Ar tiesa, kad energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų?

Klausimas: Ar tiesa, kad energinio naudingumo sertifikatas galioja 10 metų? O po to reikia vėl pastatą sertifikuoti? Ar nebūtina? O jeigu po 10-ies metų gaunama žemesnė pastato energinė klasė  - krinta pastato vertė, o kas tuomet už tai atsakingas?

Atsako Audronė Kučinskienė, pastatų energinio naudingumo sertifikavimo atestuojanti ekspertė, energijos vartojimo auditorė, Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos pirmininkė.

Taip, pastato energinio naudingumo sertifikatas (PENS) galioja 10 metų, bet reikalavimo pastatą vėl sertifikuoti nėra. Pastatą naujai sertifikuoti reikės tuo atveju, jeigu bus norima jį parduoti, pirkti, rekonstruoti, modernizuoti ar panašiai. Rekomenduojama tuo pasirūpinti iš anksto ir tai nėra labai sudėtinga, jeigu kreipiamasi į tą patį ekspertą, kuris prieš tai sertifikavo objektą - ekspertas turi skaičiavimų programos failą su duomenimis ir, jeigu nebuvo rimtesnių pakeitimų, galima gan greitai išduoti naują sertifikatą. Eksperto pavardė įrašyta sertifikate.

Tuo pačiu, jeigu tai senos statybos pastatas ir charakteristikos ganėtinai prastos, su ekspertu galima pasikonsultuoti dėl priemonių galinčių pagerinti pastato energinį naudingumą, sumažinti komunalinius mokesčius. Galima parengti pastato modernizavimo investicijų planą kompleksinei arba dalinei renovacijai, patarti gyventojams kaip taupyti šilumą - kaip atnaujinti šildymo ir/ar karšto vandens ruošimo sistemas, kokius langus pakeisti, stiklinti ar nestiklinti balkonus, kokią saulės ar vėjo mini elektrinę įsirengti arba nutolusį energijos tiekėją pasirinkti. Taip pat galima atlikti pastato energijos vartojimo auditą, kuris parodytų, kur ir kokios energijos daugiausiai suvartojama pastate, remiantis ne tik teoriniais skaičiavimais, bet ir faktiniais skaitiklių parodymais, įvertinant vartotojų elgseną ir tiksliau nustatant išskiriamų aplinkos taršos emisijų kiekius. Ir labai svarbu pasikonsultuoti su patyrusiu PENS ekspertu prieš pradedant bet kokios paskirties ir dydžio naujo pastato projektavimą, kol dar namas nepastatytas, kad būtų išvengta netikėtumų sertifikuojant.

Dėl žemesnės klasės galiu pasakyti tiek, kad 2006 m., kai tik prasidėjo sertifikavimo procesas, reikalavimai energiniam naudingumui buvo kitokie. ES Direktyva įpareigojo valstybes nares, kad visuomeniniuose pastatuose, kuriuose lankosi daug žmonių, gerai matomoje vietoje kabėtų sertifikatai, ir prie visų nekilnojamojo turto pardavimų skelbimų būtų įrašyta energinio naudingumo klasė. Tikslas  buvo informuoti visuomenę, kam tas sertifikavimas reikalingas, kokią tai duoda naudą, kokia to svarba mažinant aplinkos taršą ir  pasaulinį atšilimą, kaip tai atsispindi mūsų komunalinių mokesčių sąskaitose, šeimos biudžete, NT kainose ir netgi sveikatos rodikliuose.

Deja, Lietuvoje šis reikalavimas nebuvo deramai įgyvendintas, visuomenė iki šiol nelabai supranta, kam reikalingos energinio efektyvumo klasės ir sertifikavimas. Tuo pačiu PEN sertifikatas netapo nekilnojamojo turto kainos ir/ar vertės nustatymo indikatoriumi. Energinio efektyvumo klasė tik kažkiek turi įtakos  A klasių naujų pastatų kainoms, nes jos yra skelbiamos tik vystytojams konkuruojant dėl pardavimų.

Europos Taryba nustatė, kad pastatų sertifikavimas duoda puikius rezultatus taupant pirminės energijos išteklius, todėl palaipsniui keitė reglamentavimą, standartus, kitus normatyvus, to rezultate reikalavimai keitėsi. Taigi, šiandien, norint pasiekti A++ klasės rodiklius su optimaliomis sąnaudomis, teko perstumti efektyvumo klases per 1-2 laiptelius žemiau, kad nereikėtų modernizuojamų ar naujai statomų pastatų sienų, stogų ir grindų šiltinti pusmetriniais termoizoliaciniais sluoksniais, kurie visiškai neatsipirktų. Analogiškai dabar žeminamos ir buitinės technikos energinio naudingumo klasės.

albasaas
Straipsnio vertinimas: 8

Kodėl neapskaičiuojamos padidėjusios el. energijos sąnaudos šildymui A, A+ ir A++ energ. klasės namams. Ar jau Įskaičiuojamos ???

2021-02-11 14:17