Daugiabučių renovacija tuštins visų kišenes

Daugiabučių bendrijos atstovai pripažįsta, kad konkursus laimi pigiausias paslaugas pasiūliusios statybų įmonės, tad kokybė lieka antrame plane.
LŽ archyvo nuotraukaValdžia giriasi skatinanti ekonomiką ir daugiabučių modernizavimui skyrusi 1 mlrd. litų. Bet dar sumokėjo nė vieno lito. Visoje šalyje rengiama vos 11 renovacijos projektų. Be to, už kas 10-tos renovuojamo daugiabučio šeimos, nes ši nepasiturinti, paskolą ir palūkanas turės sumokėti kiti gyventojai.

Neapsikentę milžiniškų sąskaitų už šildymą kai kurių daugiabučių gyventojai pasiryžo nemenkoms investicijoms į namo modernizavimą.

Vyriausybė skelbia, kad atnaujinto namo gyventojai už šildymą, kartu su kredito įmoka ir palūkanomis, po renovacijos mokės ne daugiau nei dabar moka vien už šildymą. Taigi jų mėnesio išlaidos dėl paskolų nepadidės.

Taip pat žadėta, kad bankų teikiamos paskolos neviršys 3 proc. metinių palūkanų normos. Pernai bankai paskolas siūlė su dviženklėmis palūkanomis, dabar jie jau siūlo paskolas su vienaženklėmis palūkanomis, bet tikrai ne 3 procentų.

Anksčiau gyventojai galėjo tikėtis 50 proc. valstybės paramos renovacijos projektui. Tačiau sunkmečiu valstybė paramą sumažino iki 15 proc. visos projekto vertės.

Gyventojai, įšokusieji į pirmąjį daugiabučių modernizavimo programos traukinį, kai valstybė iš biudžeto dengė net pusę jų išlaidų, nesitikėjo tokio ekonomikos ir savo pajamų smukimo, tad dabar gailisi užsikrovę paskolų naštą. Daugiabučių bendrijų atstovai pasakoja, kad anksčiau sutikusių renovuoti namą gyventojų nuotaikos šiuo metu gerokai pasikeitė, mažėja norinčiųjų įsipareigoti bankams, nes žmonės vos išgyvena. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros skaičiavimu, šiuo metu kiekviename daugiabučiame name vidutiniškai yra apie 10 proc. nepasiturinčių šeimų.

Tačiau nepakeliamos sunkmečiu programos nenori stabdyti nei valdžia, nei rangovai, nei bankai. Žmonės stumiami užsikrauti bankų paskolą per patį sunkmetį.

O šeimoms, laikinai praradusioms pajamas ar gaunančioms jas per menkas bei pensininkams skolos nesikaups - valdžia numatė jiems teisę gauti kompensaciją. Skola už renovaciją jiems neatidedama ilgesniam laikotarpiui, nors energetikai tokių gyventojų skolų už šildymą nuolat laukdavo ilgai. Matyt, bankai nesutinka laukti.

Tad pateikusiesiems pažymas, kad jiems nepakanka pajamų, per savivaldybių biudžetus bus 100 proc. padengiamos renovacijos išlaidos - ir kreditas, ir jo palūkanos. Viena nepasiturinti šeima gali tikėtis maždaug 20 tūkst. litų valdžios dovanos iš kitų žmonių sumokėtų mokesčių.

Antai, pavyzdžiui, dėl krizės būsto paskolos neįstengiantys sumokėti žmonės išmetami iš namų ir negauna jokios biudžeto paramos, bet jų mokesčiais valdžia finansuos kitų žmonių paimtas paskolas renovacijai. Taigi valdžia nepasigėdijo sunkmečiu skurdžių šeimų finansinę naštą užmesti dar kvėpuojantiems krašto gyventojams.

