Šiltinančios medžiagos storio skaičiavimas
2022-09-17 22:45 Peržiūros : 832 SpausdintiKaip skaičiuojama šiltinimo medžiagos varža
Termoizoliacinės medžiagos ir gaminiai užima ypatingą vietą tarp statybinių medžiagų. Jos daro įtaką praktiškai visiems statybų aspektams - nuo kokybės, kainos iki pastatų ir statinių eksploatacinių išlaidų.
Statyboje plačiai naudojamos termoizoliacinės medžiagos, tokios kaip mineralinė vata (akmens vata, stiklo vata), polistireninis putplastis (EPS), ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS), putų poliuretanas ir kitos medžiagos. Pagrindinės jų teigiamos savybės yra lengvumas, geros šilumos ir garso izoliacinės savybės, pakankamai didelis santykinis stipris.
Apšiltinant pastatus visų pirma reikia atkreipti dėmesį į reikalaujamą pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientą ir atitvarų drėgminės būsenos skaičiavimus. Pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficientai pateikti statybos techniniame reglamente STR 2.05.01: 2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika". Gyvenamiesiems pastatams norminės šilumos perdavimo koeficiento vertės, W/kv.m K, tokios: stogams - U=0,16 k ; sienoms -0,20 k ; perdangoms, kurios ribojasi su išore - 0,25 k.
|
SVARBU Šilumos perdavimo koeficientas yra atvirkščias dydis šiluminei varžai, todėl pastatų atitvarų reikalavimus patogu išreikšti šilumine varža, kv. m K/W. Taigi šiluminė varža stogams - 6,25, sienoms - 5,00, perdangoms - 4,00. |
Šiluminė varža apskaičiuojama atitvaros sluoksnio storį dalijant iš to sluoksnio projektinio šilumos laidumo koeficiento. Pagrindinių medžiagų šiluminės charakteristikos ir jų įteisinimą nurodantys dokumentai pateikti 1 lentelėje.
Termoizoliacinių medžiagų šiluminės charakteristikos ir jų įteisinimas
1 lentelė
|
Gaminys |
Gaminio naudo-jimas |
Deklaruo-jamasis šilumos laidumo koeficientas vidutinėje 10ºC tempera-tūroje |
10 cm sluoksnio šiluminė varža |
Tankis |
Įteisinimas |
Norminis doku-mentas |
|
Mineralinės vatos (MW) gaminiai: |
Pastatų atitvaros, vamzdynai, pramonės įrenginiai |
0,032÷0,045 |
2,2÷3,1 |
14÷200 |
Sertifikatai, deklaracijos |
LST EN 13162, LST EN 14064, LST EN 14303 |
|
Polistireninio putplasčio (EPS) gaminiai |
Pastatų atitvaros, šalto vandens vamzdynai ir pan., sankasų formavimas, kelių tiesimo darbams |
0,030÷0,045 |
2,2÷3,3 |
11÷40 |
Sertifikatai, deklaracijos |
LST EN 13163, |
|
Putų poliuretano (PUR, PIR) gaminiai |
Pastatų atitvaros, vamzdynai ir kitos komuni-kacijos |
0,022÷0,045 |
2,2÷4,5 |
40÷80 |
Sertifikatai, deklaracijos |
LST EN 13165 LST EN 14308 |
|
Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) |
Pastatų atitvaros, pramonės įrenginiai, sankasų formavimas, kelių tiesimo darbams |
0,030÷0,036 |
2,8÷3,4 |
30÷40 |
Sertifikatai, deklaracijos |
LST EN 13164 LST EN 14307 LST EN 14934 |
|
Biri celiuliozinė vata (ekovata) |
Pastatų atitvaros |
0,038÷0,045 |
2,2÷2,6 |
25÷65 |
Sertifikatai, deklaracijos |
Techniniai liudijimai, įmonės standartai |
|
Užpurškiamoji šilumos izoliacija (poliuretano pagrindu) |
Pastatų atitvaros |
0,030÷0,045 |
2,2÷3,3 |
10÷40 |
Sertifikatai, deklaracijos, arba neįteisinta |
Techniniai liudijimai, įmonės standartai |
|
Dažai (skysta šilumos izoliacija) |
Karšto vandens vamzdynai ir pan., |
~0,16 |
~0,62 |
160 |
neįteisinta arba nežinoma |
Nežinoma |
Drėgmės kiekio skaičiavimas skaičiuojant atitvaros šiltinimą
Atitvarų drėgminės būklės skaičiavimai dažniausiai atliekami pagal minėto statybos techninio reglamento 2 priedo nurodymus. Drėgminės būklės įvertinimas būtinas nustatant, kokia turi būti atitvaros vidaus paviršiaus temperatūra, kad būtų išvengta pavojingo paviršiaus įdrėkimo, įskaitant pelėsių susidarymo galimybę. Skaičiavimais taip pat įvertinamas per metus atitvarų viduje susikaupiantis ir išgaruojantis drėgmės kiekis. Atitvaros drėgminė būsena priklauso nuo naudotų medžiagų savybių ir klimato sąlygų.
