Apie miškus ir medžius.

2007-06-21 17:54   Peržiūros : 6056   Spausdinti

---

Miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurie brandos amžiuje esti ne žemesni kaip 5 m, ir kita augalija. Svarbiausi miško augalai yra įvairių, rūsiu medžiai. Medžiu vadinamas daugiametis augalas, ne žemesnis kaip 2 m, su sumedėjusiu stiebu ir šaknimis. Skirtingai negu krūmas, medis turi pagrindinį kamieną ir lają, kurią sudaro šakos su lapais arba tik lapai. Laja dar vadinama medžio vainiku. Kai kurių medžių lapų vietoj auga spygliai. Nuo kitų augalų medžiai skiriasi savo dydžiu ir ilgaamžiškumu. Tankiame miške augančio medžio kamienas būna aukštas, tiesus ir mažai šakotas. Šakota dažniausiai lieka tik pati medžio viršūnė. Atviroje vietoje augančio medžio kamienas būna trumpesnis, apačioje aiškiai šusterėjęs. Ir beveik visas šakotas. Kamienas yra vertingiausia medžio dalis, kurioje tarp žievės ir šerdies kaupiasi bei nuolat pasipildo pluoštinės struktūros gamtinė medžiaga, lignoceliuliozės substancija - mediena.

Miškai dengia 26 % žemės paviršiaus. Europos miškingumas yra 30 %, Pietų Amerikos - 51 %, Afrikos -19 %, o Azijos tik 18 %. Nevienodas yra ir to paties kontinento įvairių šalių miškingumas. Antai Vokietijoje jis yra 30 %, o Suomijoje net 66 %. Lietuvos miškingumas prilygsta vidutiniam Europos miškingumui. Miškai čia užima šiek tiek mažiau negu trečdalį (31,2 %) teritorijos. Tačiau vienam gyventojui Lietuvoje miško tenka (0,57 ha) daugiau negu vidutiniškai Europoje (0,28 ha).

Pasaulio miškuose, atskiruose žemynuose auga labai daug ir skirtingu rūšių medžių. Jų mediena nevienodai vertinga ir skirtingai naudojama, dažniausiai pagal tų šalių, kuriose auga, tradicijas. Vienos medžių rūšys geriau tinka statybų reikmėms, kitos popieriaus gamybai. Medžių vertė priklauso nuo kamieno stambumo ir botaninės rūšies.

Spygliuočių mediena pasižymi savo struktūros paprastumu, turi mažiau augimo ydų, jos tarpląstelinės tuštumos užpildytos sakais. Dėl to ji atsparesnė puvimui, yra vienodos spalvos ir tekstūros, lengvai pjaustoma, obliuojama ir klijuojama. Spygliuočių mediena labiau tinka statybų reikmėms, eksploatacijai lauko sąlygomis. Jos daug sunaudojama popieriaus gamybai. Iš spygliuočių daugiausiai paplitę yra eglė, pušis, maumedis.

Pušis gerai auga Vidurio ir Šiaurės Europoje. Jos mediena ne tik lengva, pasižymi dideliu fiziniu atsparumu, bet ir gerai džiūsta, lengvai apdirbama. Iš jos gaminami geležinkelių pabėgiai, ryšių linijų stulpai, statybiniai stalių dirbiniai, medinė tara ir baldai. Daug pušies medienos sunaudojama popieriaus pramonėje. Svarbiausia pušies medienos neigiamybė yra dažnas jos pamėlynavimas. Ji visai netinka lenkimui, o dėl būdingo terpentino kvapo ne visuomet gali būti naudojama maisto produktų tarai gaminti.

Eglė yra šiaurės miškų medis. Savo atsparumu ji šiek tiek nusileidžia pušies medienai, tačiau turi ir daug privalumų. Ji šviesesnė, beveik balta, smulkaus plaušo, ilgiau išlaiko savo natūralią spalvą, mažiau sakinga, geriau dažoma ir lankstesnė. Tinka įvairių statybinių konstrukcijų, baldų, muzikos instrumentų gamybai. Svarbiausia peiktina eglės medienos savybė yra tik kiek didesnis jos šakotumas.

Maumedžio mediena pasižymi didesniu atsparumu puvimui ir ma¬žu šakotumu, gerai tinka statybinėms konstrukcijoms, kurios yra nuolat veikiamos drėgmės, tačiau džiovinama yra pernelyg skali.

