Sniego tirpinimui naudojama kanalizacijos šiluma

Ypač sniegingomis žiemomis iš miesto gatvių į sniego sąvartynus išvežami didžiuliai kiekiai sniego. Teigiama, kad viename dideliame mieste nuvalyto ir išvežto  sniego tūris prilygsta aukščiausiam pasaulyje Everesto kalnui. Pavyzdžiui, iš Sankt Peterburgo per sezoną išvežama apie 15 mln. kub. metrų sniego, Eversesto  tūris - 20 mln. kub.m.

Sniegas paprastai vežamas į taip vadinamus sniego sąvartynus - specialias aikšteles, kuriose jis pamažu natūraliai tirpsta. Kalnai juodo sniego atrodo neestetiškai, tačiau tai būtų pusė bėdos. Kitas nepageidautinas reiškinys tas, kad sniege esantis purvas ir teršalai patenka į dirvą ir vandens telkinius. Ekologinės situacijos tai, savaime suprantama, negerina.

Todėl suinteresuotos žinybos ieško švaresnių sniego utilizavimo būdų. Didelę patirtį šioje srityje turi Maskva - jau 10 metų šiame megapolyje sniegas tirpinamas vadinamuosiuose tirpinimo punktuose. Šią praktiką perėmė ir Sankt Peterburgas. Praeitą žiemą šiame mieste veikė 6 tirpinimo punktai, kurie per para pajėgūs ištirpinti 35 tūkst. kub. m sniego.

Sniego tirpinimo punktas - kas tai yra?

Sniego tirpinimo technologija Rusijoje naudojama nuo XX amžiaus pradžios. Anksčiau  sniegas buvo tirpinamas katilinių garais. Jis buvo kraunamas į šildymo sistemą ir ten dėl šilumos greitai ištirpdavo. Per valandą tokioje tirpinimo sistemoje ištirpdavo 8,6 kub. m sniego. Šiuolaikiniame tirpinimo punkte Sankt Paterburge ištirpinama apie 292 kub. m. sniego. Palyginus su amžiaus pradžia, ne tik 34 kartais padidėjo greitai  ištirpinamo sniego kiekis, bet iš esmės pasikeitė ir tirpinimo technologija. Jam tirpinti naudojamas ne katilinių garai, o į kanalizaciją patenkančio vandens šiluma. Ir tai suprantama, juk kanalizacijos sistemoje net žiemą yra 16-18 laipsnių šilumos.

Utilazacijos procesas vyksta taip: sunkvežimis su sniegu atvažiuoja į aikštelę ir išpila sniegą ant smulkinimo grotų. Šiame etape sniego gumulai ne tik susmulkinami, bet ir persijojami, kad atsiskirtų didelių matmenų šiukšlės. Po to sniegas patenka į tirpinimo kamerą, kurioje naudojama nutekamojo vandens šiluma. Toliau ištirpusio sniego vanduo patenka į smėlio gaudykles, po to dar papildomai valomas. Šiukšlės surenkamos specialiomis gaudyklėmis į konteinerius, jų turinys vėliau utilizuojamas. Tirpsmo vanduo patenka į kanalizacijos sistemą ir į įprastinius valymo įrenginius, kur valomas kaip ir kitos nuotekos.

Kaip rodo didžiųjų Rusijos miestų patirtis, vienas didžiausių netikėtumų buvo didžiulis šiukšlių kiekis sniege. Per 2012-2013 metų sezoną iš visų šešių sniego tirpinimo punktų Sankt Peterburge buvo išvežti 219 kub.m šiukšlių. O iš smėlio gaudytuvų - 5185 kub. m smėlio ir kitokių nuosėdų. Tirpinimo punktų darbą šiuklėms išvežti teko stabdyti kas 7-10 dienų. Tačiau komunalininkai įsitikinę, kad jei nebūtų tokių tirpinimo punktų, visos šiukšlės iš sniego patektų į vandens telkinius. Su šiukšlėmis -  ir įvairios  cheminės medžiagos. Tad sniego utilizavimas žymiai sumažina aplinkos taršą.

Nutekamąjį vandenį pumpuoja siurbliai

Vienam kubiniam metrui sniego ištirpinti reikia penkių kubinių metrų nutekamojo kanalizacijos vandens. Todėl punktai statomi ten, kur yra galimybė surinkti nuotekas iš kolektorių. Sankt Peterburge sniego tirpinimas kanalizacijos sistemoje vyksta 25-50 metrų gylyje. Tai reiškia, kad šiltam nutekamajam vandeniui nukreipti į sniego tirpinimo vietą reikia didelės galios specialių siurblių. Nuo jų darbo iš esmės priklauso visas tirpinimo punkto darbas.

Peterburgo sniego tirpinimo punktuose naudojami Grundfoss S serijos siurbliai. Yra keli kriterijai, kuriuos turi atitikti šie nuotekas pumpuojantys  siurbliai. Vienas svarbiausių -  siurblio korpusas, mazgai ir detalės turi būti atsparūs korozijai ir abrazyvinėms dalelėms.

Pagrindinė medžiaga, iš kurios gaminami kanalizacijos siurbliai, yra ketus. Panardinamieji siurbliai, skirti darbui agresyviuose skysčiuose, gaminami iš nerūdijančio plieno. Šios medžiagos ilgus metus atlaiko nutekamojo vandens ir jame esančių abrazyvinių dalelių bei kitų priemaišų  poveikį.

Tokie siurbliai turi turėti pakankamą laisvą pralaidą, kad galėtų pumpuoti kietas priemaišas. Praktika rodo, kad siurblių pralaidumas turi būti ne mažesnis kaip 80 mm. Sankt Peterburge sniego tirpinimo ir kanalizacijos sistemoje naudojami 100-120 mm pralaidumo siurbliai.

Sergejus Jeriomenko

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama