Dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Daugiabučių modernizavimo procesas šalyje, nors ir pamažu, bet juda į priekį. Kad gyventojai galėtų įvertinti renovacijos kokybę, supažindiname su kontrolės sistema ir pastebėtomis stogų įrengimo bei sienų apšiltinimo klaidomis.

Pagal nusistovėjusią tvarką daugiabučių atnaujinimo darbus prižiūri net keli šio proceso dalyviai.

• projekto administratorius,
• techninis prižiūrėtojas,
• projektuotojas,
• rangovas,
• statybos inspektoriai ir BETA specialistai
• patys daugiabučio gyventojai.

Remiantis Būsto energijos ir taupymo agentūros (BETA) rekomendacijomis, projekto administratorius turi kontroliuoti statybos darbų eigą, kontaktuoti su statybos darbų vadovu ir atnaujinamo namo gyventojais bei atsakyti į visus gyventojams kylančius klausimus - tiek dėl darbų kokybės, tiek į klausimus, susijusius su finansais. Taip pat projekto administratorius organizuoja techninės priežiūros paslaugų pirkimą ir prižiūri jos vykdymą.

Techninis prižiūrėtojas - statybos darbų vykdymo techninei priežiūrai atlikti samdomas specialistas. Jis turi turėti statybos, architektūros ar kitą techninio profilio aukštąjį išsilavinimą ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo kvalifikacijos atestatą. Techninis prižiūrėtojas atsiskaito renovuojamo namo administratoriui. Techninio prižiūrėtojo pareigos yra:

• Tikrinti, kad daugiabučio atnaujinimo darbai būtų atliekami pagal statinio projektą.
• Kontroliuoti modernizavimo metu naudojamų statybos produktų ir įrenginių kokybę. Neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos medžiagų kokybę patvirtinantys dokumentai.
• Tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti administratorių apie neatitikimus, klaidas ir broką.
• Tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas, įrenginius, konstrukcijas.
• Kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti.
• Atlikti bendrųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

Projektuotojas - specialistas, parengęs daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą, prižiūri, ar atliekami darbai atitinka projekto sprendinius.

Statybos darbus atliekantis rangovas, o tiksliau statybos darbų vadovas, vadovauja statybininkams, organizuoja ir prižiūri  darbus,  bendrauja su projektuotojais, statybos inspekcijos specialistais, projekto administratoriumi, jei reikalinga, dalyvauja gyventojų susirinkimuose.

Netiesiogiai prie renovacijos darbų kokybės gali prisidėti medžiagų ir technologijų tiekėjai, parinkdami konkrečiam projektui labiausiai tinkamus sprendinius, apmokydami darbuotojus.

Modernizuojamame daugiabutyje atliekamų darbų kontrolę vykdo dviejų institucijų atstovai -  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) ir  Būsto energijos taupymo agentūros specialistai.

VTPSI specialistai tikrina visus atnaujinamus daugiabučius namus ir vertina ne tik rangovų bei projektuotojų, bet ir techninių prižiūrėtojų darbą, dalyvauja pasirašant projekto įgyvendinimo darbų užbaigimo aktą. Kai namo atnaujinimo projektas yra baigtas, VTPSI sudaro valstybinę komisiją, kuri atlikus statybos darbus išduoda (arba ne) statybos užbaigimo aktą.

Kadangi gyventojai nuolat stebi atliekamus darbus, dažnai pro jų akis nepraslysta menkiausias darbo brokas, kartais, kaip juokauja statybininkai, gyventojai - tai visos inspekcijos kartu sudėtos. Tiesa tam, kad būtų galima stebėti statybininkų darbo kokybę, reikia išmanyti atskirų procesų darbų eigą, technologijas. Tačiau gyventojai turi teisę klausti projekto administratoriaus, kreiptis į techninį prižiūrėtoją, statybos darbų vadovą, VTPSI,  BETA, kviesti susirinkimus.

Modernizavimo darbų garantiniai terminai yra tokie patys kaip ir kitiems statybos darbams: 5 metai matomiems darbams, 10 - paslėptiems ir 20 metų aptikus tyčia paslėptų defektų. Defektų šalinimo užtikrinimo suma garantiniu 3 metų laikotarpiu buri būti ne mažesnė kaip 5 proc. statinio statybos kainos. Garantinius terminus galima pratęsti, jeigu dėl to susitariama iš anksto.

Pastebėtos dažniausios daugiabučių modernizavimo klaidos

Edvardas Petrauskas,  Būsto energijos taupymo agentūros  Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vadovas sako pastebintis vis besikartojančių daugiabučių atnaujinimo darbų klaidų, tiesa, anot pašnekovo, jų kasmet vis mažėja ir jos dažnai yra ne nežinojimo, o neatidaus darbo išdava.

Plokščias stogas

Nors gyventojams pastebėti stogo defektus sudėtinga, visgi, jei yra noras, gyventojų atstovas ar bendrijos pirmininkas gali paprašyti techninio prižiūrėtojo leidimo  ar statybos darbų vadovo kartu užlipti ant stogo.  Dažniausiai pasitaikančios plokščio stogo atnaujinimo klaidos:

• Nesuformuoti arba netinkamai suformuoti stogo nuolydžiai, kurių pasekmė - ant stogų telkšantis vanduo;
• Nekokybiškai suklijuotos siūlės;

Netinkamai suklijuota bituminė danga.