Kietieji lapuočiai (ąžuolas, uosis, bukas ir kt.) išaugina didesnės tūrio masės gražios spalvos ir įdomesnės tekstūros medieną. Ji labai tinka baldų, parketo, meno dirbinių gamybai. Tačiau kietųjų lapuočių medynų yra mažiau, jie dera tik gerose žemėse, šiltesnio klimato zonose. Lietuvos miškuose auga tik dvi pramoninės reikšmės kietųjų lapuočių rūšys - ąžuolas ir uosis. Ąžuolo mediena yra ilgaamžė, pasižymi itin dideliu mechaniniu atsparumu, kietumu, gerai lenkiama. Todėl iš ąžuolo gaminami ne tik baldai ir parketas. Jo labai daug naudojama statinių gamybai. Uosio mediena savo išvaizda primena ąžuolo medieną, yra tik šiek tiek šviesesnė, vidutinio atsparumo, sunki, gražios, švelnios tekstūros, mažai skali, labai elastinga ir kartu lanksti. Todėl naudojama taip pat baldų, sportinio inventoriaus gamybai. Dekoratyvi ir tvirta yra buko mediena. Šutinta ji tampa lanksti, todėl gerai tinka lenktų baldų, ypač kėdžių gamybai. Tačiau bukas auga tik šiltesnio klimato zonos miškuose, Lietuvoje jo medynų nėra.

Minkštųjų lapuočių medynai yra produktyvesni, dažniausiai sa¬vaiminės kilmės. Iš šios grupės medynų Lietuvoje daugiausia paplitę beržynai (20 % miškų ploto), baltalksnynai (6,2 %), juodalksnynai (6,0%) ir drebulynai (2,8 %). Beržo mediena yra pakankamai atspari, todėl kartais priskiriama ir kietiesiems lapuočiams. Ji yra vienalytės struktūros ir vienodos spalvos, vidutinio tankio ir kietumo. Pagrindinis beržo medienos trūkumas yra mažas atsparumas puvimui. Drebulės mediena yra pagrindinė žaliava degtukų gamybai. Ji lengvai lukštenama, o degdama visai nerūksta, tinka popieriaus, medinės taros gamybai. Alksnio mediena minkšta, lengva, savo fizinėmis savybėmis artima drebulei. Ji dažniausiai naudojama klijuotos faneros, taros, kartais ir baldų gamybai.
Lietuvos miškuose yra sukaupta apie 380 mln. m3 medienos, iš jos 74 mln.m3 brandžiuose medynuose. Medienos atsargos kasmet dar pasipildo. Dabartinis metinis prieaugis viename miško ha sudaro 6,1 m3 medienos. Laipsniškai didėja ir medienos kirtimai. Pvz., 1990 m. iškirsta 3,5 mln. m3, o 2002 m. - jau 5,9 mln. m3 medienos. Apie 85 % iškertamos medienos tinka pramoniniam perdirbimui. Lietuvos miškuose vyrauja spygliuočiai, kurie užima 60% viso miškų ploto. Pušynų masyvai užima 710 tūkst. ha, eglynų - 450 tūkst. ha.

Dabar žinomi miškų fondo apskaitos, miško įmonių veiklos dokumentai visai nepateikia konkrečių žinių, kiek miškuose lieka medienos atliekų. Mat miškų savininkai visą savo veiklą vertina tik pagal pagamintą ir parduotą apvaliosios medienos, rąstų kiekį. Čia šakos, viršūnės, šaknys ir kelmai yra realiai egzistuojanti, tačiau neapskaitoma materialinė vertybė, kuras, pramonės žaliava. Neapskaitoma ir medelių, kurie žmogaus krūtinės aukštyje yra plonesni kaip 8 cm, mediena. Jau seniai siūloma, vertinant miško produkciją, skaičiuoti ne tik kamienų medieną, o visą biologinę medyno masę. Pastarosios yra kur kas dau¬giau negu apskaitinės apvaliosios medienos.

Pagal savo funkcine paskirtį, ūkininkavimo režimą Lietuvos miškai suskirstyti į keturias grupes. I grupės miškai yra rezervatiniai. Jie paliekami natūraliai augti, nekertami. II grupei priskirti ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai. Čia kertami tik sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai. Rekreaciniams miškams priskiriami miško parkai, miestų ir kiti poilsiui skirti miškai, kur kertami daugiausia tik blogos sanitarinės būklės medynai. III grupės miškai yra apsauginiai. Jie saugo vandenis, laukus, dirvas, tam tikras teritorijas. Šiuose miškuose leidžiami neplyni ir nedidelio ploto kirtimai. Ūkiniai miškai, kurių svarbiausias tikslas nepertraukiamai tiekti medieną, priklauso IV grupei. Šios grupės miškuose leidžiami visų rūšių kirtimai.
Miškų kirtimas medienai vadinamas jų naudojimu. Medžiai turėtų būti kertami tik brandos amžiuje, kai duoda daugiausia kokybiškos medienos. Spygliuočiai brandą pasiekia 70-110 m., minkštieji lapuočiai- 40-80 m. (1 lentelė).


