Sąvartynų dujos gamina elektrą

Greta nebeveikiančio Glaudėnų (Kalotės) sąvartyno Klaipėdos rajone vakar ėmė burgzti į nedidelio laivo motorą panašus generatorius - pradėta deginti iš uždaryto sąvartyno išsiskiriančias metano dujas ir gaminti elektrą.

Pirma panaši jėgainė Lietuvoje prieš kelias savaites ėmė veikti netoli Vilniaus, Kariotiškių sąvartyne. Tačiau generatorius, gaminantis elektrą iš šalia Klaipėdos esančio sąvartyno dujų, yra triskart galingesnis. Jėgainę įrengė Didžiosios Britanijos įmonių grupės ENERG-G Lietuvos padalinys. Šios kompanijos atstovas Baltijos šalyse Irmantas Šidlauskas teigė, jog pasaulyje sąvartyno dujų deginimas gaminant elektros energiją nėra naujiena. "Bendrovė ENERG-G plėtoja apie 200 panašių projektų įvairiose pasaulio valstybėse, nuo Norvegijos iki Pietų Afrikos Respublikos. Lietuvoje iš dujų elektrą gaminančius generatorius jau įrengėme prie Vilniaus ir Klaipėdos. Dar vieną jėgainę netrukus paleisime Alytuje", - pasakojo I.Šidlauskas.

Į Glaudėnų sąvartyno dujų jėgainės projektą investuota apie 7 mln. litų. "Tai tiesioginė užsienio investicija į Lietuvos energetiką, be jokios Europos Sąjungos fondų paramos", - akcentavo I.Šidlauskas.

Glaudėnuose pastatyti du generatoriai, jų bendra galia - 1,6 megavato per valandą. Iš dujų išgaunamą elektrą bendrovė ENERG-G parduos "VST" po 30 centų už kilovatvalandę. "Šių generatorių pagamintos elektros užtektų 2000 namų ūkių", - pabrėžė verslininkas.

Pavojingos, bet naudingos
Mokslininkai yra apskaičiavę, kad iš tonos atliekų per metus išsiskiria 12-18 kubinių metrų dujų. Per visą jų irimo procesą iš tokio kiekio buitinių atliekų susidaro apie 200 kubinių metrų biodujų, o šis procesas trunka nuo 10 iki 100 metų.

Sąvartynų dujos, kaip nurodoma Pasaulio sveikatos organizacijos 1985 metų direktyvoje, priskiriamos didžiausio pavojingumo klasės medžiagoms. Atliekoms skaidantis išsiskiria metano dujos, anglies dioksidas, azotas, dujinis amoniakas, sieros vandenilis ir kiti junginiai. Jei sąvartyno dujos kaupiasi po rekultivuota danga, jos gali sudaryti sprogstamuosius mišinius. O pagrindiniai tokių biodujų komponentai anglies dioksidas ir metanas sukelia globalų šiltnamio efektą.

Kad biodujų rinkimas ir energijos gamyba ekonomiškai apsimokėtų, mokslininkų duomenimis, sąvartyne turi būti sukaupta ne mažiau kaip 2 mln. tonų atliekų, o kaupo aukštis - ne žemesnis kaip 10 metrų.

Klaipėdos sąvartyne šiukšlių per kelis dešimtmečius sukaupta užtektinai. Šiuo metu jų kalnas iškilęs apie 30 metrų virš jūros lygio. Pradėjus deginti susidariusias dujas tas atliekų kalnas ims smegti. Prognozuojama, kad per 15 metų jis sumažės maždaug trečdaliu. Tokiam laikotarpiui dujų turėtų užtekti.

Nedidins rinkliavos
Dujų gavybos projektui plėtoti būtiną rekultivuoto sąvartyno infrastruktūrą įmonei ENERG-G suteikė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Jam atiteks apie 20 proc. lėšų, gautų už parduotą elektros energiją. Šios papildomos pajamos leis bendrovei nekelti gyventojams mokesčių už šiukšles.

"Modernus sąvartynų eksploatavimas, šiukšlių rūšiavimas - brangus procesas. Todėl pajamos už elektrą mums bus nemenka paspirtis. Per metus iš dujų deginimo ir elektros gamybos tikimės gauti apie 300 tūkst. litų pajamų. Šios lėšos bus skiriamos sistemai tobulinti, sąvartynams prižiūrėti ir leis nedidinti gyventojams rinkliavos už atliekų tvarkymą", - kalbėjo Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

KRATC taip pat yra atlikusi studiją, kurioje išnagrinėtos galimybės prie Kalotės ir Dumpių sąvartynų statyti vėjo jėgaines. Sąvartynams dar ilgai bus taikomos gana didelės sanitarinės apsaugos zonos, tad kliūčių įrengti vėjo jėgaines neturėtų kilti.

Neatmetama galimybė, kad ateityje bus naudojamos ir saulės baterijos. Visos iš tokios veiklos gautos pajamos gerokai sumažintų senų sąvartynų priežiūros išlaidas. Juk atliekų kaupimo vietose, nors jos ir tvarkomos, nuolat reikia atlikti vandens tyrimus, kitus panašius darbus.

Mindaugas MILINIS