Baldai transformeriai
Mažame bute labai sutaupys vietos baldai kurie sudėti užima labai mažai vietos, išdėlioti gali atlikti gerokai daugiau funkcijų daugiau
Bruno Mathssonas – švedų dizaino meistras
2009-01-16 07:39 Peržiūros : 3051 Spausdinti
Bruno Mathssonas - (1907-1988 m.) švedų dizaineris, pasaulyje garsus lengvų, estetiškų ir funkcionalių baldų kūryba.
B.Mathssono sukurti baldai atspindi skandinavišką dizainą, kuris yra populiarus kiekviename žemyne.
Savito stiliaus paieška
Nepriklausydamas jokiai dizaino grupuotei ar mokyklai, švedų dizaineris sukūrė savo unikalų stilių, pagrįstą meno istorijos analize, architektūros ir dizaino moksliniais tyrimais, ryšio tarp gamtos ir urbanistinių formų paieškomis.
Jis gimė 1907 m. Varnamo mieste, pietų Švedijoje. Būsimojo dizainerio tėvas buvo garsus medžio drožinėjimo meistras, todėl ir Bruno nuo pat vaikystės mokėsi baldų gamybos. XX amžiaus pradžioje Švedija buvo itin atsargi ir konservatyvi šalis, gyventojai - pragmatiški ir vertino tradicijas. Baldai dažniausiai buvo kuriami skandinaviško baroko stiliumi, bet šios šalies barokas nuo vyravusio Europoje skyrėsi suvaržytomis formomis. Tokia buvo ir pirma B.Mathssono sukurta kėdė (1930 m.), už kurią dizaineris buvo apdovanotas Stokholmo universiteto stipendija.
Šis laimėjimas buvo vienas iš esminių veiksnių, nulėmusių Bruno Mathssono tolesnį kūrybos kelią. Jis suprato, kad atėjo naujas laikotarpis, tradicinis skandinaviškas konservatyvumas ir natūralumas gali įgauti naujų formų. Toks supratimas ir muziejaus archyvo tyrinėjimas nulėmė idėją ieškoti savitos dizaino kalbos.
Naujos formos
Tais pačiais 1930 m. B.Mathssonas gavo užsakymą iš gimtojo Varnamo miesto ligoninės. Buvo pageidaujama atsisakyti tradicinio gobeleno. Įgyvendinus dizainerio idėjas, rezultatas buvo stulbinantis: baldų karkasas patemptas supintomis medžiagos juostelėmis, o ranktūriai ir kojos pagamintos iš beržo. Ligoninės darbuotojai kėdes dėl lengvumo ir konstrukcijos pavadino žiogeliais. Šios kėdės buvo slepiamos nuo dizaino visuomenės, kol B.Mathssonas tapo garsiu dizaineriu.
1931 m. sukurta "Grasshopper"
Ieškodamas naujų išraiškos būdų B.Mathssonas skrupulingai vykdė pagrindinę savo užduotį - sukurti savitą stilių. Dizaineris labai atidžiai išstudijavo sėdinčio žmogaus būseną. Pavyzdžiui, stengdamasis nustatyti idealią sėdėjimo padėtį, jis sėdėdavo ant sniego ir matuodavo jame paliktus nugaros įspaudus. B.Mathssonas eksperimentavo su skirtingomis medienos rūšimis, siekdamas maksimaliai suderinti patvarumą ir estetinį grožį.
1933-1936 m. švedų dizaineris sukūrė tris garsias kėdes: "Working", "Easy" ir gultą "Model 36". Visi jie buvo pagaminti iš vientiso karkaso su pintomis sėdynėmis, kuris rėmėsi kojytėmis iš daugiasluoksnio medžio.
