Greitas ir ekonomiškas patalpų pašildymas

Žemės ūkio pastatai ir šildymas

Žemės ūkio pastatai Statybos techniniame reglamente neišskiriami į atskirą pastatų rūšį, dažniausiai priskiriami prie pagalbinio ūkio paskirties pastatų,  pramoninių ar kitos paskirties pastatų. Esmė ta, kad žemės ūkio pastatų yra labai daug ir įvairių, juose reikalingas mikroklimatas irgi labai įvairus. Be to, šiuolaikiniuose ūkiuose naudojama daug universalių pastatų, tad atskirais laikotarpiais reikalinga temperatūra bei mikroklimatas irgi įvairūs - vienu metu reikia vienokių sąlygų, kitu - kitokių.

Iš esmės pagal paskirtį žemės ūkio pastatus galima suskirstyti į angarus ir sandėlius, kur laikomas derlius (grūdai, daržovės, vaisiai, pašarai) bei technika, tvartus, kur laikomi gyvuliai ir šiltnamius, kur auginami augalai.

Šildymo poreikis visuose juose labai skiriasi, kai kuriuose jis nereikalingas, kai kur reikalingas tik trumpą laiką, kitur - ilgesnį. Todėl žemės ūkio paskirties pastatuose įrengti pastovų šildymą dažniausiai neapsimoka, racionaliausia naudoti kilnojamus patogius ir  ekonomiškus šildytuvus. Tik tvartuose, vištidėse, dažniausiai atskirose jų patalpose, kur laikomi jautrūs ar tik gimę gyvūnai, įrengiamas stacionarus šildymas.

Šildytuvų įvairovė

Rinkoje esančių šildytuvų masę galima suskirstyti pagal mobilumą ir kuro rūšį. Jie gali būti stacionarūs ir kilnojami, o pagal energijos šaltinį - skysto kuro (dyzeliniai), dujiniai (dauguma naudoja propano butano mišinį (I3B/P), elektriniai (230 V, 400 V), infraraudonųjų spindulių šildytuvai ir naudojantys kietą kurą - malkas.

Mobilūs oro šildytuvai lengvai perkeliami iš vienos patalpos ar vietos į kitą. Stacionarūs yra nekilnojami ir prijungti prie energijos šaltinio.

Dar yra dvi grupės prietaisų daugiau susijusių su oro tiekimu ir drėgmės kiekio patalpose valdymu ("surinkimu"). Tai sausintuvai ir ventiliatoriai. Sausintuvai surenka drėgmę, o ventiliatoriai į patalpas tiekia orą (vėdina, vėsina, sausina).

Kaip apskaičiuoti reikalingą šildytuvo galią?

Prieš renkantis šildytuvą reikia apsispręsti dėl kuro rūšies ir šildytuvo galios. Kuro rūšis dažniausiai būna aiški dėl ekonominių ir prieinamumo priežasčių, o šildytuvo galią reikia apskaičiuoti pagal patalpų tūrį. Pagrindinė formulė yra V x  ΔT x K = kkcal/val.

V - patalpų tūris (plotis x ilgis x aukštis) kub.m;

ΔT - temperatūros padidėjimas patalpoje nuo esamos vidutinės iki pageidaujamos;

K - pastato termoizoliacijos koeficientas, priklausantis nuo pastato konstrukcijos.

K = 3-4 skaičiuojamas paprastam neizoliuotam mediniam ar gofruotojo metalo statiniui. K = 2-2,9 imamas paprastos konstrukcijos viengubo plytų  mūro su paprastais langais bei stogu, prastai izoliuotam pastatui.

K = 1-1,9 būna standartinės konstrukcijos, dvigubo plytų mūro su mažai langų, uždaru stogu, vidutiniškai izoliuotame pastate.

K = 0,6-0,9  - gerai izoliuotame, t.y. patobulintos konstrukcijos dvigubo mūro su

izoliacija, su mažai dvigubų langų, turinčiame storą grindų dangos pagrindą, gerai izoliuotą stogą pastate.

Pavyzdžiui, patalpų tūris V yra 144 kub.m, K - 4, ΔT - 23 laipsniai C (imant esamą temperatūrą -5 laipsniai C, pageidaujamą viduje + 18 laipsnių C).

Tuomet 144 x 23 x 4 = 13 248 kkcal/val.

1 kWh = 860 kkcal/val. Tad šioms patalpoms reikės apie 15 kW galios šildytuvo.

