Muitinės procedūros

2012-01-27 18:47   Peržiūros : 8986   Spausdinti


Pagal Muitinės kodeksą Lietuvos Respublikoje taikomos šios muitinės procedūros: išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui), muitinis tranzitas, muitinis sandėliavimas, laikinasis įvežimas perdirbti, muitinės prižiūrimas perdirbimas, laikinasis įvežimas, laikinasis išvežimas perdirbti, laikinasis išvežimas, negrąžinamasis eksportas.

ĮŽANGA

Muitinės procedūrų atlikimo tvarką Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Muitinės kodeksas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Finansų ministerijos, Ūkio ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos teisės aktai, taip pat šios srities tarptautinės sutartys ir konvencijos.

Pagal Muitinės kodeksą Lietuvos Respublikoje taikomos šios muitinės procedūros: išleidimas laisvai cirkuliuoti (importas vidaus vartojimui), muitinis tranzitas, muitinis sandėliavimas, laikinasis įvežimas perdirbti, muitinės prižiūrimas perdirbimas, laikinasis įvežimas, laikinasis išvežimas perdirbti, laikinasis išvežimas, negrąžinamasis eksportas.

Deklaruojant prekes visoms išvardytoms muitinės procedūroms naudojama muitinės deklaracija - bendrasis dokumentas (Single Administrative Document), kuris naudojamas Europos Sąjungos šalių narių ir daugelio kitų Europos valstybių. Lietuvos Respublikoje bendrasis dokumentas naudojamas nuo 1995 m. sausio 1 d. Jo forma, spausdinimo reikalavimai, pildymo ir muitinio įforminimo tvarka nustatyta vadovaujantis Konvencija dėl prekybos formalumų supaprastinimo ir Bendrojo tranzito konvencija, pasirašytomis 1987 m. Interlakene.

IŠLEIDIMAS LAISVAI CIRKULIUOTI (IMPORTAS VIDAUS VARTOJIMUI)

Išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 78-81 straipsniai ir Importo vidaus vartojimo procedūros atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1090. Ji parengta vadovaujantis Muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kijoto konvencijos) B.1 priedu. Įsigaliojus Muitinės kodeksui, nuo 1998 m. sąvoka "importas vidaus vartojimui" nebevartojama ir pakeista sąvoka "išleidimas laisvai cirkuliuoti". Atlikus šią muitinės procedūrą prekės ima laisvai cirkuliuoti Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, t.y. gali būti joje paliktos visam laikui, muitinei netaikant disponavimo jomis apribojimų. Įforminus išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą turi būti sumokami už prekes nustatyti importo muitai ir kiti mokesčiai (akcizai, pridėtinės vertės mokestis). Ji gali būti įforminama ne tik tiesiogiai iš užsienio į Lietuvos Respubliką įvežtoms prekėms, bet taip pat ir prekėms, kurios buvo gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, laikomos muitinės sandėlyje, laikinai įvežtos ar laikinai įvežtos perdirbti. Išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūra paprastai įforminama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra deklaranto buveinė, muitinės įstaigose (išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, kai ji gali arba privalo būti įforminta kitur).

MUITINIS TRANZITAS

Pagrindinius muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos principus reglamentuoja Muitinės kodekso 89-95 straipsniai. Detaliau muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610.

Taikant muitinio tranzito procedūrą muitinės prižiūrimos prekės gabenamos iš vienos muitinės įstaigos (išvykimo įstaigos) į kitą muitinės įstaigą (paskirties įstaigą). Kadangi už šias prekes importo muitai ir mokesčiai nėra sumokėti, jas gabenant muitinei turi būti pateikiama garantija arba sumokamas užstatas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus tranzitu gabenamoms prekėms gali būti taikomos vienkartinės (galiojančios vienai procedūrai) ir bendrosios (ilgalaikės) garantijos. Garantijų nereikalaujama už prekes, kurios gabenamos geležinkeliu ir paštu, taip pat iš patikimų ūkio subjektų, įtrauktų į Finansų ministerijos sudarytą sąrašą.