1 lentelė. Lietuvos miškuose leidžiamas kirtimų amžius (metais)

Vyraujančios medžių rūšys	IV miško grupė	III miško grupė	II miško grupė
Pušis, maumedis, uosis, klevas	101	111	170
Eglė	71	81	120
Ąžuolas	121	141	200
Beržas, liepa, juodalksnis, skroblas	61	61	90
Drebulė (mišriame medyne)	41	41	60
Drebulė (grynas medynas)	Neribojamas	Neribojamas	60
Baltalksnis, gluosnis, blindė	Neribojamas	Neribojamas	50

Pagrindiniais kirtimais kertami tik brandūs medynai, siekiant paimti iš jų visą medieną ir toje pat vietoje atkurti naują mišką. Tarpiniais kirtimais retinami ar kitaip tvarkomi priaugantys medynai, kai reikia pašalinti nereikalingus medžius. Kiek medienos kasmet galima paimti iš kiekvieno miško sklypo, nedarant jam žalos, nustato miškotvarkos projektas. Jį privalo turėti kiekvienas miško savininkas. Nau¬dojimo ir atkūrimo būklei kontroliuoti miškai sertifikuojami. Šį darbą atlieka atestuotos miškininkystės organizacijos.

Visos bet kokią ūkinę reikšmę turinčios medžių rūšys yra suregistruotos, turi oficialius, standartinius pavadinimus, kodus. Antai viename iš Europos Sąjungos standartų išvardyta 296 vadinamosios komercinių medžių rūšys. Lietuvoje augančių ir dažniausiai naudojamų medienos rūšių standartiniai pavadinimai ir kodiniai žymėjimai nurodyti 2 lentelėje.

2 lentelė. Komercinės medžių rūšys

Lietuviškas	Angliškas	Lotyniškas	Kodas
Ąžuolas	Kuropean oak	Quercus petraea	QCXE
Baltalksnis	Grey alder	Alnus incana	ALIN
Beržas	European birch	Betula pendula	BTXX
Bukas	European beech	Fagus silvatica	FASY
Drebulė	European aspen	Populus tremula	POTL
Guoba	Wych elm	Ulmus graba	ULGL
Juodalksnis	Common alder	Alnus glutinosa	ALGL
Klevas	Norwey maple	Acer platanoides	ACPL
Uosis	European ash	Fraxsinus exelsior	FXEX
Eglė	Spruse (Whitewood)	Picea ehgelmannii	PCAB
Maumedis	Ruropean larch	Larix decidua	LADC
Pušis	Pine (Redwood)	Pinus silvestris	PNSY
Liepa	European lime	Tilia cordata	TIXX

Kalbant ar rašant medžių rūšį galima vadinti lietuviškai, angliškai, lotyniškai arba tik keturių didžiųjų raidžių kodu. Miškų savininkai, medienos vartotojai prekybos ir naudojimo apskaitos dokumentuose visas medienos žaliavas privalo vadinti standartiniais biologiniais medžių pavadinimais.

Miške augantys medžiai būna įvairaus dydžio ir stambumo, labai skiriasi stiebų ir lajų matmenimis. Pagal šiuos požymius skiriamos penkios medžių, klasės.
I klasės medžiai patys stambiausi; jų ne tik ilgi kamienai, bet ir didelė laja. Tokie medžiai dažnai stelbia kitus medžius, trukdo jiems augti. Miškininkystės požiūriu jie nepageidaujami, rekomenduojami pašalinti per ugdymo kirtimus.
II klasės medyne vyrauja vienodo amžiaus ir stambumo medžiai. Jie turi išvystytą lają, geras augimo sąlygas. Pagal šios klasės medžių kiekį ir turėtų būti vertinamas medynas arba miško sklypas.
III klasės medžiai dar priskiriami pagrindiniam ardui, tačiau mažiau išsivystę už pirmos ir antros klasės medžius, gauna mažiau šviesos. Jų lajos menkesnės, suspaustos kitų stambesnių medžių.
IV klasės medžiai labai stelbiami kitų medžių; jų lajos dažnai esti vienapusiškai išsivysčiusios, suspaustos ir sunykusios.
V klasės medžiai - visiškai kitų medžių nustelbti. Jų lajos ne tik sunykusios, bet ir džiūvančios. Šie medžiai yra beverčiai, turėtų būti pirmiausiai kertami, kad kiti galėtų geriau augti. IV ir V klasės medžiai netampa I ar II klasės.

Medžių kamienų skersmuo matuojamas centimetrais 1,3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus ir skirstomas taip pat klasėmis. Medžiai, kurių kamieno skersmuo su žieve iki 10 cm, priskiriami I klasei, 10-19 cm skersmens - II klasei, 20-29 cm - III klasei ir t.t.
Ekonominę miško vertę lemia jo produktyvumas: viename hektare esamas ir per metus priaugantis medienos kiekis.

Prof. Dr.Antanas Morkevičius
© A.Morkevičius, B.Papreckis, Mediena ir jos gaminiai (Vilnius: Senoja, 2004).