atsparumą. Pavyzdžiui tokiam pačiam profiliui ir tokiam pačiam apsaugos laikui skirtingų priešgaisrinių dažų reikalingas sluoksnio storis gali skirtis net kelis kartus.

Tikslinga, kad priešgaisrinio dažymo darbus atliktų tik atestuotos įmonės. Jei konstrukcijas gruntuoja gamintojas, dažniausiai besistengiantis taupyti ir naudoti kuo pigesnį gruntą, o po to padengimą atlieka vėl kita įmonė, dažnai visai nepatyrusi dirbti su tokiais dažais, negali būti jokios kalbos apie garantijas ir ilgalaikę apsaugą. Jei medžiagos nesuderintos tarpusavyje, jei padengimas atliktas netolygiai, jei nėra apsauginio sluoksnio, tuomet niekas negali pasakyti, kada priešgaisrinių dažų sluoksnis jau bus neveiksmingas. Tad labai svarbu reikalauti, kad visa sistema (gruntas, priešgaisriniai dažai ir dengiamasis sluoksnis) būtų tiekiama iš vienos firmos ir būtų . Tik tada galės ramiai miegoti ir užsakovas, ir rangovas, ir pasirašęs inspektorius.

Atsižvelgiant į darbų kokybę, svarbu kontroliuoti, kad padengimas būtų tolygus. Konstrukcija visada griūna per silpniausią vietą, todėl visai nepadės tai, kad visa konstrukcija bus padengta tinkamai, jei viena jos vieta - per plonai. Todėl rekomenduojama, kad priešgaisriniai dažai būtų dažomi purškiant beoriu purkštuvu, nes tik taip galima užtikrinti tolygų padengimą.

Rytis Mėdžius

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

VALERA

Turiu tik vena klausima.Parasikit nors apie vena objekta LETUVOJA kur buvo islaikiti visi reikalavimai,metalo parosimas,grunto dangos storis ir kokibe,priesgeisriniu dazu sloksniai,atlikimas darbus tinkamoms oro saligoms.Su pagarba ir labai atiprasau uz savo gramatika.

2008-10-21 16:35