Dėl gana didelės muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos pažeidimų rizikos šiuo metu Lietuvoje tam tikroms prekėms taikomas specialus režimas. Alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir cukrus turi būti gabenami tik uždaromis ir plombuotomis transporto priemonėmis, su policijos palyda, nustatytais maršrutais ir tik per tam tikras pasienio muitinės įstaigas. Šioms prekėms taip pat nustatyti trumpesni negu kitoms prekėms tranzito (pristatymo į paskirties įstaigą) terminai.

1998 m. liepos 10 d. Siguldoje (Latvija) buvo pasirašyta trišalė Lietuvos, Latvijos ir Estijos vyriausybių sutartis dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros. Ši sutartis, kuri laikoma tarpine priemone, siekiant ateityje prisijungti prie Bendrojo tranzito konvencijos, parengta, tiesiogiai remiantis šios konvencijos nuostatomis. Pradiniame etape Sutartis dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros turėtų būti taikoma tik kelių transportu gabenamoms prekėms. Sutartis įsigaliojo 1999 m. birželio mėn., ją taikyti numatoma pradėti nuo 2001 m. sausio 1 d. Estijai ir Latvijai prisijungus prie COTIF konvencijos (preliminariai - 2001-2002 m.), planuojama Sutarties dėl Baltijos valstybių bendrosios tranzito procedūros taikymą išplėsti ir geležinkelių transportu gabenamoms prekėms.

Lietuvos vežėjai gali naudotis tarptautine TIR tranzito sistema. TIR konvencijos Susitariančiąja šalimi Lietuvos Respublika tapo 1993 m. rugpjūčio 26 d. TIR knygeles Lietuvos Respublikoje išduoda ir už jas garantuoja Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava".

MUITINIS SANDĖLIAVIMAS

Muitinio sandėliavimo procedūra taikoma, kai tam tikrose muitinės prižiūrimose patalpose arba aikštelėse (muitinės sandėliuose) laikomos iš užsienio įvežtos prekės, už kurias nesumokėti importo muitai ir mokesčiai. Muitinės sandėlių steigimo ir muitinio sandėliavimo procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 96-110 straipsniai. Be to, muitinio sandėliavimo procedūrai kaip ir kitoms ekonominio poveikio turinčioms muitinės procedūroms taikomos Muitinės kodekso 82-88 straipsnių nuostatos. Muitinės sandėlių veiklą detaliau reglamentuoja Muitinės sandėlių steigimo tvarka ir Muitinės sandėlio taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 692. Pagal Muitinės kodeksą ir minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą muitinės sandėliai gali būti atvirieji (juose prekes gali laikyti visi asmenys) ir uždarieji (juose prekes gali laikyti tik muitinės sandėlio savininkas). Steigti muitinės sandėlį pageidaujantis asmuo turi gauti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos leidimą. Be prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, muitinės sandėliuose taip pat gali būti laikomos prekės, skirtos laivų ir orlaivių atsargoms. Visos muitinės sandėlyje laikomos prekės turi būti apskaitomos laikantis su muitine suderintos tvarkos. Tipinę muitinės sandėliuose laikomų prekių apskaitos tvarką yra nustatęs Muitinės departamentas. Muitinės sandėliuose laikomos prekės gali būti pakuojamos, rūšiuojamos, paruošiamos transportavimui ir kitaip tvarkomos.Tai įprastinės prekių tvarkymo operacijos, jų sąrašą taip pat yra nustatęs Muitinės departamentas. Jeigu tokių operacijų neįmanoma atlikti muitinės sandėlyje, teritorinė muitinė, kurios veiklos zonoje yra įsteigtas muitinės sandėlis, gali leisti laikinai išgabenti prekes iš muitinės sandėlio.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi tam tikrus muitinės sandėlių veiklos draudimus bei apribojimus, kurie daugiausia taikomi "jautrioms" prekėms - alkoholiniams gėrimams, tabako gaminiams, naftos produktams, cukrui ir kai kuriems kitiems maisto produktams.

