Šlaitinio stogo montavimo instrukcija
Filmas apie šlaitinio stogo plėvelės, grebėstų ir šiltinimo montavimą daugiau
Metalinės stogo dangos
2019-03-21 11:21 Peržiūros : 12555 Spausdinti
Pagrindinė stogo paskirtis - saugoti pastatą bei statinį nuo atmosferos kritulių, saulės radiacijos, temperatūrinių poveikių ir kitų aplinkos veiksnių. Stogo konstrukcija, nuolydis, dangos rūšys ir naudojamos medžiagos parenkami atsižvelgiant į klimatines sąlygas, architektūrinius reikalavimus, pastato paskirtį ir kt.
Jei jau atėjo laikas atnaujinti namo stogą, vertėtų pagalvoti ir apie metalinę stogo dangą. "Metalas" - tai bendras terminas. Stogo dangoms gaminti naudojami nerūdijantis plienas, varis, aliuminis bei cinkas. Varis iš pradžių būna ryškus, bet nuo aplinkos poveikio greitai tampa žalsvas. Tai viena iš seniausių stogo dangai naudojamų medžiagų, tačiau dabar dėl savo kainos jis nebėra toks populiarus. Nerūdijantis plienas taip pat pasižymi dideliu atsparumu oro sąlygoms ir tokia pat aukšta kaina.
Metalinė stogo danga brangesnė už kitas, tačiau ji ilgaamžė ir jos priežiūra nesudėtinga. Dažniausiai pasirinkus šią stogo dangą, ji bus paskutinė, kurią šeimininkams teko pirkti savo namui. Kokybiškos metalinės dangos iš galvanizuoto plieno nereikia keisti net iki 50 metų. Metalinės dangos ekologiškos, nekenksmingos aplinkai, žmonių ir gyvūnų sveikatai bei gyvybei.
Metalinis stogas yra patrauklesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio; nustebins ir didžiulis spalvų bei faktūrų pasirinkimas. Be ilgaamžiškumo, metalinis stogas turi ir kitų teigiamų savybių, pavyzdžiui, lyginant su kitomis medžiagomis, dauguma metalo dangų yra nedidelio svorio.
Senam namui dengiant naują stogą, metalinę dangą galima montuoti tiesiai ant senų sijų, taip sutaupant laiką ir lėšas.
Atsparumas ugniai - dar vienas metalinio stogo privalumas. Tai gali padėti derantis su draudimo bendrove dėl draudimo sumos.
Žiemą ant metalinio stogo mažiau kaupiasi sniegas ir ledas, kadangi jo paviršius yra slidesnis nei kitų stogo dangų. Be to, metalinė danga beveik neturi horizontalių siūlių, todėl nesusidaro užtvaros sniegui. Dėl horizontalių siūlių nebuvimo metalinės stogo dangos idealiai tinka nedidelio nuolydžio stogams.
Keletas metalinio stogo privalumų gali greitai virsti trūkumais, kaip jau minėtas slidumas. Jei namo stogas itin status, o sniego daug, krintantys jo gabalai gali sužeisti apačioje esančius žmones, tad tokių namų šeimininkai ant stogo sumontuoja sniegą dalinančius kuolelius. Slysdamas sniegas pasidalina į smulkesnius gabalėlius ir nebėra toks pavojingas.
Kitas metalinio stogo trūkumas - triukšmas, tad reikalinga garso izoliacija. Vis dėlto metalinės stogo dangos nėra tokios triukšmingos, kaip gali atrodyti. Jos paprastai klojamos ant kieto pagrindo ir izoliacinės medžiagos. Be to, atiko erdvė (šlaitinio stogo atveju) atlieka papildomos garso izoliacijos funkciją.
Reikalinga ir šilumos izoliacija, nors metalas atspindi apie 70 proc. saulės energijos, o tai žymiai sumažina sukauptos šilumos kiekį, taigi, mažiau šilumos patenka į pastato vidų.
Dažnai gyvenamieji namai dengiami aliuminiu. Jo nedidelis svoris, atsparumas rūdims ir nesudėtingas sumontavimas yra pagrindinės šios dangos populiarumo priežastys. Ir aliuminio, ir kitų metalų stogų dangos dažomos ir papildomai dengiamos atsparumą didinančiu dažų sluoksniu.
Metalo danga vertinama pagal storį: kuo didesnis rodiklis, tuo plonesnis metalas. Daugumos metalinių dangų storis vertinamas nuo 26 iki 29.
Metalinis stogas dengiamas arba dideliais lakštais, arba smulkesnėmis lakštinėmis medžiagomis. Montuojant kiekvieną stogo dangą, lakšto dydis pasirenkamas individualiai.
Metalinėms stogo dangoms įrengti naudojami lygūs metaliniai lakštai, metalinės čerpės, valcuotieji profiliuotieji lakštai ir štampuotieji lakštai, kurių paviršius imituoja čerpių dangą.
