"Kvadratai" būna ir naudingi

2010-04-21 08:49   Peržiūros : 297   Spausdinti

---

Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu konstatavo, kad esant galimybėms nedidelėmis išlaidomis nustatyti objektyvų susidarančių atliekų kiekį, rinkliava už jų tvarkymą iš žmonių gali būti renkama ir pagal šį rodiklį. Kol kas tvirtinama, kad bent jau daugiabučiuose tokios tvarkos įvesti neįmanoma. Tačiau "Vakarų ekspreso" atlikti skaičiavimai rodo, kad jei ir atsirastų tokia galimybė, standartiniuose 1-3 kambarių Klaipėdos butuose gyvenančioms 3-4 asmenų šeimoms labiau apsimokėtų atsiskaityti pagal būsto plotą.

Įvedus atsiskaitymą pagal atliekų kiekį individualių namų savininkams mokestis, ko gero, nepakistų.

Ką rodo skaičiai?

Aplinkos ministerijos skaičiavimo metodikose nurodyta, jog metinė atliekų susidarymo norma yra 396 kg vienam žmogui. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) pateikia duomenis, kad pernai į Dumpių sąvartyną iš Klaipėdos miesto buvo atvežtos 70 634 tonos komunalinių atliekų. Statistikos departamento duomenimis, pernai uostamiestyje gyveno 183 433 žmonės. Taigi kiekvienas klaipėdietis pernai "pagamino" apie 385 kg šiukšlių. Tačiau ir tai yra nelabai tikslus skaičius, nes į šį kiekį įeina ir juridinių asmenų atliekos.

Nuo 2008-ųjų Klaipėdoje taikomos atliekų rinkliavos dydis siekia 203 Lt už toną. Taigi skaičiuojant pagal atliekų kiekį vienas daugiabutyje gyvenantis žmogus turėtų mokėti 78 litus per metus. Panaši suma turėtų būti mokama ir tuo atveju, jei atsiskaityti už atliekas reikėtų pagal daugiabučio namo bute registruotų žmonių skaičių.

Dabar standartinio 38 kv. m ploto vieno kambario buto savininkas turi mokėti 131 Lt metinę rinkliavą. Jei šiame bute gyvena tik vienas žmogus, jis neleidžiant deklaruoti atliekų kiekio permoka 53 litus. Tačiau jei čia gyvena du žmonės, per metus sutaupomi 25 litai, 3 gyventojai sutaupo 103 litus, keturi moka net 181 litu mažiau.

Standartiniam 50 kv. m ploto būstui dabar išrašoma 172 Lt sąskaita. Vienintelis tokio būsto gyventojas per metus permoka 94 litus, du žmonės - 16 litų. Tačiau jei tokiame būste gyvena trijų asmenų šeima, ji jau sutaupo 62 litus, o keturi žmonės per metus sumoka 140 litų mažiau.

80 kv. m ploto trijų kambarių būsto savininkai dabar per metus sumoka 275 litus vietinės rinkliavos. Šiuo atveju vėl sutaupo trijų-keturių asmenų šeima - išeina 41 ir 37 litų ekonomija. Daugiausia permokama, jei tokiame bute gyvena tik vienas asmuo - jo nuostoliai siekia 197 litus. Dviejų asmenų šeima permoka 119 litų.

Keturių kambarių bute dabar naudingiausia yra gyventi tik 5 asmenų ir gausesnėms šeimoms. Net jei keturių kambarių plotas viršija 100 kv. m, uostamiestyje dabar tokio būsto šeimininkai moka tik už 95 kv. m - maksimali metinė rinkliava siekia 327 litus. Jei tokiame bute gyvena tik vienas žmogus, jis permoka 249 litus, du asmenys - 171 litą, trys - 93 litus, keturių asmenų šeima - 15 litų.

Klaipėdos miesto atliekų tvarkymo taisyklės numato, kad individualiose namų valdose, kolektyvinio naudojimo sodų bendrijose, garažų bendrijose konteineriai turi būti išvežami vieną kartą per savaitę. Standartinio prie individualių namų statomo konteinerio tūris yra 0,24 kub. m. Kadangi atliekų svoris gali būti skirtingas, apskaičiuojant jį taikomas koeficientas 0,11. Taigi vienas toks konteineris vidutiniškai sveria 26,4 kg. Per metus susidaro 1,37 tonos.

Šiuo metu Klaipėdoje individualaus namo savininkai moka 330 litų siekiančią metinę rinkliavą (politikai buvo nusprendę, kad namų plotui reikia taikyti lubas, kurios šiuo metu siekia 96 kv. m). Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kiekvieno individualaus namo savininkas šiuo metu permoka 52 litus. Tačiau KRATC specialistai tvirtina, kad į tokius skaičiavimus dar reikia įtraukti ir stambiagabaritinių, biodegraduojančių bei kitų rūšių atliekų surinkimą ir sutvarkymą - jos pagal taisykles iš kiekvieno rajono turi būti išvežamos kas savaitę. Esą įtraukus šias sąnaudas 52 litai per metus tikrai "susinaudoja".

Kodėl 203 litai?