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS PERDIRBTI

Laikinojo prekių įvežimo perdirbti tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 111-126 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 898 patvirtinta Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką perdirbti tvarka bei Ūkio ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos žinybiniai teisės aktai.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbamos iš užsienio įvežtos prekės, o iš jų gauti produktai, kurie vadinami kompensaciniais produktais, reeksportuojami atgal į užsienį. Taikant šią procedūrą įvežtos prekės sąlygiškai neapmokestinamos importo muitais ir mokesčiais, o iš jų gauti ir reeksportuojami kompensaciniai produktai - eksporto muitais ir mokesčiais. Tam tikrais teisės aktų nustatytais atvejais vietoj laikinai įvežtų prekių perdirbimui gali būti naudojamos ekvivalentiškos laisvai cirkuliuojančios prekės, vėliau jas pakeičiant iš užsienio įvežtomis prekėmis. Laikinai įvežtos perdirbti prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai turi būti išgabenti atgal į užsienį per muitinės nustatytą reeksporto laikotarpį.

Muitinės kodekse numatyti atvejai, kai už išleistas laisvai cirkuliuoti iš užsienio įvežtas prekes sumokėti importo muitai ir mokesčiai sugrąžinami arba atsisakoma juos išieškoti, jeigu iš šių prekių pagaminti kompensaciniai produktai reeksportuojami atgal į užsienį (drobeko sistema). Tačiau kol neparengti šios sistemos taikymo tvarką detaliai reglamentuojantys teisės aktai, ji praktikoje dar netaikoma.

Laikinojo įvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma tik jos vykdytojui gavus muitinės leidimą. Jeigu asmuo pageidauja gauti tokį leidimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos gamintojų interesai. Tam tikslui ministerijos, kurių reguliavimo sričiai priklauso pageidaujamų laikinai įvežti prekių perdirbimas (Ūkio, Žemės ūkio ir kt.), išduoda vienkartinius ar ilgalaikius sutikimus. Perdirbimo operacijas gali atlikti laikinojo įvežimo procedūros vykdytojas arba keli vykdytojai, taip pat kiti asmenys (šiuo atveju už procedūros vykdymą nustatyta tvarka muitinei atsako vykdytojas, patikėjęs dalį perdirbimo operacijų atlikti kitiems asmenims). Jeigu laikinai įvežtos perdirbti prekės ar iš jų pagaminti kompensaciniai produktai išleidžiami laisvai cirkuliuoti, už juos turi būti sumokami importo muitai ir mokesčiai (išleidžiant laisvai cirkuliuoti kompensacinius produktus apmokestinamos jų sudėtyje esančios iš užsienio įvežtos žaliavos arba medžiagos).

MUITINĖS PRIŽIŪRIMAS PERDIRBIMAS

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 127-133 straipsniai. Juose nustatyta, kad muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra gali būti taikoma, jeigu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje atliekamos iš užsienio įvežtų prekių, sąlygiškai neapmokestintų importo muitais ir mokesčiais, perdirbimo operacijos, pakeičiančios prekių pobūdį arba pavidalą. Perdirbimo produktai, gauti atlikus šias operacijas, būtų išleidžiami laisvai cirkuliuoti taikant už tuos produktus nustatytus importo muitus ir mokesčius.

Muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūra Lietuvoje netaikoma, nes kol kas neparengti jos atlikimo tvarką detaliai reglamentuojantys teisės aktai, be to, Lietuvos muitų tarife praktiškai nėra tarifinių anomalijų, kai žaliavos ar medžiagos apmokestinamos didesniais muitais už jų perdirbimo produktus (tokiais atvejais būtų ekonomiškai tikslinga taikyti muitinės prižiūrimo perdirbimo procedūrą).

LAIKINASIS ĮVEŽIMAS

Laikinojo įvežimo procedūros tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 134-141 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 719 "Dėl laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr. 52-1840), kuris įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 dienos.