Parodos salė, Varnamo
B.Mathssonui buvo suteikta galimybė Gotenburge organizuoti personalinę parodą ir visą kūrybą pademonstruoti didelei auditorijai. Paroda buvo labai populiari, B.Mathssonas pelnė pripažinimą ir buvo viešai pristatytas kaip būsimas Švedijos dizaineris. Po metų jis buvo deleguotas į pasaulinę parodą "Paris Expo" ir joje apdovanotas už gultą "Paris". Tarptautinėje parodoje švedų dizaineris sulaukė pripažinimo, tad po jos dizainerio darbai buvo eksponuojami pasaulyje garsiausiuose modernaus meno muziejuose ir galerijose.
"Paris Daybed"
Meno kritikas Gothardas Johanssonas viename iš didžiausių Švedijos laikraščių "Svenska Dagbladet" apie menininko sukurtas kėdes, naują stilių rašė: "Vienas iš garsiausių baldininkų užima išskirtinę vietą. Jo vardas, kuris nuskambės per visą pasaulį, yra Bruno Mathssonas iš Varnamo. Jis, be abejonės, yra unikaliausia Švedijos dizaino figūra".
1941 m.", kėdė EVA
Stiklinis namas
1948-1949 m. B.Mathssonas su žmona keliavo po Jungtines Amerikos Valstijas. Šioje kelionėje dizaineris susipažino su vietos menininkų darbais, susižavėjo Bauhauso judėjimo menu ir garsiaisiais menininkais Eero Saarinenu, Franku Lloydu Wrightu, Charlesu ir Ray Eamesais.
Šių žmonių kūryba paskatino švedų dizainerį sukurti stiklinį namą. Pirmas tokio namo pavyzdys buvo baigtas 1950 m. Tai buvo dizainerio baldų galerija. Viena šio pastato siena buvo mūrinė, kitos trys - stiklinės. Jos buvo pagamintos iš trigubo stiklo, kurio tarpai tarp sluoksnių buvo užpildyti azoto. Naujoji technologija užpatentuota kaip "Brunopane". Tokia architektūra buvo ne tik artima gamtai, bet ir pabrėžė dizainerio prisirišimą prie funkcionalizmo ir šviesos žaismo.
Stiklinis dizainerio namas
Pastatas sulaukė gero įvertinimo, tad per kitus 10 metų buvo pastatyta nemažai meno galerijų naudojant "Brunopane" technologiją. B.Mathssono suprojektuoti namai buvo statomi ne tik Švedijoje, bet ir užsienyje. Pagrindinis visus pastatus jungiantis elementas buvo didelės stiklinės sienos.
Grįžo prie dizaino
1960 m. B.Mathssonas nustojo projektuoti pastatus ir vėl grįžo prie baldų dizaino. Tuometėje jo kūryboje drąsiau naudojama mediena ir plienas. Kartu su poetu ir matematiku Pitu Heinu B.Mathssonas sukūrė stalus "Superellipse" ir "Spanleg".
Stalas "Superellipse"
Po beveik dešimtmečio švedo baldai buvo eksponuojami Japonijoje, o vėliau joje jau galima buvo įsigyti B.Mathssono baldų, sukurtų specialiai japonams. Skandinaviški baldai iki šiol turi didelį pasisekimą Tekančios Saulės šalyje.
Baldai, sukurti specialiai japonams
Kėdės Mina Yokohama bibliotekoje
B.Mathssonas buvo unikalus menininkas, jam nepabosdavo ieškoti naujų formų ir išraiškos priemonių, dėl to jo kūryba žavėjosi ir žavisi visas pasaulis.
Paskutinis dizaino kūrinys buvo minkštas krėslas "Minister" (1986 m.) Garsusis švedų dizaineris mirė 1988 m. Jo sukurti baldai yra populiarūs ir vertinami iki šių dienų ne vien dėl funkcionalumo, bet ir dėl tobulo estetiškumo.
Krėslai "Minister"
Ermina Taujenytė
Kėdė Anna
Knygų lentyna
Staliukas Karin
Kėdės Mia
Pernilla gultas
Išskleidžiamas stalas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
