Šlaitinio stogo montavimo instrukcija
Filmas apie šlaitinio stogo plėvelės, grebėstų ir šiltinimo montavimą daugiau
Izoliacinės plėvelės montavimas
2022-04-02 10:41 Peržiūros : 24807 SpausdintiPasyviojo namo koncepcijoje lygiagrečiai su izoliacinio sluoksnio storinimu ne mažiau rūpinamasi ir namo sandarumu, kurį daugiausiai užtikrina izoliacinės plėvelės. Net ir esant dideliam izoliacinio sluoksnio storiui, plyšiai gali išleisti labai didelę dalį šilumos. Tokius nusiskundimus gana dažnai galima girdėti iš naujų, gerai izoliuotų namų savininkų, kuriems „pučia" per kištukinį lizdą.
Statybos darbų kokybė ir darbininkų kvalifikacija toli gražu dar nėra tokie, kurie užtikrintų idealų pastato sandarumą tiek pasirenkant medžiagas, tiek izoliuojant mazgus. Norint užsitikrinti savo namui maksimalų sandarumą savininkas pats turėtų puikiai žinoti kaip tai padaryti.
Dažniausiai išorinėje pusėje stogas uždengiamas difuzine plėvele, kuri nepraleidžia vandens, bet išleidžia garus. Išorinės sienos uždengiamos vėjo izoliacine plėvele. Namas uždengiamas taip, kad nelieka nė menkiausio tarpelio „vėdinimuisi", kaip dažnai teisina paliktas angas kai kurie statybininkai. Iš vidaus namas uždengiamas garų izoliacine plėvele, kuri arba nepraleidžia garų nė į vieną pusę arba nepraleidžia garų į konstrukcijas, bet išleidžia į išorę.
Difuzinė plėvelė
Difuzinė izoliacinė plėvelė klojama po stogo danga, ji yra kaip antras stogas, kuriuo nuteka ant vidinės stogo dangos pusės susidarantis kondensatas arba pro skylę stogo dangoje patenkantis lietaus ar sniego tirpsmo vanduo. Ji taip pat rekomenduojama ir lauko sienoms izoliuoti.
Difuzinė plėvelė turi itin mažas poras, pro kurias neprasisunkia vanduo, bet gali pasišalinti garai. Dėl šilumos judėjimo į išorę, žiemos metu tai leidžia iš izoliacinio sluoksnio pasišalinti drėgmei. Izoliaciniame sluoksnyje ji gali atsirasti įvairiais būdais: prasiskverbdama pro nesandarumus, vinių paliktas skyles, rudenį padidėjus oro drėgmės kiekiui ore, ji gali prasiskverbti pro difuzinę plėvelę. Garų sulaikymą ir jų išleidimą daugiausiai reguliuoja plėvelės funkcinis sluoksnis, kurio kiekis gali visiškai nepriklausyti nuo bendro plėvelės storio. Dažniausiai gamintojai nedeklaruoja, koks yra bendras funkcinės plėvelės storis, ar svoris kvadratiniame metre.
Kai kurių gamintojų plėvelė sudaryta vien tik iš funkcinio sluoksnio. Teoriškai tai yra idealus variantas stogui, nes dažnai net 150 g/m2 sveriančios membranos teturi 30 - 40 g/m2 funkcinio sluoksnio. Būtent funkcinis sluoksnis ir sudaro didžiąją plėvelės kainos dalį. Kita plėvelės dalis yra daugiau armuojanti ir sauganti, nes funkcinė membrana nėra labai atspari plyšimams.
Jei savininkui plėveles iš funkcinio sluoksnio yra privalumas, tai statybininkui jos yra bėda būtent dėl mažesnio atsparumo. Prieš perkant šią plėvelę būtina įsitikinti, kad su ja dirbs profesionalai, turintys darbo patirties su šia plėvele. Jei matote, kad statybininkai peikia plėvelę, geriau nerizikuoti, matyt, nelabai dar pramokę dirbti. Tuomet pirkite difuzinę plėvelę su armuojančiu sluoksniu. Ypač jei statybininkai giriasi, kad ant kažkokios plėvelės griuvo ir ta atlaikė. Armuojantis sluoksnis gal ir atlaikė, tik neaišku kas liko iš viduje esančios funkcinės plėvelės dalies. Kitas variantas - samdyti tokius darbininkus, kurie jau išmoko dirbti su vienasluoksnėmis plėvelėmis.