Laikinojo įvežimo procedūra taikoma, kai ne Lietuvos prekės (įskaitant transporto priemones) įvežamos į muitų teritoriją sąlygiškai visai atleidžiant nuo importo muitų ir mokesčių mokėjimo ir netaikant ekonominio pobūdžio draudimų ir apribojimų; tokios prekės (įskaitant transporto priemones) turi būti importuojamos tam tikru tikslu ir turi būti numatomos reeksportuoti per nustatytą laikotarpį, nepakeitus jų pavidalo, išskyrus jų normalų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo. Laikinojo įvežimo procedūra gali būti taikoma prekėms, nurodytoms minėtos tvarkos prieduose. Pagrindinės prekių grupės yra šios: prekės, skirtos demonstruoti arba naudoti parodose, mugėse, susirinkimuose ar panašiuose renginiuose; profesinė įranga; prekės, įvežamos švietimo, mokslo ir kultūros tikslais; jūreivių gerovės reikmenys; keleivių asmeninio naudojimo daiktai ir prekės, įvežamos sporto tikslais; turizmo informacinė medžiaga; prekės, įvežamos naudojimui pasienyje; prekės, įvežamos humanitariniais tikslais; gyvi gyvūnai; tara; konteineriai; padėklai; pavyzdžiai ir kitos komerciniais tikslais įvežamos prekės; prekės, skirtos gamybos operacijoms vykdyti; transporto priemonės ir kitos.

Jeigu ne Lietuvos prekių įvežimas į muitų teritoriją neatitinka laikinojo įvežimo tvarkos procedūros, visai neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais taikymo atvejų ir sąlygų, taikoma laikinojo įvežimo procedūra, iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais.

Laikinojo įvežimo procedūra atliekama tik gavus muitinės leidimą. Asmuo, pageidaujantis laikinojo įvežimo procedūrą (būsimas procedūros vykdytojas), teritorinei muitinei, kurios veiklos zonoje numatoma naudoti laikinai įvežamas prekes, turi pateikti nustatytos formos prašymą išduoti leidimą taikyti laikinojo įvežimo procedūrą. Suteikdama leidimą, muitinė nustato laikinojo įvežimo laikotarpį.

Laikinojo įvežimo procedūra gali būti vykdoma naudojant ATA knygelę. ATA knygeles išduoda regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai. ATA knygelė - tai tarptautinis muitinės dokumentas, pripažįstamas kaip muitinės deklaracija, pagal kuria galima identifikuoti prekes ir kuris taip pat yra tarptautinė garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti importo muitai ir mokesčiai. ATA knygelės pateikimas muitinei, siekiant taikyti laikinojo įvežimo procedūrą, yra tapatus prašymo pateikimui. ATA knygelės priėmimas muitinėje yra tapatus leidimo suteikimui. ATA knygelė netaikoma komercinio ir asmeninio naudojimo transporto priemonėms.

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS PERDIRBTI

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 142-150 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 2 patvirtinta Laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos perdirbti tvarka bei Ūkio ministerijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos žinybiniai teisės aktai.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra taikoma, kai ne Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje perdirbamos toje teritorijoje laisvai cirkuliavusios prekės, o iš jų gauti produktai, kurie vadinami kompensaciniais produktais, reimportuojami atgal į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją. Taikant šią procedūrą išvežtos prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai reimportuojant visai ar iš dalies atleidžiami nuo importo muitų ir mokesčių. Reimportuojami kompensaciniai produktai apmokestinami iš už juos mokėtinos importo muitų ir mokesčių sumos atimant už laikinai išvežtas perdirbti žaliavas arba medžiagas mokėtiną importo muitų ir mokesčių sumą. Laikinai išvežtos perdirbti prekės arba iš jų pagaminti kompensaciniai produktai turi būti grąžinti atgal į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją per muitinės nustatytą reimporto laikotarpį.

