Akytbetonis

Jau 19 a. pabaigoje buvo žinoma, kaip gaminti akytbetonį. Amžių sandūroje akytbetonio gamybos technologija buvo patobulinta: kietinimui imta naudoti suslėgtus garus. Taip buvo pradėta gaminti porėta medžiaga - akytbetonis. Anksčiau ši medžiaga buvo vadinama dujų silikatu, tačiau dabar šis pavadinimas būtų netikslus, nes porų išpūtimui naudojama aliuminio pudra, išsisklaido dar iki medžiagos kietinimo proceso.

Tobulinant akytbetonio gamybos technologijų, svarbu vaidmenį suvaidino Jozefas Hebelis. Keli lemtingi gamybos proceso patobulinimai suteikė akytbetoniui visiškai naujų savybių. Iš akytbetonio gaminami sienų blokeliai, armuotos perdangos ir denginio plokštės, laikančios sąramos, U formos blokai nelaikančioms sąramoms, laiptų pakopos, t.y. beveik visas statybiniu medžiagų komplektas namui iš akytbetonio statyti.

Gaminant akytbetonį, labai smulkiai sumaltą kvarco smėlį rišiklis paverčia tiršta želę primenančia mase. Smiltelės stipriai sukimba. Vėliau iš šios masės autoklave gaminamas porėtas kalcio silikatas. Dėl porėtos struktūros jis yra masyvus, bet lengvas. Akytbetonis tvirtas it akmuo, tačiau jį lengva ir paprasta apdirbti, be to, jis yra visiškai nedegus, juo neplinta ugnis. Dėl ypatingos struktūros akytbetonį lengva pjaustyti, gręžti ir frezuoti, todėl dirbant su šia medžiaga galima kurti įvairesnes architektūrines formas. Geras gaminių tūrio ir svorio santykis leidžia efektyviai išnaudoti transporto priemonių pajėgumų.

Porose uždarytas oras suteikia išskirtinių šilumos izoliacinių savybių. Atitvarinių konstrukcijų iš akytbetonio pasipriešinimas šilumos skverbimuisi yra 3 kartus didesnis už keraminių plytų ir 8 kartus didesnis už sunkaus betono. Labai svarbu yra tai, kad akytbetonį galima naudoti ne tik išorinių ar vidinių sienų statybai, bet ir perdangoms, ir denginiams. Taip šilumos nuostoliai sumažinami visame name. Tai bene vienintelė medžiaga, iš kurios galima statyti išorines sienas ir papildomai jų nešiltinti. Tinkamai parinkus sienos storį bei blokeliu tankį, tokią sieną pakanka nutinkuoti ir nudažyti. Nenaudojant apšiltinimo medžiagų, žymiai atpinga ir sutrumpėja statybos laikas. Reikia žinoti, kad išorinis tinkas turi būti laidus iš patalpų besiskverbiantiems garams, bet nelaidus krituliams. Nors iš akytbetonio lengvai pasišalina perteklinė drėgmė, tačiau, statant pastatus, akytbetonio konstrukcijas reikėtų apsaugoti nuo kritulių.

Gaminant akytbetonio elementus, naudojama tiksli pjaustymo technologija. Kadangi gaminiu matmenys yra labai tikslūs, mūrijant vietoj skiedinio galima naudoti klijus. Toks mūras daug geresnis šilumos laidumo atžvilgiu, nes sienos savybės bet kurioje vietoje yra vienodos.

Akytbetonis ne tik puikiai sulaiko, bet ir akumuliuoja šilumą, todėl žiemą sumažėja šilumos nuostoliai, o vasarą patalpos neįkaista, be to, išvengiama staigių temperatūros svyravimų.

Akytbetonis sugeba sugerti drėgmę, o vėliau ją grąžinti: taip reguliuojamas oro drėgnumas patalpose ir sukuriamas palankus mikroklimatas. Akytbetonis pasižymi dar viena puikia savybe - tai ekologiška medžiaga, neišskiriant! į aplinkų jokių toksiškų junginių. Gaminant akytbetonį, kuro sudeginama daug mažiau, nei gaminat tokį patį tūrį keraminiu plytų, be to, akytbetonio radioaktyvumas yra kelis kartus mažesnis nei tų pačių keraminiu plytų. Pagal ekologiškumų akytbetonis užima antrų vietų po medienos.

V.Maiko