Darbo procese difuzinei plėvelei yra pavojus suplyšti, todėl gamintojai funkcinę plėvelę suklijavo su armuojančia plėvele iš vienos ar abiejų pusių. Nors ir kiek brangesnė, tačiau statybininkų yra gerbiama TYVEK PRO plėvelė, kurios gamintojai deklaruoja, kad funkcinė plėvelė sudaro apie 46 proc. plėvelės arba apie 60 g/m2 . Šios plėvelės gali būti su klijuojančia juosta arba be jos. Suklijuoti plėveles būtina, priešingu atveju ji sulaikys nuo tekančio vandens, tačiau drėgnas lauko oras nekliudomai drėkins izoliacinį sluoksnį. Jei perkama difuzinė plėvelė be klijuojančios juostelės, būtina įsigyti kokybišką klijuojančią juostą. Nors ir brangi, bet geriausiai pasiteisino metalizuota klijuojanti juosta. Bet skaičiuojant ilgus tarnavimo metus ji tikrai atsipirks, nes kai kuriose vietose užklijavus pakankamai brangia kita plėvele jau dalis jos atšoko. Izoliacinė juosta nė kiek nepasikeitė net ilgokai pabuvojusi ant plėvelės susidariusiame vandens baseinėlyje.
Difuzinės plėvelės montavimas
Difuzinė juostelė turi būti klojama sluoksnis po sluoksnio. Klojimo įtempimas taip pat labai priklauso nuo statybininkų kvalifikacijos. Jei dirba mažai patyrę statybininkai, geriau plėvelę įtempti. Įtempus plėvelę tekantis vanduo gali patekti po išilginiu grebėstu („makaronu") ir pro vinių skylutes patekti į konstrukciją. Geriau kiek atpalaiduoti plėvelę, kad vanduo nutekėtų per vidurį, kur nėra skylučių. Tačiau nepatyręs meistras gali netolygiai atpalaiduoti plėvelę ir kažkurioje vietoje galite turėti vietą, kur kaupsis vanduo.
Dedant plėvelės sluoksnį ji pritvirtinama kabėmis šonuose ne aukščiau kaip 15 - 20 centimetrų nuo viršutinio krašto.Vėliau šioje vietoje ji bus jungiama su sienos plėvele, kalant aukščiau liks kabių padarytos skylės, kurios tikrai nepadidins sandarumo. Išvyniojant plėvelę kabe ją tvirtiname viršutinėje dalyje prie gegnių, aukščiau klijuojamosios juostos.
Atpjauname plėvelės ilgio išilginį grebėstą ir jį prikalame prie gegnių prispausdami plėvelę. Būtinai naudokite sraigtines arba rievėtas vinis, kurios tvirčiau laikosi „vaikštančiame" medyje. Lygius vinis besideformuojanti mediena iškelia, susilpnindama plėvelės prispaudimą, per atpalaiduotas vinių skylutes į vidų gali prasisunkti vanduo. Medvaržčiai nenaudojami, nes jie trapesni ir „vaikščiojantis" medis gali nulaužti galvutę.