Elektriniai šildytuvai

Dėl paprasto naudojimo ir universalumo bei energijos šaltinio prieinamumo pas mus populiariausi elektriniai šildytuvai. Jie mobilūs, saugūs ir patogūs trumpalaikiam pašildymui.

„Master" elektrinių šildytuvų yra gana daug -  jų nerūdijančio plieno kaitinimo elementų galios diapazonas nuo 1 iki 40 kW, vieni jų sukuria silpnesnį, kiti stipresnį šilto oro srautą, termostato reguliavimas - iki +35 laipsnių C.

Prie elektrinių šildytuvų galima priskirti ir elektrinius infraraudonųjų spindulių šildytuvus. Jie patogesni tuo, jog nukreipti į tam tikrą vietą ar objektą šildo tik ją.

Vienintelis visų elektrinių šildytuvų trūkumas - elektros sąnaudos, todėl žemės ūkio pastatuose naudojami retai, nebent ne per didžiausiuose šiltnamiuose.

Žemės ūkio pastatuose ekonomiškesni mobilūs dyzeliniai šildytuvai.

Mobilūs dyzeliniai šildytuvai

Mobilūs skysto kuro šildytuvai skirstomi į tiesioginio šildymo - "be kamino" (be degimo produktų išvedimo į išorę, patalpas tokiu atveju būtina intensyviai vėdinti) ir netiesioginio šildymo - "su kaminu", kai degimo produktai (degimo dujos, dūmai) iš degimo kameros per kaminą išmetami į išorę.

Skysto kuro šildytuvai be dūmtakio - tai labai našūs prietaisai, reikalui esant užtikrinantys pastovų didelio šilto oro kiekio tiekimą. Tiesioginio šildymo šildytuvai maišo karštą orą su degimo dūmais. Todėl jie tinka iš dalies atvirose ar gerai vėdinamose patalpose - džiovyklose, sandėliuose, statybų aikštelėse.

Pavyzdžiui,  „Master" B serijos tiesioginio šildymo šildytuvų galios diapazonas yra nuo 10 iki 111 kW, jie pučia galingą oro srautą, šildytuvą galima sujungti su patalpos termostatu, yra modelių turinčių integruotą termostatą. Visi jie turi nerūdijančio plieno degimo kamerą, yra saugūs naudoti.

Mobilus skysto kuro 10 kW galios Master B 35 CED šildytuvas be dūmtakio ir be vežimėlio. Visi kilnojami Master šildytuvai gali būti komplektuojami su vežimėliu.

Patalpoms, kuriose neįmanoma garantuoti itin gero vėdinimo, pritaikyti šildytuvai su su dūmų išvedimu, t.y. su dūmtakiu, dar vadinami netiesioginio šildymo šildytuvais. Juose šilumokaičio pagalba degimo dujos atskiriamos nuo karšto į patalpą leidžiamo oro. Degimo produktai - dūmai išleidžiami į išorę. Tai suteikia saugumo ir komforto jausmą.

Prietaisai gali būti naudojami su lanksčiomis žarnomis, kurių dėka šiltą orą patalpoje galima greitai ir lengvai paskirstyti. „Master" gaminamų  šildytuvų su dūmtakiu serijoje yra nuo  20 iki 81 kW galios šildytuvų.

Mobilus skysto kuro šildytuvas BV 110 E su dūmtakiu. Reikalingas dūmtraukio skersmuo nurodomas kiekvieno šildytuvo instrukcijoje.

Koks turi būti dūmtraukis?

Kad į patalpą patektų tik švarus ir šiltas oras, dyzelinio kuro šildytuvui su dūmtakiu būtinas dūmtraukis. Jis turi būti ne žemesnis kaip 5 metrai. 3 metrai nuo šildytuvo dūmtakio galo dūmtraukis negali turėti lenkimo kampų. Idealus variantas - kai dūmtraukis nuo šildytuvo dūmtakio sumontuotas tiesiai aukštyn per stogą.

Antras svarbus momentas - patalpa turi būti vėdinama. Nebūtinai tiek intensyviai kaip naudojant šildytuvą be dūmtakio, tačiau turi būti užtikrintas nuolatinis deguonies papildymas patalpos ore. Šią funkciją atlieka oro pritekėjimo ir išmetimo angos patalpos sienoje. Angų skersmuo priklauso nuo naudojamo šildytuvo galios

Kad degimo produktai efektyviai pasišalintų iš patalpos, dūmtraukis 3 metrus nuo šildytuvo dūmtakio galo turi būti tiesus.

Lietuvos ūkininkai itin pamėgo mobilius dyzelinius oro šildytuvus su dūmtakiu. Kaip sako UAB „Mecro Technikonas" produkto specialistas Sergejus Kudriašovas, tokių žemės ūkio reikmėms nuperkama daugiausiai.

Šie šildytuvai pritaikomi ne tik žemės ūkio pastatuose, bet ir didelėms renginių patalpoms, palapinėms apšildyti. Yra įvairaus galingumo, ant lengvų guminių ratukų ir su papildomais diržais, todėl patogūs transportuoti, jungiamų su atskiromis kuro talpomis ir t.t.

Atskira „Master" gaminamų mobilių skysto kuro šildytuvų su dūmtakiais serija - Airbus. Šie prietaisai turi atskirą išorinį degiklį. Degimo metu išsiskyrusi šiluma per metalines degimo kameros sieneles perduodama į šilumokaitį turintį antrinį dūmų degimą. Karštas oras ir dūmai šalinami per atskirus išmetimo kanalus. Dūmai išmetami į dūmtakį tik tuomet, kai atvėsta. Tam vieni iš Airbus šildytuvų turi ašinį ventiliatorių. Ši technologija labai padidina šildytuvo galią, tai agregatas, sukuriantis galingą šilto oro srautą ir galintis apšildyti didžiules erdves - sporto sales, dengtus stadionus. Šių prietaisų galia yra nuo 75 iki 220 kW ir prie vieno prietaiso galima prijungti net iki 4-ių  šilto oro padavimo žarnų ir jas nuvesti į skirtingas patalpas.

Master AIR-BUS BV 310 FS.

Yra itin galingų dyzelinių Master Airbus tipo šildytuvų, kurie gali būti jungiami su atskira kuro talpa ir pajėgūs apšildyti palapines, renginių patalpas.

Mobiliems skysto kuro šildytuvams priskiriami ir infraraudonųjų spindulių skysto kuro šildytuvai. Esminis skirtumas nuo kitų šildytuvų tas, kad jie šildo ne visos patalpos erdvę, o konkrečią vietą patalpoje, į kurią nukreipiami. Pavyzdžiui, reikia atšildyti tik vieną sieną, tokiu atveju nebūtina laukti, kol atšils visa patalpa (tai trunka ilgai ir suanudojama daug  kuro). Pagrindinis privalumas - juos galima nuodoti dirbant lauke, t.y. šiluma neišsisklaido ir galima šildyti konkrečią vietą, o ne visą aplinką. Jie itin tinka žemės ūkio technikos remonto dirbtuvėse, gyvulininkystės fermose. Naudoja dyzelinį kurą, nepučia tiesioginio oro srauto, šilumos šaltinis - infraraudonieji spinduliai.

„Master" skysto kuro infraraudonųjų spindulių šildytuvai veikia itin tyliai, juose yra galimybė prijungti patalpos termostatą, yra modelių su integruotu termostatu.

Mobilus 49 kW galios skysto kuro infraraudonųjų spindulių šildytuvas Master XL 9ER .

Dujiniai šildytuvai

Kita didelė ir populiari šildytuvų grupė - dujiniai šildytuvai. Jie ypatingai populiarūs šiltnamiams ir gyvulių bei paukščių fermų patalpoms šildyti. Jie taip pat gali būti mobilūs arba stacionarūs. Nešiojamieji dujiniai šildytuvai tinka gerai vėdinamose patalpose, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, sandėliuose ar fabrikuose.

Master dujinių nešiojamų šildytuvų asortimento galios diapazonas - nuo 10 iki 103 kW.

Visų Master dujinių šildytuvų komplekte yra jungties su dujų balionu ar įvadu žarna, dujų reguliatorius ir elektros srovės adapteris.

Dujinai šildytuvai pagal uždegimo būdą yra mechaniniai arba elektroniniai.

Šių metų „Master" naujovė - nešiojamas dujinis šildytuvas BLP 17 M DC, kuris gali veikti ir su ličio akumuliatoriumi. Įkrautas akumuliatorius veikia 8 valandas. Labai patogu tokiais momentais, kai, pavyzdžiui, baigiasi dujos, o situacija reikalauja nepertraukti šildymo. Išeikvoto akumuliatoriaus pakrovimo laikas - vos 1 valanda. Šį šildytuvą taip pat galima tiesiogiai jungti į elektros tinklą, elektros sąnaudos nėra didelės. Toks universalus ir mobilus bei kompaktiškas šildytuvas labai patogus šiltnamiuose, nes auginant, pavyzdžiui, daigus šiltnamiuose, ekstremalių situacijų pasitaiko.

BLP 17 M DC yra 10-16 kW galios ir turi 14,4 V ličio jonų akumuliatorių, užtikrinantį 8 valandų darbą.

Labai svarbu, kad šildytuvai su ventiliatoriumi būtų išjungiami jungtuku, o ne ištraukinat kištuką iš elektros lizdo. Ventiliatorius veikia elektros pagalba ir, kol jis pučia sukauptą karštą orą, jam reikalinga elektros energija.

Stacionarūs šildytuvai

Stacionarūs Master šildytuvai gali būti pakabinami, pastatomi, jie gali turėti ir dujinį, ir skysto kuro degiklius, skysto kuro šildytuvuose gali būti integruota skysto kuro talpa, daugelis jų turi vėdinimo funkciją, kuri itin naudingą vasarą.

Stacionarūs šildytuvai nepakeičiami gamybinėse patalpose, ten, kur nėra šildymo sistemos ar nepakanka jos galios. Stacionarių šildytuvų kuras gali būti  įprastas dyzelinas, taip pat juos galima kūrenti įvairiomis atliekomis - popieriaus, medienos ir panašiomis.

Stacionarūs šildytuvai gali būti vertikalūs ir horizontalūs, pastatomi ir pakabinami. Dešinėje - principinė stacionaraus šildytuvo veikimo schema.

Pūsdami šiltą orą, šildytuvai gali apšildyti gana dideles patalpas. Nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų, šiltas oras tiekiamas labai greitai ir dideliais kiekiais. Be to, dėl lengvai prieinamo tokių šildytuvų kuro galima sumažinti  patalpų šildymo išlaidas, ypač, jei šildytuvas pritaikytas kūrenti gamybos atliekomis. Pasirenkant prietaiso modelį reikia atsižvelgti į  patalpų dydį. Pavyzdžiui, gana universalūs yra Master Green serijos šildytuvai - tinka naudoti tiek viduje, tiek lauke, yra horizontalių, vertikalių pastatomų ir kabinamų, jų galios diapazonas - nuo 75 iki 220 kW, kuro rūšis - skystas kuras ( yra pritaikytų naudotiems tepalams), dujos, suskystintos dujos.

Norint sumontuoti stacionarų šildytuvą, reikalingas dūmtraukis, šildytuvas turi būti prie jo prijungtas, kad pasišalintų degimo metų išsiskiriantys dūmai. Jeigu reikia, kad patalpa būtų šildoma tolygiai, nuo šildytuvo išvedžiojami ortakiai, kuriais pučiamas šiltas oras.  Oras, reikalingas degimui, paprastai imamas iš šildomos patalpos, žinoma, galima ir iš lauko.

Norint patalpoje palaikyti pastovią temperatūrą, prie stacionaraus šildytuvo gali būti montuojamas termostatas, tuomet temperatūra kontroliuojama automatiškai.

Nors atrodo, kad investuoti į stacionaraus šildytuvo papildomą įrangą nėra labai racionalu, tačiau bet kokie patobulinimai pritaikyti konkrečioms sąlygoms paprastai atsiperka per vieną šildymo sezoną. Apie reikalingą įrangą ir priedus jus išsamiai pakonsultuos „Master"  šildytuvų specialistai, kuriuos rasite pas įmonės atstovus visoje Lietuvoje.

„Master" turi ir mediena kūrenamą orapūtę „Master CT 50". Tai prietaisas, sukurtas specialiai pigiam ūkinių pastatų šildymui, laikantis visų saugumo standartų. Tai pigiausią kurą naudojantis šildytuvas, turi rankinį uždegimą, ventiliatoriai gali būti abejose orapūtės pusėse.

Kieto kuro šildytuvas Master CT 50.

Ar šildytuvai saugūs?

„Master" šildytuvų pranašumas - elektroninė liepsnos kontrolė. Tai reiškia, kad užgesus liepsnai šildytuvas išsijungia. Kai temperatūra didesnė nei nustatyta norma, degimas išjungiamas. Kad šildytuvas vėl veiktų, jį būtina įjungti iš naujo, tačiau prieš tai būtina išsiaiškinti atsijungimo priežastį.

Be to, šildytuvuose yra apsauga nuo perkaitimo. Šildytuvo konstrukcijai pasiekus kritinę temperatūrą, automatiškai užsidaro kuro padavimo vožtuvas. Ataušęs šildytuvas automatiškai įsijungia. Sugedus ventiliatoriui, apie tai perspėja sistemos kontrolė.

ASA informacija, gamintojų nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.