Laikinojo išvežimo perdirbti procedūra gali būti taikoma tik jos vykdytojui gavus muitinės leidimą. Jeigu asmuo pageidauja gauti tokį leidimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų pažeisti Lietuvos Respublikos gamintojų interesai. Tam tikslui Ūkio ministerija, remdamasi tarpžinybinės komisijos sprendimu, išduoda vienkartinį ar ilgalaikį sutikimą procedūros vykdytojui taikyti šią procedūrą. Esant tam tikroms papildomoms sąlygoms ir muitinei sutikus gali būti taikoma standartinio prekių pakeitimo sistema, kai vietoj laikinai išvežtų remontuoti (paprastai pagal garantiją) prekių gali būti importuojami pakaitos produktai.

LAIKINASIS IŠVEŽIMAS

Laikinojo išvežimo procedūros tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 157-160 straipsniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 720 "Dėl laikinojo prekių išvežimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos patvirtinimo" (Žin., 2001, Nr. 52-1841), kuris įsigaliojo nuo 2001 m. rugsėjo 1 dienos.

Laikinojo išvežimo procedūra taikoma, kai Lietuvos prekės (įskaitant transporto priemones) išvežamos iš muitų teritorijos, numatant šias prekes reimportuoti neperdirbtas ir nepakeistas (išskyrus normalų jų nusidėvėjimą dėl įprastinio naudojimo). Iš muitų teritorijos išvežamoms Lietuvos prekėms gali būti taikoma laikinojo išvežimo procedūra, jeigu:

  • išvežamą iš Lietuvos prekę ne muitų teritorijoje numatoma laikyti ar naudoti ribotą laiką;
  • išvežama Lietuvos prekė ne muitų teritorijoje nebus išleista laisvai cirkuliuoti, perdirbta ar pakeista;
  • išvežtą Lietuvos prekę reimportuojant bus galima identifikuoti.

Vykdant laikinai išvežamų prekių išvežimą iš muitų teritorijos, taikomi už išvežamas prekes nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat Lietuvos prekių išvežimui iš muitų teritorijos nustatyti ekonominiai draudimai ir apribojimai.

Laikinojo išvežimo procedūra gali būti atliekama tik gavus muitinės leidimą. Asmuo, pageidaujantis taikyti laikinojo išvežimo procedūrą, turi pateikti teritorinei muitinei nustatytos formos prašymą išduoti leidimą taikyti laikinojo išvežimo procedūrą. Suteikdama leidimą, muitinė nustato laikinojo išvežimo laikotarpį.

Laikinojo išvežimo procedūra gali būti vykdoma naudojant ATA knygelę. ATA knygeles išduoda regioniniai prekybos, pramonės ir amatų rūmai. ATA knygelė - tai tarptautinis muitinės dokumentas, pripažįstamas kaip muitinės deklaracija, pagal kurį galima identifikuoti prekes ir kuris taip pat yra tarptautinė garantija, užtikrinanti, kad bus sumokėti eksporto muitai ir mokesčiai.. ATA knygelės pateikimas muitinei, siekiant taikyti laikinojo išvežimo procedūrą, yra tapatus prašymo pateikimui. ATA knygelės priėmimas muitinėje yra tapatus leidimo suteikimui. ATA knygelė netaikoma komercinio naudojimo transporto priemonėms ir asmeninio naudojimo transporto priemonėms.

NEGRĄŽINAMAS EKSPORTAS

Negrąžinamojo eksporto muitinės procedūros atlikimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 161-162 straipsniai. Detaliau šios muitinės procedūros atlikimą reglamentuojanti Negrąžinamojo eksporto procedūros atlikimo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1090. Ji parengta vadovaujantis Muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (Kijoto konvencijos) C.1 priedu. Įforminus negrąžinamojo eksporto muitinės procedūrą prekės visam laikui išgabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos sumokėjus už prekes nustatytus eksporto muitus ir kitus mokesčius (jeigu jie nustatyti). Negrąžinamojo eksporto procedūra paprastai įforminama teritorinės muitinės, kurios veiklos zonoje yra deklaranto buveinė, muitinės įstaigose (išskyrus teisės aktų numatytus atvejus, kai ji gali arba privalo būti įforminta kitur).