Apsisaugant nuo prastų meistrų darbo pasekmių, po išilginiu grebėstu geriau naudoti taip vadinamą vinių juostelę. Kartais ją vadina ir hidroizoliacine juostele. Jos viena arba abi pusės būna lipnios, priklijuojama ji prie skersinio grebėsto apatinės pusės, ji standžiai apgaubia prikaltą vinį neleisdama pratekėti patenkančiam iš šonų vandeniui. Ypač ji pravers, jei meistrai neteisingai kloja plėvelę. Stengiantis padaryti greičiau, sluoksnis po sluoksnio suklojamos plėvelės, vėliau kalami išilginiai grebėstai ir sukalus juos visus kalami skersiniai grebėstai. Tada kaip ir nereikia pjauti plėvelės išilginiu grebėstų ilgiu. Dėl tokio sutaupymo meistrams tenka vaikščioti kaip akrobatams ant išilginių grebėstų, dažnai įvyksta tokie plėvelės „bandymai" kaip statybininko ar jo įrankio išlaikymas. Tačiau dar blogiau yra nematoma žala, kuri atsiranda dėl išilginio grebėsto apkrovos, jam kiek pasislenkant ir viniui plačiau įplėšiant plėvelę.
Taip daryti negalima. Kaip turėtų atrodyti ta vieta, kur apačioje buvo prikalti keli vinukai ir jie laikė pusę žmogaus svorio įstrižą stūmimą?
Sudėjus išilginius grebėstus, ant jų kalami skersiniai grebėstai atstumu, kuris numatytas konkrečiai stogo dangai. Čerpėms, banguotai stogo dangai dažniausiai naudojami 50x50 mm storio impregnuoti tašai, klasikinei stogo dangai - 2,5 x 100 mm lentelės.
Uždengus vieną juostą, dedama kita. Perdengimai tarp juostų turėtų būti ne mažesni kaip 15 cm, dažniausiai perdengimo plotį rekomenduoja gamintojas. Kuo plokštesnis stogas, tuo platesnis jis turėtų būti.
Pasiekus kraigą, plėvelės paliekama 30- 40 centimetrų, kad ji gražiai persidengtų su iš kitos pusės tvirtinama plėvele.
Tiesiama juosta, kabėmis pritvirtinamas viršus.
Ant plėvelės ties gegne klijuojama vinių juostelė.
Kalamas išilginis grebėstas, užkalus visus bus užkalti ir skersiniai grebėstai
Kita plėvelės juosta klojama pabaigus kloti grebėstus.
Difuzinė plėvelė gali turėti klijuojančią juostelę (TAPE tipas). Lygiai uždėjus sekančią juostą, ištraukiamas klijuojančią juostą saugantis popierius ir palengva spaudžiant juostos suklijuojamos.
Vėl klijuojama vinių juostelė, bus kalami grebėstai.
Stogo plėvelės uždėjimas nėra sudėtingas darbas, sudėtingumas prasideda plėvele apeinant įvairias kliūtis, pavyzdžiui, kaminą, stoglangius. Čia atsiranda ir dviprasmiškumų. Pagal „Gaisrinės saugos taisykles" prie kamino gali liestis tik nedegios medžiagos. Paprasta plėvelė yra nepalaikanti degimo, reiškia, kaip ir būtų nusižengta taisyklėms. Tačiau tik plėvelė gali užtikrinti idealią izoliaciją prie kamino. Kai kurtie gamintojai turi specialią aukšto gaisrinės saugos lygio plėvelę, tačiau daugelis prie kamino jungia tą plėvelę, kuria dengiamas stogas. Įvertinti pavojų reikėtų individualiai. Prie senovinio plytinio kamino stogo plėvelės nedėčiau, ieškočiau gabalo nedegios plėvelės. Modulinių šiuolaikinių keraminių kaminų gamintojai deklaruoja, kad išorinė kamino sienelė, jei viduje įdėklas būna įkaitęs iki 280 laipsnių, įkaista tik iki 25 laipsnių.
Einant aplink kaminą iškerpama skylė, kurios viršutiniai kraštai prie porėto kamino paviršiaus priklijuojami dvipusio lipnumo butilo juostele.
Panašiai iškerpama skylė stoglangių vietoje, kraštai priklijuojami dažniausiai stoglangių komplekte esančia klijuojančia juosta.
