Miškus ir pakeles nuklojo seni prietaisai

2010-02-25 09:08   Peržiūros : 310   Spausdinti


Krašto sąvartynuose, pamiškėse ir pakelėse riogso vis daugiau senų televizorių, viryklių, šaldytuvų bei kompiuterių. Kol gamintojai ir atliekų tvarkytojai aiškinasi, kas dėl to kaltas, Aplinkos ministerijos valdininkai su olimpine ramybe stebi jų ginčus.

Minėtas atliekas tiksliau būtų vadinti antrinėmis žaliavomis - juk jose esama vertingų metalų, kartais net sidabro bei aukso. Būna ir pavojingų medžiagų - asbesto, bifenilų, chloro, freono, gyvsidabrio, įvairių sunkiųjų metalų. Jos gali apnuodyti vandenis, dirvą ar orą. Kita vertus, būdamos "savo vietoje" šios medžiagos labai praverčia.

Europos Sąjungos (ES) direktyva 2002/96/EB įpareigoja tas atliekas surinkti ir perdirbti. Finansuoti šį procesą pavesta elektros ir elektroninės įrangos gamintojams bei importuotojams. Pagal visame pasaulyje galiojantį principą: moka teršėjas.

Tačiau gamintojai ir importuotojai nesutaria su perdirbėjais, kiek atliekų turi būti perdirbta ir kiek už tai sumokėta. Šių ginčų pasekmė - minėti atliekų vaizdai.

Gąsdina pabrangimu

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje per metus susikaupia apie 30 tūkst. tonų elektros ir elektronikos atliekų. Tai registruojama tik nuo 2006 metų. ES kiekvienai valstybei narei yra rekomendavusi kasmet perdirbti 4 kilogramus tokių atliekų vienam gyventojui. Aplinkos ministerijos skaičiavimu, tai sudaro 44 proc. mūsų krašte gaminamų ir į jį atvežamų elektros ir elektronikos prekių.

Tačiau mūsų Vyriausybė leido šią ES užduotį sumažinti. 2008 metais buvo leista finansuoti 25 proc., 2009 metais - 27 proc. atliekų perdirbimo.

Aplinkos ministerija ragina perdirbti visus 44 proc. tokių atliekų. Tačiau elektros ir elektronikos įrangos gamintojų ir importuotojų asociacija EEPA tvirtina, jog tai nuskurdintų gamybos, importo ir prekybos bendroves, būtų prarasta daug darbo vietų, kai kurios įmonės net bankrutuotų.

"Be kita ko, nukentėtų vartotojai, nes elektros ir elektronikos prekės pabrangtų", - tikina EEPA direktorius Edgaras Kriukonis. Jo duomenimis, atsižvelgus į Aplinkos ministerijos norus, elektros ir elektronikos atliekoms tvarkyti reikėtų papildomai skirti apie 4 mln. litų.

Asociacija įtikino Vyriausybę, kad šiais metais būtų perdirbama iki 30 proc. atliekų. Aplinkos ministerija tuo stebisi ir primena, jog Europos Komisija šiuo metu planuoja net padidinti elektros ir elektronikos perdirbimo užduotį iki 65 procentų.

Leido teršti gamtą

Elektros ir elektronikos atliekas tvarkančios bendrovės "EMP Recycling" generalinis direktorius Almontas Kybartas EEPA ir Vyriausybės susitarimą vertina kaip ES teisės aktų pažeidimą ir raginimą žmonėms nepaisyti aplinkosaugos.

Tačiau EEPA interneto tinklalapyje rašoma, kad asociacija siekia sukurti veikiančią elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo sistemą, kuri sudarytų sąlygas gyventojams kuo patogiau atsikratyti šių atliekų.

"Leidusi finansuoti tik trečdalio atliekų tvarkymą Vyriausybė šitaip leido du trečdalius jų išversti bet kur ir teršti gamtą", - daro išvadą A.Kybartas.

Jo skaičiavimais, įmanoma ir būtina surinkti bei perdirbti gerokai daugiau atliekų. Perdirbėjų pajėgumo pakaktų. Vien tik "EMP Recycling" įmonėje Vilniaus pašonėje kasmet perdirbama keli tūkstančiai tonų elektros ir elektronikos atliekų. Ši 30 mln. litų jos įkūrėjams kainavusi įmonė vienintelė Baltijos šalyse perdirba šaldytuvus. Perdirbami joje ir televizoriai bei kitokios elektros ir elektronikos atliekos.