• Nesuformuotas arba per mažas nuolydis prie vertikalaus parapeto;

Per mažas nuolydis prie parapeto.

• Neužsandarintos ir pro garo izoliaciją pravestos  inžinerinės komunikacijos;
• Naudojamos įlajos su plastikiniais „sijonėliais" , kurie ne taip gerai prisiklijuoja prie bituminės dangos kaip prilydomi bituminiai;
• Neįgilintos įlajos - pageidautina, kad įlajos zonoje  (0,5 m spinduliu)  būtų ne mažesnis kaip 6 laipsnių nuolydis.

Netinkamai užsandarintas ventiliacijos kaminėlis.

Vandens nuvedimui turi būti suformuotas stogo paviršiaus nuolydis, žemiausiuose taškuose montuojamos įlajos, iš jų nuvedamas vidinis vamzdynas, jis suvedamas į stovus. Pagal reikalavimus ne mažesniu kaip 0,5 m spinduliu aplink įlają stogo paviršiaus nuolydis turi būti ne mažesnis nei 6° (10,5 proc.), stogo latakų nuolydis į įlają turi būti ne mažesnis kaip 1,4 °. Vanduo subėga į įlajas, kurių skersmuo, skaičius ir išdėstymas apskaičiuojamas pagal stogo plotą, kritulių kiekį ir kitus parametrus. Atstumas tarp įlajų irgi nustatomas skaičiavimais, tačiau visais atvejais negali būti didesnis nei 12 m. Įlajos turi būti ne arčiau kaip 50 cm nuo stogo krašto, parapeto, stoglangių, vėdinimo angų, deformacinių siūlių ar virš stogo iškylančių sienų.

Sienos

Sienų apšiltinimo ir apdailos defektus pastebėti paprasčiau, gyventojai mėgsta akylai stebėti apšiltinimo ir apdailos darbus ir tikėtina, kad, nepaisaint statybininkų nepasitenkinimo dėl tokios priežiūros, šiuose darbuose klaidų padaroma mažiau. Tačiau reikia žinoti, į ką atkreipti dėmesį. Tiek tinkuojamų, tiek vėdinamų fasadų įvairias apšiltinimo technologijas ir detalius aprašymus rasite ASA.LT straipsniuose: „Vėdinamas fasadas su akmens vata",  „Tinkuojamo fasado įrengimas su akmens vata" ir kituose.

Šiltinant fasadu polistireniniu putplasčiu dažnai netinkamai paruošiamas pagrindas. Jis turi būti švarus, sausas, plyšiai užtaisyti. Detalesnė informacija yra straipsnyje „Kad šiltinimas putplasčiu būtų efektyvus".

Vėdinamų fasadų sistemose dažnai pasitaiko fasadinių plokščių kampų atskilimai. Šį defektą sukelia montavimo varžtų atstumų nuo plokštės kraštų reikalavimų nesilaikymas bei pernelyg standus varžto įsukimas.

Apdailos plokščių kampai nuskyla, kai nesilaikoma atstumų ir varžtai prisukami pernely stipriai.

Polistireninio putplasčio plokštės prie fasado klijuojamos nuo apačios į viršų, glaudžiant jas vieną prie kitos. Jos ilgąja puse turi būti orientuojamos horizontaliai ir dedamos šachmatine tvarka. Pastato kampuose plokštės klijuojamos pakaitomis perrišant eiles „eglute".

Neteisingai suklijuotos izoliacinės plokštės kampuose.

Šilumos izoliacijos plokštės turi priglusti prie šiltinamos sienos visu paviršiumi, o viena prie kitos klijuojamos taip, kad neliktų plyšių. Klijai neturi patekti į plokščių sandūras. Tarp plokščių susidarę plyšiai užtaisomi šilumos izoliacijos atraižomis arba pleištais.

Plyšius tarp plokščių būtina izoliuoti tos pačios medžiagos atraižomis.

Prie šiltinamo pagrindo plokštės klijuojamos šachmatine tvarka.

Klijuojant plokštes palei angas (duris, langus), ties angos kampu klijuojama vientisa izoliacinė plokštė su išpjautu kampu ir armuojama tinkleliu.

Dėl įvaržų suskilinėjęs nearmuotas angokraščio kampas.

Formuojant armuojamąjį sluoksnį ant izoliacinės medžiagos, stiklo audinio tinklelio kraštus būtina užleisti vieną ant kito 10 cm.

Kaip teisingai turi būti įrengtas cokolis, išsamią informaciją rasite straipsnyje „Cokolio apšiltinimas ir hidroizoliacija".

Neįrengta nuogrinda. Drėgmė kyla į cokolį ir ilgainiui suardo tinko sluoksnį, skverbiasi į sienas.

Nuogrindos įrengiamos tam, kad prie pamato nesusilaikytų vanduo, drėgmės skverbimąsi į pamatą  turi sustabdyti hidroizoliacija. Ar įrengiama hidroizoliacija modernizuojant daugiabutį, pamatyti nesunku - tiesiog reikia stebėti, ar atkasę cokolį  prieš jį apšiltindami darbininkai užtepa hidroizoliacinę mastiką.

Suabejoję savo daugiabutyje atliekamų modernizavimo darbų kokybę, paieškokite informacijos internete,  pasiteiraukite apie tai asmenų, atsakingų už darbo kokybę. Juk darbai vyksta už gyventojų pinigus ir  tikslas yra, kad po penkerių metų netektų modernizuoti  modernizuoto namo.

ASA.LT informacija