Apšiltinant pastatus iš vidaus didžiausią poveikį daro medžiagos garinė varža. Jeigu medžiaga blogai praleidžia vandens garus, vidiniame atitvaros paviršiuje labai greitai susidaro kondensatas, kuris vizualiai dažnai nepastebimas, bet jo pasekmė - po kurio laiko ant atitvaros paviršiaus atsiradęs pelėsis. Dėl šios priežasties kiekvieną kartą parenkant konstrukcijas ir termoizoliacines medžiagas būtina atlikti skaičiavimus, nes vienareikšmiškai pasakyti, kuri medžiaga tinkama ar netinkama atitvaros šiltinimui, negalima.
Kadangi skaičiavimai pakankamai sudėtingi, jų palengvinimui galima naudoti kompiuterines programas. Kai kurios programos laisvai prieinamos ir nesudėtingos naudoti (pavyzdžiui, Construction assistant ir kt.).
Termoizoliacinių medžiagų mechaninės savybės
Vis plačiau naudojant termoizoliacines medžiagas įvairiose laikančiosiose konstrukcijose, labai svarbu žinoti šių gaminių atsparumą gniuždymui ir deformacines savybes. Šie rodikliai būtini norint racionaliai apsispręsti, kokius konkrečius gaminius pasirinkti.
Mechanines termoizoliacinių medžiagų savybės kartu su šilumos izoliacinėmis ir garsą izoliuojančiomis savybėmis yra svarbiausios charakteristikos, lemiančios jų naudojimą statybų praktikoje. Dėl tam tikrų termoizoliacinių medžiagų mechaninių ypatybių sunku parinkti optimalius jų stiprumo ir deformuojamumo kriterijus. Daugumai medžiagų tiksliai nustatyti galima tik tempimo, lenkimo, šlijimo stiprį, kai prarandamos jų laikomosios savybės. Bandant daugumą termoizoliacinių medžiagų gniuždomąja apkrova, daugeliu atvejų bandiniai akivaizdžiai nesuyra ir negalima pastebėti išreikštos gniuždomojo stiprio ribos.
Šiuo metu plačiai paplito ir normatyviniuose dokumentuose nurodomas labai paprastai nustatomas termoizoliacinių medžiagų sąlyginis įtempis , atitinkantis 10-ies procentų gaminio deformaciją pagal storį. Tačiau gniuždymo įtempis, kai gaminys deformuojamas iki 10 proc., nėra projektinė vertė. Šis rodiklis gali būti panaudotas kiekybiniam įvertinimui ir gamybos technologinių parametrų optimizavimui. Tuo tarpu šių gaminių sėkmingas naudojimas laikančiosiose konstrukcijose (pavyzdžiui, grindims, kurios yra veikiamos didelių apkrovų, eksploatuojamiems plokštiesiems stogams ir t. t.) dažnai priklauso ne nuo jų stiprumo rodiklių, bet nuo deformuojamumo ir tamprumo savybių. Kai kurių termoizoliacinių medžiagų mechaninės charakteristikos pateiktos 2 lentelėje.
Norint sėkmingai naudoti termoizoliacinius gaminius kaip termoizoliacinę-konstrukcinę medžiagą, kuriuos veikia ilgalaikės gniuždomosios apkrovos, nepakanka žinoti jų stiprumo ir deformacijų rodiklius, nustatytus veikiant trumpalaikėms apkrovoms. Svarbu žinoti, kaip keisis šių gaminių deformacijos laike (valkšniosios deformacijos), veikiant ilgalaikėms pastovioms gniuždomosioms apkrovoms, kurios sąlygoja padidintą medžiagos deformuojamumą.
Termoizoliacinių medžiagų mechaninės charakteristikos
2 lentelė
|
Termoizoliacinis gaminys |
Tankio kg/m3, nuo-iki (imtinai) intervalas (gaminių, kuriems nustatomas gniuždymo įtempis) |
Gniuždomasis įtempis , arba stipris gniuždant , kPa nuo-iki (imtinai) intervalas |
Stipris lenkiant, kPa, nuo-iki (imtinai) intervalas |
Stipris tempiant, kPa, nuo-iki (imtinai) intervalas |
|
Polistireninis putplastis (EPS) |
11,0-70,0 |
30-500 |
50-750 |
20-200 |
|
Ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS) |
30-40 |
200-700 |
500 |
300-500 |
|
Mineralinė vata: |
40-200 |
10-100 |
Nedeklaruojamas |
10-150(priklauso nuo tempimo krypties) |
Sigitas Vėjelis, VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vedėjas
Saulius Vaitkus, VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
