Ne visiems įsirengusiems mažuosius biologinio nuotekų valymo įrenginius pavyksta juos pamiršti maksimaliai ilgam laikui. Į ką reiktų atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginio darbas netaptų kone kasdieniu rūpesčiu?

Pavasarį Aplinkos ministerija paskelbė apie Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą – neoficialiais duomenimis, galima bauda gali siekti 80-100 milijonų eurų, juos jau bandoma gauti iš vandens tiekimo įmonių. Šios neturės kitos išeities, kaip branginti vandenį gyventojams. Kaip susidarė tokia situacija ir kas už ją atsakingas?

Kaip bus investuojamos 2014-2020 metų vandentvarkos lėšos mažose gyvenvietėse? Ar žmonės bus pajėgūs įsirengti vandentiekį ir kanalizaciją ir už juos mokėti?

Ar ūkininkas tiestų vandentiekį į kaimą iš miesto, jei vandens yra jo kieme? Ar vežtų nuotekas į miestą, jei jas pigiau išvalyti savo ūkyje? Lietuvos vandentvarkos ūkyje neretai elgiamasi priešingai nei diktuoja ūkiška logika.

Statant naują namą ten, kur nėra galimybės prisijungti prie kanalizacijos tinklų, tenka įsigyti vietinę nuotekų valyklą.

Ekonomijos ir ekologijos amžiuje labai svarbu iki galo išnaudoti šilumos energiją, kurios gamyba reikalauja iškastinio kuro ir teršia gamtą.

Vienas esminių uždavinių, kuriuos reikia išspręsti statant individualų namą - vandens tiekimo bei nuotekų valymo užtikrinimas.

Lietuvos vandentvarkos ūkyje eksploatuojama per 16 tūkst. kilometrų vamzdynų.

Individualaus namo valymo įrenginiai skirti išvalyti nutekamuosius namo vandenis ir vėliau, jau švariems, leisti jiem nutekėti į griovį ar susigerti į gruntą.