Valdžiai svarbu truks plyš demonstruoti "ekonomikos skatinimą" - už jos idėjas mokės tie, kurie nuomojasi butus, ir tie, kurie gyvena nuosavuose, be jokios paramos renovuotuose arba naujuose namuose, už kuriuos vos įstengia padengti turimus kreditus.

Vilniaus savivaldybės Energetikos ir statinių skyriaus vedėjas Kęstutis Karosas LŽ teigė, kad nepasiturintiems gyventojams ši valstybės parama teikiama tokiu pačiu principu, kaip ir šildymo išlaidų lengvata.

Nežino už ką moka
Tačiau daugiabučių modernizavimą jau lydi skandalai: iš tų gyventojų, kurie nenori ar negali mokėti už renovacijos paskolą, pinigus grasinama išieškomi per antstolius ir teismus; modernizavimo darbai dažnai atliekami nekokybiškai; gyventojai stokoja informacijos ir t. t.

Prieš kelerius metus pradėto renovuoti sostinės Rinktinės gatvėje esančio daugiabučio gyventoja LŽ pasakojo, kad labiausiai ją piktina tai, jog gyventojai nežino, už ką konkrečiai jie turi mokėti. Pasak Jūratės Z., ji gauna tik bendrus įvykdytų ar vykdomų darbų aprašymus (pavyzdžiui, pakeisti langai; atlikta stogo rekonstrukcija ir t. t.) ir nurodytą darbų vertės sumą.

Tačiau esą neįmanoma gauti jokio paaiškinimo, kokios medžiagos, kiek ir kur jų buvo panaudota. Ji įsitikinusi, kad tiek namo bendrija, tiek paslaugas teikiančios statybų įmonės turėtų brukte brukti žmonėms išsamias ataskaitas, kaip panaudoti jų pinigai.

"Davė rašto kopiją, kurioje nurodyta, kas bus remontuojama ir kiek tai kainuos. Tačiau aš noriu žinoti, kokias priemones naudos remontui. Ar aš galiu būti tikra, kad centrinio šildymo modernizavimo darbai bus atlikti tikrai kokybiškai, o ne paviršutiniškai? - samprotavo moteris. - Tai yra didžiuliai pinigai už kelių kambarių sienos apšiltinimą, dalį stogo, pirmo aukšto sutvirtinimus ir balkono įstiklinimą, šildymo sistemos remontą. Mūsų namui tuoj bus 40 metų, tad aš nežinau, kuriam laikui šios renovacijos užteks, ar nereikės po kelių metų vėl ką nors renovuoti."

Konkursas už 3 tūkst. litų
Sostinės Rinktinės gatvėje renovuojamo namo bendrijos pirmininkė Zita Titkienė LŽ teigė, kad bendra šio namo renovacijos vertė - beveik 3 mln. litų, tad vienam butui vidutiniškai tenka maždaug po 12 tūkst. litų. Projektas gaus 50 proc. valstybės paramą. Tiesa, kai paaiškės, su kokiomis palūkanomis bankas duos paskolą. Pirmininkės skaičiavimu, vienam butui tenkanti paskolos suma gali padidėti apie 80 litų per mėnesį.

"Kad galėtume paimti iš banko paskolą, turime susitarti su daugiabučio gyventojais, surinkti parašus. Garantiją paskolai suteiks INVEGA, todėl turime surinkti ne mažiau kaip 70 proc. gyventojų parašų. Tačiau ne visiems gyventojams sutikus imti paskolą, nežinau ką reikės daryti, nes sustabdyti projekto nebegalima", - tvirtino ji.

Pasak Z.Titkienės, bendrija yra įsipareigojusi per 2 metus, t. y. iki 2011 metų birželio modernizuoti daugiabutį. Ji pasakojo, kad šiandien bankai jiems siūlo mažiausiai 8 proc. metines palūkanas.