"EMP Recycling" jau daug kam padėjo iškuopti iš namų pasenusius šaldytuvus, televizorius, radijo imtuvus, skalbykles, virykles ir kitokį balastą. Pakakdavo paskambinti bendrovei nemokamu numeriu - atvažiuodavo vyrai į bet kurią Lietuvos vietą ir nemokamai išgabendavo tai, ko tau nebereikia.

Tačiau pastaraisiais mėnesiais tiek šios, tiek kitų atliekas perdirbančių įmonių veikla stringa. "EMP Recycling" surenka atliekas jau tik iš vilniečių ir kauniečių. Prieš porą metų šioje bendrovėje dirbo 300 žmonių, dabar - 120. Mat vis mažiau lėšų gaunama atliekoms tvarkyti. Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atliekų perdirbimas - aukso kasykla. Antrinių žaliavų kaina menka ir, pasak perdirbėjų, nepadengia tvarkymo sąnaudų. "Be papildomo finansavimo neišgyventume", - neslepia A.Kybartas.

Perdirbėjai kaltina EEPA, esą ši prigalvojanti visko, kad tik mažiau reiktų mokėti už atliekų perdirbimą. "Ši asociacija skleidžia mitus, neva elektros ir elektronikos atliekų Lietuvoje yra mažai, jų tvarkymo užduotis pernelyg didelė, gamintojai ir importuotojai turi mažai teisių, o perdirbėjai lobsta ir t. t.", - vardija A.Kybartas.

Jis kaltina EEPA, esą ši sugriovė "EMP Recycling" sumanytą gerą atliekų surinkimo iš žmonių visame krašte sistemą. "Nutraukė sutartis ir pasisiūlė pastatyti prie prekybos centrų didžiuosiuose miestuose konteinerius - atseit patys gyventojai atveš atliekų į juos ir bus pigiau. Tačiau žmonės mažai vežė, be to, "metalistai" rausdavosi konteineriuose ir išlupdavo vertingesnius metalus", - pasakoja A.Kybartas.

Jis neigia tai, esą padidinus atliekų tvarkymo užduotį iki ES rekomenduojamos ribos nukentėtų vartotojai, o gamintojai ir prekeiviai net bankrutuotų. "Perdirbti šaldytuvą kainuotų apie 30 litų, televizorių - apie 20 litų. Iš tikrųjų vartotojai pirkdami šias prekes tą antkainį jau sumoka. Jis įskaičiuotas į prekės kainą. Tik ne visa ta suma mus, perdirbėjus, pasiekia, didelė jos dalis nusėda importuotojams ir prekiautojams", - aiškina bendrovės "EMP Recycling" vadovas.

Ypač vangiai finansuojamas senų televizorių perdirbimas, todėl jų daugiausia galima pamatyti prie šiukšlių konteinerių.

Diktuoti nori gamintojai

"Nustatyti atliekų surinkimo ir perdirbimo tvarką turėtų būti leista tam, kas finansuoja - gamintojams ir importuotojams", - siūlo EEPA direktorius E.Kriukonis. Jo žodžiais, perdirbėjai nežinia kur prisirenka atliekų, o paskui spaudžia į kampą gamintojus ir importuotojus: duokit pinigų už perdirbimą. "Bet ar mes prašėme, o gal tai net ne mūsų atliekos? Kaip reaguotumėte, jei kas nors pasibelstų į jūsų buto duris ir sakytų: štai išplovėme laiptinę, sumokėkite. Bet gal aš tos paslaugos neprašiau?" - svarsto E.Kriukonis.

Jo nuomone, gamintojams ir importuotojams turi būti netrukdoma nuspręsti, už ką jie mokės pinigus, kokiais būdais tai bus daroma. "Šiemet ir įvesime tokią tvarką. Jau paskelbėme atliekų surinkimo konkursą. Kai pasirinksime tuos, kurie atliks šį darbą, jiems ir nurodysime, kur vežti perdirbti atliekas", - aiškina pašnekovas.

Atliekų tvarkymo įstatymas paveda tvarkyti atliekas ir savivaldybėms, tačiau jos tuo menkai rūpinasi. E.Kriukonio duomenimis, Alytaus apskrityje pernai surinkta apie 120 tonų elektros ir elektronikos atliekų, o Tauragės apskrityje - tik 10 tonų. Iš Šiaulių apskrities, kaip pasakoja A.Kriukonis, praėjusiais metais buvo išvežta tik 4 tonos.

"Kad susidarytų ES rekomenduoti perdirbti 4 kilogramai vienam gyventojui, reikia surinkti kiekvienoje apskrityje ne mažiau kaip 500 tonų elektros ir elektronikos atliekų", - skaičiuoja E.Kriukonis.

"EMP Recycling" ir kai kurie kiti perdirbėjai pagrasino nebendradarbiauti su EEPA. "Nesijaudiname. Norinčiųjų perdirbti atliekas rasime: jei ne Lietuvoje, tai pas kaimynus, pavyzdžiui, Latvijoje, Lenkijoje ir kitur", - atšauna E.Kriukonis.

Lietuvoje yra apie 650 elektros ir elektronikos prekių gamintojų ir importuotojų. Asociacijos EEPA nariai - tik beveik 50 bendrovių, tačiau tarp jų yra tokios įtakingos kaip "Maxima LT", "Senukų" prekybos centras, "Topo centras", "Tele 2", "Snaigė", "Elektrobalt", "Elektrolux" ir kitos.

Europinių baudų nebijo

"Šiek tiek daugiau elektros ir elektronikos atliekų surenkama tik Vilniaus ir Kauno apskrityse, o kitur jos beveik nerenkamos, nors vartotojai pirkdami prekes sumoka už jų utilizavimą ir tikisi, kad tai daroma", - sako aplinkos ministro patarėjas Andrius Burba.

Anot jo, gamintojai ir importuotojai savo nenorą vykdyti ES užduotį aiškina paprastai: esą dar nebuvo taip, kad kuri nors šalis būtų už tai nubausta, nors Italijoje, Prancūzijoje perdirbama tik kilogramas elektros ir elektronikos prekių vienam gyventojui, Latvijoje - du kilogramai.

"Mūsų gamintojai ir importuotojai nenori lygiuotis į Švediją, kurioje perdirbama 17 kilogramų vienam gyventojui, Norvegiją (16 kilogramų). Ir Estijoje perdirbama dvigubai daugiau negu pas mus - 4 kilogramai vienam gyventojui", - pateikia statistiką A.Burba.

Aplinkos ministro patarėjo nuomone, elektros ir elektronikos prietaisai tol mėtysis šiukšlynuose ir miškuose, kol Atliekų tvarkymo įstatymas nebus toks, kaip Pakuočių ir jų atliekų tvarkymo įstatymas.

"Pastarasis nurodo perdirbti tiek pakuočių, kiek jų pagaminama. O pagal Atliekų tvarkymo įstatymą leidžiama finansuoti tik dalies atliekų tvarkymą, todėl ir tęsiasi begaliniai ginčai. Skandinavijos šalyse šie įstatymai suvienodinti, ten finansuojama ir perdirbama ne dalis, o visos elektros ir elektronikos atliekos", - kalba A.Burba.

Verslininkų ginčą dėl atliekų dabar nagrinėja Aplinkos ministerijos sudaryta grupė. Savo išvadas ji pateiks Vyriausybei. Ši iki šių metų liepos apsispręs, kiek elektros ir elektronikos atliekų turi būti surinkta ir perdirbta Lietuvoje bei kas ir kiek už tai turi sumokėti. O kol tai bus, daug šių atliekų ir toliau terš aplinką.

Feliksas Žemulis 

 


Kategorijos: Šiukšlių, atliekų surinkimas, išvežimas, apdorojimas, konteinerių nuoma, sąvartynai
Visi kategorijos straipsniai
statybines-atliekos

Kur dingo Profsąjungų rūmai?

Girdėjome, kur atsidūrė trinkelės iš sostinės Gedimino prospekto, nugriautų Profsąjungų rūmų kolonas menininkai žada panaudoti suoliukams. Tačiau didžioji dalis griaunamų pastatų virsta tūkstančiais tonų statybinių atliekų, geriausiu atveju nukeliaujančių perdirbimui, kelių tiesimui, blogiausiu – į sąvartynus. 

 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 6 7 8 9

Metalo g. 2-205, Vilnius
Mobilus: +370-656-72222, +370-610-01779, El. paštas: info@cpg.lt

Ateities pl. 28, Kaunas
Telefonas: +3706-50-12316, +3706-39-84923, El. paštas: dauriusta@gmail.com

R. Juknevičiaus g. 48-61, Marijampolė
Telefonas: +370 616 53001, El. paštas: uab.dinaras@gmail.com

Lukiškių g. 5, Vilnius
Mobilus: +370-678-17037, El. paštas: info@dnav.lt

S. Žukausko g. 2/3, Vilnius
Mobilus: +370-683-07449, +370-607-79954, El. paštas: info@ecopower.lt

P. Vileišio g. 9, Vilnius
Telefonas: +370-5-2340496, Mobilus: +370-686-37091, El. paštas: info@ecoramus.lt

Dociškių 15-2, Vilnius
Mobilus: +370-687-94100, El. paštas: info@ecotime.lt

Draugystės 19 - 232, Kaunas
Telefonas: +370-37-457277, El. paštas: info@ekogroup.lt

Obenių g. 38, Elektrėnai
Telefonas: +370-64-001004, El. paštas: info@ekobaze.eu

Elektrinės g. 8, Vilnius
Telefonas: +370-616-17049, Mobilus: +370-616-17049, +370-687-93857, El. paštas: info@ekoservis.lt
1 2 3 4 5 6 7 8 9
statybines-atliekos Kur dingo Profsąjungų rūmai?

Girdėjome, kur atsidūrė trinkelės iš sostinės Gedimino prospekto, nugriautų Profsąjungų rūmų kolonas menininkai žada panaudoti suoliukams. Tačiau didžioji dalis griaunamų pastatų virsta tūkstančiais tonų statybinių atliekų, geriausiu atveju nukeliaujančių perdirbimui, kelių tiesimui, blogiausiu – į sąvartynus.

Kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų gali būti įrengti šiukšlių konteineriai Kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų gali būti įrengti šiukšlių konteineriai?

Ar yra ribojimai, kokiu atstumu nuo pastatų (gyvenamųjų ir kitos paskirties) turi būti įrengti šiukšlių konteineriai?

daugiau
Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas Kaip rūšiuoti statybines atliekas?

Atsako Alfredas Skinulis, Aplinkos apsaugos instituto vadovas

daugiau
Kompanijų produktai
Šiukšlių latakų nuoma Vilniuje
Šiukšlių latakų nuoma Vilniuje

Latakai šiukšlėms nuleisti iš viršutinių aukštų nuoma, Vi...

Pastatų, namų griovimas. Griovimo darbai

Medinių rąstinių mūrinių betoninių blokinių namų griovima...

Statybinio laužo išvežimas

Statybinio laužo išvežimas Kaunas, šiukšlių išvežimas

Statybinio laužo išvežimas

Atliekų išvežimas, statybinio laužo utilizavi...

Užteršto grunto priėmimas

Gruntinių atliekų savartynas, užteršto grunto surinki...

Gyvsidabrio lempų sąvartynas

Gyvsidabrio atliekų surinkimas, halogeninių lempų priėmimas, pavojingų atliekų savartynas Vilniuje, Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliu...

Dažų, lakų, klijų atliekų pridavimas

Dažų atliekų savartynas, lako atliekų utilizavimas, dažymo medžiagų atliekų surinki...

Asbestinio šiferio pridavimas

Šiferio utilizavimas, šiferio surinkimas, asbestinių atliekų savartynas Vilniuje, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliu...

statybines-atliekos Kur dingo Profsąjungų rūmai?

Girdėjome, kur atsidūrė trinkelės iš sostinės Gedimino prospekto, nugriautų Profsąjungų rūmų kolonas menininkai žada panaudoti suoliukams. Tačiau didžioji dalis griaunamų pastatų virsta tūkstančiais tonų statybinių atliekų, geriausiu atveju nukeliaujančių perdirbimui, kelių tiesimui, blogiausiu – į sąvartynus.