Virš tokių sudūrimų būtina padaryti papildomą lovelį. Jį galima padaryti iš tos pačios difuzinės juostos, nors dažniausiai tam naudojami aliuminio ar kitokio metalo loveliai. Vandens srautas, kuris tekės per difuzinę plėvelę, nukreipiamas į kitą tarpą tarp gegnių arba nukreipiamas aplink kaminą apsaugant išpjautą vietą.
Lovelį iš metalo geriausia įstatyti į natūralią jungtį tarp plėvelių, su nedideliu nuokrypiu vandeniu nutekėti. Iš abiejų šonų nupjaunama dalis išilginio grebėsto, po loveliu dedama butilo juostelė ir prisukama stoginiu sraigtu. Jei jungties arti nėra, plėvelė įpjaunama, viršutinė dalis uždedama ant lovelio paviršiaus, priklijuojama, verta priklijuoti ir lovelį iš apačios. Naudota metalizuota lipni juostelė.
Iš išilginio grebėsto („makarono") ištraukiama laikanti vinis.
Keliant skersinį grebėstą pakeliamas ir išilginis grebėstas. Į atsiradusį tarpą įspaudžiama kartono juostelė, kuri saugos plėvelę nuo sudraskymo pjaunat pjūklu grebėstą.
Išpjauname dalį išilginio grebėsto.
Įstatome metalinį lovelį po viršutine plėvele.
Lovelis priklijuotas ir prisuktas prie gegnių.
Stogo plėvelės apačioje paliekama 15-20 centimetrų nuo apatinės gegnės. Plėvelė vėliau bus įleista į lietvamzdį, į kurį sutekės ir pasišalins kondensatas.
Sienos plėvelės montavimas
Sienai galima naudoti vėjo izoliacinę plėvelę, kuri dažniausiai yra pigesnė nei difuzinė. Kadangi sienos kiek plonesnės, panaudota REFLEX tipo plėvelė, kuri turi vienoje pusėje metalizuotą paviršių atspindintį šilumą iš vidaus. Gamintojai teigia, kad tai sutaupo apie 10 - 15 proc. šildymo išlaidų. Naudojant tokią plėvelę lauko sienoms, vasarą atspindima beveik 95 proc. saulės spindulių, o tai palaiko vėsesnę temperatūrą patalpoje.
Plėvelė montuojama metalizuota puse į vidų. Montuoti pradedama nuo apačios, perdengiant sujungimus apie 15 cm. Kabėmis pritvirtiname plėvelę persidengimo vietoje bei prie namo konstrukcijų. Kadangi neleido kopėčių aukštis, plėvelė nebuvo iš karto tvirtinama 25x50 mm tašeliais, tačiau vėliau šiais tašeliais juostos pločio ilgiu buvo tvirtinamas kiekvienas sluoksnis. Su prikaltais tašeliais buvo patogiau dirbti, nes prie jų pritvirtintas laikinas 50x50 mm tašas kopėčioms atremti.
Tiesiant plėvelę ant lango, jis uždengiamas ir vėliau plėvelė pritvirtinama iš kraštų 2,5x50 tašeliais. Iš vidaus pažymima pjovimo linija nuo lango kampų. Plėvelė nupjaunama peiliu, plėvelės kraštai pritvirtinami prie lango kraštų. Tokia pat procedūra naudojama ir durų angose.
Pažymima pjovimo linija.
Išpjaunama skylė.
Nupjaustomi galai.
Vienas iš daugiau darbo reikalaujančių mazgų yra ties gegnių apačia. Šioje vietoje jungti sieninę plėvelę su stogo plėvelę neapsimoka, nes uždengiamas išsikišimas ir padidėja izoliuojamas plotas, kuris nėra naudingas. Plėvelę reikėtų tęsti ir tarp gegnių, perpjaunant ją ties gegnių viduriu. Prie viršutinės difuzinės plėvelės ją galima priklijuoti lipnia metalizuota juostele, šonai prie gegnių tvirtinami 25x50 mm tašeliais. Dėl geresnės izoliacijos iš vidaus galima užsandarinti montavimo putomis.