"Kai domėjomės rudenį, bankininkai siūlė paskolą su 13 proc. palūkanomis, o dabar ragina palaukti, nes palūkanos dar gali nukristi. Paskolos atidavimo terminas ne ilgesnis kaip 10 metų", - dėstė ji.

Bendrijos pirmininkė pažymėjo, kad per susirinkimus gyventojai buvo iki smulkmenų supažindinami su atliktais darbais bei kartu svarstydavo, kokios medžiagos bus naudojamos atnaujinant namą. Esą tam suburti atskiri komitetai, kurie vertina statybinių medžiagų kokybę. Tiesa, ji pripažino, kad rankas stipriai suriša viešieji pirkimai, kai konkursą laimi pigiausias paslaugas pasiūliusi įmonė, tad kokybė lieka antrame plane. Be to, ir statybų įmonės nesiveržia dalyvauti minėtuose konkursuose. Z.Titkienės teigimu, bendrija samdo agentūrą, kuri organizuoja viešuosius pirkimus, o kiekvienas toks konkursas gyventojams kainuoja apie 3 tūkst. litų.

"Teko organizuoti net tris konkursus, nes paraiškas pateikė vos dvi statybos įmonės, kurios mums netiko. Tai namo gyventojams kainavo apie 9 tūkst. litų", - pasakojo ji.

Leido informuoti gyventojus
Aplinkos ministerija antradienį išplatino pranešimą, kad Vyriausybė pritarė Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų pakeitimams, kurie nuo šiol leis geriau administruoti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrąją nuosavybę bei įpareigoja administratorius dirbti kokybiškiau ir skaidriau. Esą pakeitimai parengti atsižvelgus į gyventojų skundus, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus.

Administratorius privalės išsamiai informuoti patalpų savininkus, kokia yra namo bendrojo naudojimo objektų būklė, kaip įgyvendinamos jų atnaujinimo priemonės, taip pat pagrįsti mokesčių dydį ir lėšų panaudojimą.

Kaip LŽ aiškino Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros viešųjų ryšių specialistė Laura Kurlavičienė, daugiabučio atnaujinimo programoje galima dalyvauti, kai sutinka 51 proc. gyventojų. Civiliniame kodekse yra įtvirtinta aiški nuostata, kad išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, lėšas, skiriamas daugiabučiam namui atnaujinti proporcingai savo daliai privalo apmokėti visi butų savininkai, kurie ir atsako už jiems priklausančių mokėti įmokų sumokėjimą.

"Dabar visa iniciatyva ir galimybės yra būsto savininkų rankose, kurie turi nuspręsti kokias modernizavimo priemones įgyvendinti ir kiek investuoti į daugiabučių atnaujinimą. Sulėtėjus šalies ekonomikai beveik 40 proc. atpigo statybos darbai", - sakė ji.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, šiuo metu pagal naują finansavimo modelį yra rengiama vos 11 investicijų projektų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Anykščiuose, Kretingoje, Širvintose. Pagal seną finansavimo modelį šiuo metu įgyvendinama apie 200 projektų.

alba

Su šia mantra neklaidinkite žmonių. "Vyriausybė skelbia, kad atnaujinto namo gyventojai už šildymą, kartu su kredito įmoka ir palūkanomis, po renovacijos mokės ne daugiau nei dabar moka vien už šildymą. Taigi jų mėnesio išlaidos dėl paskolų nepadidės." Ji tinka tik 8-10 % Lietuvėlės namų, t.y. netvarkingų visai apleistų namų. Visiems kitiems už apšiltinimą teks mokėti nuo 6 iki 9 tūkstančių litų, o atsipirkimą, jei toks ir bus, planuokime 20-25 metams. Žiemos Lietuvoje nešaltos, tokios kaip ši pasikartoja kas 10 metų. Pirmoje eilėje susitvarkykime langus duris, šildymo sistemą. Šitie darbai kainuotų 3-4 t. litų. Nori nenori juos teks surasti.

2010-03-25 14:48