Eksportuotų prekių grąžinimo tvarką reglamentuoja Muitinės kodekso 181-183 straipsniai, detaliau - Grąžintų prekių deklaravimo muitinėje tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu Nr. 863. Ši tvarka nustato, jog muitinės pareigūnas, įformindamas grąžintoms prekėms išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrą, privalo nustatytąja tvarka atlikti bei įforminti prekių fizinį patikrinimą ir surašyti prekių tapatumo aktą.

Parengta pagal http://www.cust.lt/


Kategorijos: Transporto ir ekspedijavimo kompanijos,muitinės tarpininkai ( Autoreviu.lt), Transporto paslaugos (tema)
Komentarai
254
JurgitaMak
Straipsnio vertinimas: 10

Išsamus ir naudingas straipsnis. Ačiū LRM už informaciją. Man toks klausimas iškilo, galbūt kas iš skaitytojų turi patirties su muitinės reikalais. Yra verslo idėja iš Nyderlandų importuoti prekes į LT, domėjausi tarpininkavimo įmonėmis, bet dar pasiskaičiau apie savarankišką deklaravimą, kad taip pigiau. Taigi norisi viską daryti tvarkingai ir mažiau vargo būtų samdyti įmonę, tačiau ko gero finansiškai mažiau skausminga būtų savarankiškai susipildyti. Ar kas turite patirties, ar lanai ten sudėtinga susitvarkyti? Vienuose forumuose rašo, kad ten tik vienas lapas deklaracijos, o kitur rašo žmonės, kad sudėtingiau. Lauksiu pasidalinimų patirtimi, o galbūt galima kažkur apsimokyti kaip susitvarkyti savarankiškai muitinės deklaracijų dokumentus? Ar www.cust.lt neteikia tokios info? Dėkoju iš anksto už pasidalinimus.

2016-12-05 09:43
 
 
Temą atitinkančios įmonės


1 2 3 4 5 ... 115
Tarptautinis krovinių gabenimas tentinėmis puspriekabėmis, šaldytuvais į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kazachstaną.
Minsko pl. - 3, Vilnius
Telefonas: +370-5-2321208 , Mobilus: +370-687-24092, El. paštas: info@arrivalline.lt
Statybinių šiukšlių ir sugedusios buitinės technikos išvežimas, konteinerių nuoma, krovėjai
., Vilnius
Mobilus: +370-681-88900 , El. paštas: info@isvezimas.lt
Profesionalios perkraustymo ir pervežimo paslaugos Kaune
Zanavykų g. 40, Kaunas
Mobilus: +370-677-79888, El. paštas: info@kraustykislengvai.lt
1 2 3 4 5 ... 115
Kompanijų produktai
Priekaba-tralas automobiliui vežti (2500kg) nuoma Kaune
Priekaba - tralas automobiliui vežti (2500kg) nuoma Kaune

Tralo nuoma Kaune, automobilių pervežimo prekabos nuoma

ECO transportas
Ekonomiškas transportas - Elektriniai dviračiai

ECO transportas - 1 km. kaina tik 1 ct.

Krovinių pervežimo paslaugos
Krovinių pervežimo paslaugos

Smulkių ir dalinių krovinių gabenimas, didelės apimties k...

Turistinių autobusų nuoma, mikroautobusų nuoma

Turistiniai autobusai, turistiniai mikroautobusai

Statybinio laužo išvežimas

Statybinio laužo išvežimas Kaunas, šiukšlių išvežimas

Birių krovinių pervežimas: smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos

Smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos pervežimai, statybinio ...

Keturratis "BOMBARDIER OUTLANDER 400", nuoma

Keturratis "BOMBARDIER OUTLANDER 400", nuo...

Priekaba-tralas automobiliui vežti (2500kg) nuoma Kaune

Tralo nuoma Kaune, automobilių pervežimo prekabos nu...

Tarptautiniai krovinių pervežimai

Krovinių pervežimas į užsienį, perkraustymas užsien...

Negabaritinių krovinių pervežimai

Sunkių krovinių pergabenimas, pianinų, fortepianų, seivų pervežimai, staklių pergabenini...

Perkraustymas Vilniuje. Krovinių pervežimas

Perkraustymo paslaugos Vilni...