Savavališkos statybos: statistika ir tendencijos

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, ir toliau prioritetine veiklos sritimi laiko savavališkos statybos prevenciją ir jos padarinių šalinimą, tuo siekdama įgyvendinti vieną iš savo veiklos tikslų - užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai.

Inspekcija ne kartą informavo visuomenę apie galimybes nuo 2010 m. spalio 1 d., įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimams, įteisinti savavališkas statybas. Viena iš galimybių leido statytojui nelaukiant, kol bus surašytas savavališkos statybos aktas, pačiam kreiptis į savivaldybės administraciją ir gauti atitinkamą statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau šia galimybe pasinaudojo toli gražu ne visi savavališkai statinius statantys (pastatę) asmenys ir jiems buvo surašyti savavališkos statybos aktai.

Vangokas piliečių pastangas įteisinti savavališkai statomus (pastatytus) statinius rodo ir Inspekcijos išaiškintų savavališkų statybų skaičius per pastaruosius dvejus metus. 2010-10-01 - 2012-10-01 laikotarpiu nustatyti 1563 savavališkos statybos atvejai (surašyti savavališkos statybos aktai): 2010 m. IV ketv. - 178, 2011 m. - 841, 2012 m. I-III ketv. - 544. Palyginę 2011 m. I-III ketv. ir 2012 m. I-III ketv., matome savavališkos statybos atvejų mažėjimą: atitinkamai 625 ir 544 (sumažėjo 13 proc.), tačiau norėtųsi, kad ši tendencija būtų ryškesnė. Savavališkos statybos aktų analizės duomenimis, nagrinėjamu laikotarpiu (2010-10-01 - 2012-10-01) daugiau kaip pusė (57 proc.) jų surašyta dėl nesudėtingų statinių, o pagal statybos rūšį daugumą sudaro naujų statinių statyba (66 proc.). Be to, įdomu pastebėti, kad tarp statinių, dėl kurių surašyti savavališkos statybos aktai, 2011 m. buvo 9 proc. tvorų, o per 2012 m. tris ketvirčius šių statinių padaugėjo iki 24 proc. Pažymėtina, kad savavališkos įvairių užtvarų statybos dažniausiai fiksuojamos tiriant kaimynų skundus. Galima daryti išvadą, jog tokių statinių teisėtumu statytojai mažiausiai rūpinasi. Tačiau žymiai pagerėjo situacija saugomose teritorijose: jeigu savavališkos statybos saugomose teritorijose sudarė 15 proc. visų 2011 m. I-III ketv. nustatytų savavališkų statybų, tai 2012 m. I-III ketv. - tik 8 proc.

Panagrinėję statytojams pateiktų Inspekcijos reikalavimų per nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos, išaiškintos per tuos pačius 2011 m. ir 2012 m. laikotarpius (I-III ketv.), padarinius įvykdymo duomenis, ir šioje srityje pastebime teigiamų poslinkių - nurodytais laikotarpiais pašalinti padariniai sudaro atitinkamai 5, 7 ir 8 proc. nuo užfiksuotų savavališkų statybų.

Nuo 2010 m. spalio 1 d. atsiradusia galimybe įteisinti savavališką statybą, dėl kurios jau surašytas savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, per dvejus metus pasinaudojo 299 statytojai, ir dėl to Inspekcija panaikino jiems pateiktus reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Per apžvelgiamą laikotarpį 270 statytojų, vykdydami Inspekcijos reikalavimus (arba dar jų nepateikus, o tik surašius savavališkos statybos aktus), patys pašalino savavališkos statybos padarinius, t. y nugriovė statinius ar pertvarkė savavališkai perstatytas statinio dalis, kai tokio statinio (jo dalies) statyba negalima pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir imperatyvius aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus.

Inspekcija, pagal jai priskirtą kompetenciją atlikdama savavališkos statybos prevenciją ir padarinių šalinimą bei įgyvendindama teisės aktų suteiktą teisę ir vykdydama teismo sprendimų įpareigojimus nugriauti savavališkai pastatytus statinius, išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis, kai to nepadaro patys statytojai, 2012 metais organizavo 5 statinių nugriovimą.

Pastebime, kad pažeidėjai tampa sąmoningesni - vis dažniau patys nusigriauna savavališkus statinius. Todėl Inspekcijai nebereikia organizuoti griovimo, už kurį pažeidėjams tektų sumokėti kur kas daugiau, nei griaunant patiems.

Statinio nugriovimas, be abejo, statytojui yra pati griežčiausia bausmė už savavaliavimą. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališkos statybos padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, šių padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Teismų procesai užtrunka gana ilgai, dėl to savavališkų statybų skaičiaus mažėjimo tendencija ne itin ryški. Tačiau savavališkos statybos padarinių šalinimo eigos analizės rodikliai iliustruoja bendrą situacijos gerėjimą: jeigu iki 2011-07-01 buvo pašalinta 37 proc. visų iki tol užfiksuotų savavališkų statybų padarinių, tai iki 2012-10-01 ši dalis išaugo iki 49 proc. (iš viso nustatyta savavališkų statybų 3032, pašalinta - 1495).

Kaip matome, savavališkų statybų, įvertinant jų mastą, problema išlieka. Nors Inspekcija pastaraisiais metais daug dėmesio skiria konsultavimui ir švietėjiškam darbui, siekdama informuoti visuomenę apie statybos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir skatinti išvengti jų nesilaikymo pasekmių, gyventojai dažnai įsivaizduoja, kad savo žemės sklype gali statyti ką nori, o neretai nepaiso ir bendraturčių ar kaimynų teisėtų interesų.

Raginame visus, ketinančius statyti kad ir nesudėtingą statinį (pvz., tvorą), laikytis Statybos įstatymo nuostatos, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos inf.