Apatinis gegnių mazgas. Sienos plėvelė lipnia juosta viršuje pritvirtinama prie stogo difuzinės plėvelės. Nupjauti sieninės plėvelės galai pritvirtinami tašeliais, galimi plyšiai užpurškiami montavimo putomis.
Sujungimas tarp sienos ir stogo plėvelių iš išorės.
Įvairių jungčių, išsikišimų vietose plėvelės pjaustomos ir dažniausiai būna sudėtinga ją pritvirtinti. Namo savininkas būtinai turėtų didžiausią dėmesį atkreipti į šių mazgų išpildymą, nes būtent čia statybininkai dažniausiai palieka tarpus „vėdinimuisi". Tai yra natūralu, nes sunkesniam mazgui izoliuoti gali prireikti kelių valandų, kurių užtenka pusei namo uždengti plėvelę lygioje vietoje.
Papildomi izoliavimo sprendimai dengiant stogo dangą
Uždengus plėvelę ir dengiant stogo dangą, sudėtingiausios vietos bus kraigas ir kaminėlių zonos. Kraigo tarpui uždengti naudojama kraiginė juosta. Ji susideda iš metalinės juostos su klijuojančia butilo juosta, kurią prispaudžiame prie stogo dangos. Tai ypač aktualu čerpinei ir banguotai stogo dangai, kur neįmanoma gerai izoliuoti tarpo tarp čerpių ir kraiginio uždengimo. Tarpas tarp butilizuotų metalinių juostų sujungiamas plėvele.
Kraiginės juostos metalinis kraštelis su butilo klijuojančia puse išlankstomas ant čerpių užtikrinant labai gerą izoliaciją.
Gana problematiška sujungti kamino sieneles su stogo danga ir užtikrinti izoliaciją. Vandens izoliacijai verta naudoti kamino izoliacinę juostą. Ši juosta klijuojama ant kamino ir ant stogo dangos. Papildomai uždėta skarda dar labiau padidina izoliacijos patikimumą.
Kamino juostos uždėjimas. Butilo juosta priklijuoja lanksčią skardą prie čerpių.
Tiek kraiginės, tiek kamino juostos kainos labai stipriai skiriasi. Nereikėtų žavėtis pačia mažiausia prekybos centrų kaina. Pigesnių produktų bus plonesnis metalas, siauresnė butilo juosta. Parduodami dažniausiai rulonais po 5 metrus.
Statybinių plėvelių ilgaamžiškumas
Bet kurios kvėpuojančios statybinės stoginės ar fasadinės plėvelės ilgaamžiškumas svarbus dėl dviejų priežasčių: kad ji stoge, ar sienose nesuirtų, o jei išlieka nesuirusi, kad neprarastų savo savo funkcionalumo.
Rodiklis, kad gamintojas garantuoja ilgą plėvelės tarnavimo laiką yra garantinis laikotarpis. Nemenka dalis rinkoje esančių plėvelių turi labai trumpą garantinį laiką arba apie jį visiškai neužsimenama.
Galima įsigyti brangia plėvelę, bet jeigu ji per keletą metų laiką neteks savo funkcionalumo, pavyzdžiui, ims leisti vandenį, naudos iš jos neliks jokios, pridarys nuostolių. Todėl be techninių parametrų verta pasidomėti garantiniu laiku, juolab, kad tai nesunkiai suvokiamas parametras. Statybinių plėvelių garantija - tai gamintojo garantuojamas laikas, per kurį mechaniškai nepažeista plėvelė atliks savo funkciją, t.y. nepraleis garų, vėjo, vandens. Rimti gamintojai savo statybinėms plėvelėms neseniai prailgino garantinį laiką nuo 15 iki 25 metų ir kol kas dar nė vienas gamintojas tokios garantijos neteikia.
Sergejus Jeriomenko
Autoriaus nuotraukos
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Kategorijos: Difuzinės, garo, vėjo izoliacinės plėvelės, Stogai, stogų dangos, Stogų statyba, įrengimas, remontas, Šlaitiniai stogai, Karkasiniai namai, Palėpės įrengimas
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