Lygūs lakštai gali būti gaminami iš plieno (juodoji skarda), cinko, vario, aliuminio, bet dažniausiaia vartojami cinkuotojo olieno lakštai (baltoji arba cinkuotoji skarda).
Profiliuotieji lakštai gaminami iš nerūdijančio plieno arba iš cinkuotosios skardos. Pastarieji gamybos metu gali būti padengiami polimerine plėvele arba apsauginiu dekoratyviniu dažų sluoksniu.
Stogams dengti naudojami 0,51-0,7 mm storio ir 710x1420 mm matmenų cinkuotosios, rečiau - necinkuotosios, skardos lakštai. Jie klojami ant 50x50 mm skerspjūvio medinių grebėstų ir 50x120 mm skerspjūvio lentų, išdėstytų 1390 mm žingsniu, t.y., lakštas klojamas ant keturių grebėstų. Stogvagėje, karnizinėje nuosvyroje lakštams kloti įrengiami ištisiniai lentų paklotai. Dengiant stogą, pirmiausia skardos lakštų juostos tvirtinamos karnizinėje nuosvyroje. Įrengus vandens latakus ir padengus skarda stogvages, dengiami stogo šlaitai. Lietvamzdžiai prie pastato sienų tvirtinami nuo pastolių. Vamzdžiai prie sienų tvirtinami kaisčiais ir pavalkais ne mažesniu kaip 12 cm atstumu.
Plieninės čerpės derina savyje geriausias ne tik molio, bet ir metalo savybes. Metalinės čerpės yra lengvai formuojamos, atsparios šalčiui ir mechaniniam poveikiui, ekologiškos ir palyginti pigios. Tokia stogo danga beveik 10 kartų lengvesnė nei tradicinė molinių čerpių danga.
Metalinėmis čerpėmis dengiami stogai, kurių nuolydis ne mažesnis kaip 15 laipsnių. Jos klojamos ant medinių grebėstų, kurių išdėstymas toks pat, kaip ir įprastuose čerpiniuose stoguose: atstumai tarp grebėstų priklauso nuo čerpės tipo, klojimo būdo ir nustatomi remiantis čerpių gamintojo bei pastato projekte pateiktais nurodymais. Čerpės klojamos ant 50x50 arba 60x60 mm skerspjūvio medinių grebėstų. Nuo grebėstų išdėstymo tikslumo priklauso būsimo stogo kokybė.
Čerpių klojimą galima atlikti ir iš kairės į dešinę, ir atvirkščiai. Pradėti klojimą rekomenduojama nuo antrosios kraigo eilės ir tęsti žemyn. Metalinės čerpės tvirtinamos prie grebėstų specialiomis cinkuotomis vinimis. Čerpių lakštai tvirtai susijungia, sudarydami vientisą plokštumą. Plieninės čerpės nedidelės, todėl jas patogu sandėliuoti, pervežti, užkelti ant stogo ir montuoti, todėl sutaupoma laiko ir transportavimo išlaidų. Jas gali montuoti ir vienas žmogus. Tokios čerpės tinka dengti mažaaukščius ir daugiaaukščius gyvenamuosius, visuomeninius bei pramoninius pastatus.
Metaliniai banguotieji lakštai geriausiai tinka lengvų konstrukcijų namams, kurių stogo nuolydis ne mažesnis kaip 7 laipsniai. Dauguma gamintojų siūlo banguotuosius skardos lakštus, kurių paviršius imituoja įvairių rūšių ir spalvų čerpines dangas. Banguotieji lakštai gaminami iš 0,5 mm storio cinkuotos skardos, iš abiejų pusių padengtos atmosferos poveikiams atspariais dažais; lakštų paviršius gali būti papildomai padengtas sintetinės plėvelės sluoksniu (laminatu). Tokios dangos tarnauja 35 metus ir ilgiau. Standartinis lakštų plotis - apie 1100 mm, o ilgis imamas lygus stogo šlaito ilgio ir karnizo ilgio sumai. Todėl prieš užsakant banguotosios skardos lakštus, braižoma stogo išklotinė ir nustatomas įvairių ilgių lakštų skaičius.
Asa.lt pieš.