Gyventojams dažnai kyla klausimų, kodėl už tonos atliekų sutvarkymą yra nustatytas būtent 203 litus siekiantis tarifas, juolab kad tuo atveju, jei Klaipėdos rajono gyventojas pats atveža šiukšles į Dumpių sąvartyną, jam už tonos atliekų priėmimą reikia mokėti tik 89,47 Lt, o atliekų vežėjai iš viso moka tik 59,52 Lt/t.

KRATC dienraščiui pateiktoje informacijoje matyti, kad 203 Lt tarife net 135,33 Lt (66,6 proc.) atitenka atliekų vežėjams. Ko gero, ši suma galėtų būti ir mažesnė, nes dabar atliekų vežėjai yra parinkti neskelbtų derybų būdu - jų prireikė, nes įmonės teismui apskundė KRATC skelbtus konkursus, o bylos iki šiol neišnagrinėtos. "Vakarų ekspreso" duomenimis, daugelyje šalies regionų, kur konkursai įvyko, vežėjai paslaugas teikia už mažesnę kainą.

59,53 Lt (29 proc.) rinkliavos tarife skiriami atliekų tvarkymui sąvartyne. Į šią sumą įskaičiuojami ir atidėjimai sąvartynui uždaryti, seniems sąvartynams sutvarkyti. Paties KRATC išlaidoms tenka 8,14 Lt (4 proc.). Už šiuos pinigus administruojama vietinė rinkliava - įsigyti registrų duomenys, formuojami, spausdinami ir siunčiami mokėjimo pranešimai, mokamos algos darbuotojams.

Teigiama, kad esant dabartinei rinkliavos skaičiavimo metodikai KRATC veikla yra nuostolinga - nuostolis kompensuojamas iš papildomų paslaugų teikiamo pelno.

Ar kas nors keisis?

Po Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo, konstatuojančio, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba negalėjo įtvirtinti išimties už atliekų tvarkymą atsiskaityti pagal deklaruojamą jų kiekį tik daliai juridinių subjektų, miesto valdžia iš esmės turi tris išeitis.

Pirma ir, ko gero, paprasčiausia - iš viso panaikinti tokią išimtį. Antra - suteikti galimybę ir daugiabučių gyventojams deklaruoti atliekų kiekį. Tačiau tam, ko gero, reikėtų visur pastatyti naujus rakinamus konteinerius. Tai kainuotų nemažus pinigus ir atvertų galimybes piktnaudžiauti - tiesiog palikti atliekas prie svetimų užrakintų konteinerių. Tad ši variantas, ko gero, prasilenktų su teismo nurodymu, kad gyventojams skaičiuoti rinkliavą pagal deklaruojamą atliekų kiekį galima tik esant galimybei objektyviai ir be didelių ekonominių sąnaudų nustatyti tą atliekų kiekį.

Trečia galima išeitis - leisti pagal susidarančių atliekų kiekį atsiskaityti individualių namų, sodų, garažų savininkams. Tačiau ir tai galėtų paskatinti juos mesti šiukšles į kitus konteinerius.

Darbo grupė rinkliavos metodikai ir tvarkai tobulinti Klaipėdoje buvo sudaryta dar iki Vyriausiajam administraciniam teismui paskelbiant savo verdiktą. Po jo paskelbimo darbo grupė turės priimti sprendimą, ką reikia padaryti ir dėl to, kad būtų įvykdytas teismo nurodymas. Bent jau kol kas kalbama, kad išvados turi būti pateiktos iki liepos.

Šiuo metu savivaldybė analizuoja galimybes, kaip kiekvienas gyventojas galėtų apskaičiuoti savo šiukšlių kiekį. Tačiau šiuo met tokios metodikos nėra, todėl rengiamas tarybos sprendimas, kuriuo bus kreipiamasi į Aplinkos ministeriją, kad tokia metodika būtų nustatyta.

Kol specialistai ieško išeičių, kai kurie politikai ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje jau paragino nemokėti vietinės rinkliavos. Tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stas327-78

ys Šedbaras "Vakarų ekspresui" tvirtino, kad jei teismas pripažįsta neteisėtu tik vieną tvarkos punktą, tai nereiškia, jog negalioja visa tvarka. Tad rinkliavą esą ir toliau reikia mokėti. Tai patvirtino ir Vyriausiojo administracinio teismo atstovai.

"Pačios taisyklės, kaip tokios, nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis įstatymui, todėl jos yra galiojančios", - rašoma "Vakarų ekspresui" pateiktame teismo atsakyme.

Vieno kambario 38 kv. m ploto butas

1 2 3 4	131 Lt 131 Lt 131 Lt 131 Lt	78 Lt 156 Lt 234 Lt 312 Lt	-53 Lt +25 Lt +103 Lt +181 Lt

Dviejų kambarių 50 kv. m ploto butas

1 2 3 4	172 172 172 172	78 Lt 156 Lt 234 Lt 312 Lt	-94 Lt -16 Lt +62 Lt +140 Lt

Trijų kambarių 80 kv. m ploto butas

1 2 3 4	275 275 275 275	78 Lt 156 Lt 234 Lt 312 Lt	-197 Lt -119 Lt +41 Lt +37 Lt

Keturių kambarių 95 kv. m ploto butas

1 2 3 4	327 327 327 327	78 Lt 156 Lt 234 Lt 312 Lt	-249 Lt -171 Lt -93 Lt -15 Lt

  Martynas VAINORIUS