Jeigu stogas yra sudėtingos formos, turi ilgus šlaitus arba išsikišimus, jis gali būti dengiamas keliais išilgai sujungtais lakštais. Išilgai lakštai jungiami užleidžiant vieną ant kito ne mažiau kaip 250 mm. Užleidimo dydis priklauso nuo lakštų profilio ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas vadovaujantis techniniais gamintojo nurodymais. Banguotosios skardos lakštai klojami ant medinių grebėstų. Šių skerspjūvis ir tarpai priklauso nuo atstumo tarp gegnių, stogo nuolydžio, lakštų profilio ir stogui tenkančios apkrovos dydžio. Grebėstai tvirtinami prie gegnių cinkuotomis vinimis. Prie kraigo iš abiejų pusių prikalamos grebėsto storio lentos, o karniziniai grebėstai (lentos) turi būti 10-15 mm storesni už kitus. Po banguotosios skardos lakštais būtina įrengti papildomos hidroizoliacinės dangos sluoksnį. Apšiltintuose stoguose tam tikslui naudojama antikondensacinė plėvelė. Papildomas hidroizoliacinis sluoksnis klojamas virš gegnių ir didžiagalvėmis vinimis prikalamas prie jų kas 20 mm. Virš jo kalami grebėstai. Pastatuose su normaliu drėgmės režimu (santykinė oro drėgmė mažesnė nei 60 proc.) pakankamą stogo konstrukcijų vėdinimą užtikrina lakštų bangos. Virš drėgnų patalpų daromas papildomas vėdinimo tarpas. Paklojus plėvelės sluoksnį, virš gegnių kalami 50 mm tašeliai ir ant jų tvirtinami grebėstai. Lakštų montavimas pradedamas nuo šlaito krašto. Galima pradėti ir nuo kairės, ir nuo dešinės pusės. Lakštai prie grebėstų tvirtinami vinimis arba sraigtais.
Metalinių profiliuotųjų lakštų montavimas ant grebėstų
Metaliniai profiliuotieji lakštai rekomenduojami stogams, kurių nuolydis ne mažesnis, kaip 16 laipsnių. Dangos lakštai gaminami iš 0,45-0,9 mm storio cinkuotos skardos, iš abiejų pusių nudažytos atspariais atmosferos poveikiams dažais. Viršutinė lakšto pusė dažniausiai papildomai padengiama (laminuojama) polimerine plėvele. Lakštų plotis - 500- 1200 mm. Ilgis neribojamas, dažniausiai lygus šlaito ilgiui, pridėjus karnizinį išsikišimą. Lakštų profilis per visą ilgį vienodas ir gali turėti trapecijų, lovių arba lovio su išvalcuotomis standumo briaunomis formą. Šoniniai lakšto kraštai būna nevienodi, vienas jų užleidimuose visada paslepiamas, kitas dengia užleidimą iš viršaus.
Šlaitinio stogo dengimas
Dėl šios priežasties vieno stogo šlaito ribose visi lakštai turi būti orientuoti vienodai. Gretimi lakštai jungiami užleidžiant kraštus arba formuojant vertikalųjį užlanką. Išilgai lakštai jungiami užleidimu, kurio dydis turi būti ne mažesnis kaip 250 mm. Dengiant gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, metaliniai profiliuotieji lakštai klojami ant medinių grebėstų. Tvirtinima sraigtais, išskyrus lakštus su vertikaliaisiais užlankais, kurie tvirtinami kaip lygiosios skardos danga - metalinėmis juostelėmis. Pramoniniuose pastatuose metaliniai profiliuotieji lakštai dažnai naudojami šlaitiniuose sutapdintuose stoguose su laikančiuoju metaliniu paklotu. Tam taikomi iš 0,7-0,9 mm storio skardos paaukštinto profilio lakštai, kurie gali būti atremiami į atramas, atstumas tarp kurių siekia 3 m. Lakštai tvirtinami varžtais prie specialaus lovinio profilio arba metalinių ilginių.
Manoma, kad metalinė danga pritraukia žaibą. Vis dėlto galimybė, kad žaibas trenks į metalinį stogą, yra lygiai tokia pati kaip į bet kokio kito tipo stogą. Kita vertus, jeigu žaibas trenktų į stogą, metalinė stogo danga gali apsaugoti pastatą nuo gaisro, kadangi metalas gali iškrauti elektros įkrovą, be to, jis yra visiškai nedegus. Žaibą pritraukia aukščiausias taškas, nebūtinai metalas.
Verta paminėti, kad metalinę stogo dangą uždengti netrunka ilgai, o kaina atitinka lūkesčius.
Beje, apie kainas. Metalinės stogo dangos kaina varijuoja pagal rūšį, stilių, spalvą ir stogo konstrukcijos sudėtingumą. Prieš rinkdamiesi stogo dangą, pasiteiraukite apie jas mažiausiai dviejų tiekėjų ar stogdengių kompanijų, palyginkite jų pasiūlymus ne tik kainų , bet ir darbų atlikimo terminų, teikiamų garantijų atžvilgiu.
Parengė Paul Bianchina
Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Kategorijos: Individualūs namai (tema), Skardos lankstiniai, lakštinis metalas, skardinimo darbai, Metalai (tema), Metaliniai stogai, Statybinės medžiagos, gaminiai ir darbai, Stogai, stogų dangos, Stogų statyba, įrengimas, remontas, Metalo, stiklo pluošto konstrukcijos ir gaminiai
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
