Stoginiai vėdinimo kaminėliai

Šiluminės fizikos dėsnių nepergudrausi - jei statote sandarų ir šiltą namą, jame nebus įmanoma gyventi be priverstinės vėdinimo sistemos. Jos neįrengę rizikuojate įveisti pelėsių inkubatorių ar susirgti.

Vėdinimo sistemos įrengimas

Šiuolaikiniuose sandariuose pastatuose  vėdinimo sistema yra viena svarbiausių sistemų, lemiančių normalų pastato funkcionavimą. Gaila, tačiau dar dažnai su vėdinimu susijusios problemos laikomos antraeilėmis, manoma, kad jas spręsti bus galima ir vėliau, jau gyvenant pastate. Toks požiūris klaidingas. Visame name įrengti vėdinimo kanalus, išvesti juos pro perdangas yra kur pas pigiau statant.

Jeigu pastato vėdinimas yra nepakankamas, jo konstrukcijose žiemą kaupiasi drėgmė, šilumos izoliacija sudrėgsta  ir tampa neefektyvi, patalpose blogėja oro kokybė - visa tai lemia žmonių savijautą. Priverstinis vėdinimas ne tik pašalina kvėpavimo, maisto gamybos, degimo procesų ir panašius teršalus, bet ir tokius, kurių išsiskyrimas yra lėtas ir ilgalaikis. Jeigu patalpos nevėdinamos, radono ir kt. teršalų koncentracija gali viršyti leistinąją normą, o tai neigiamai veikia sveikatą.

Sandariuose šiuolaikinės statybos pastatuose oro kokybę, kuri atitiktų normas,  įmanoma palaikyti tik naudojant priverstinį vėdinimą. Pagal galiojančias higienos normas, patalpoje per valandą turi pasikeisti apie pusę oro, o per dvi valandas - visas. Patalpoje vienam žmogui per valandą turi tekti 14 kub. m šviežio oro.

Vėdinimo būdai ir tipai

Yra du pagrindiniai patalpų vėdinimo būdai: natūralus ir priverstinis. Natūralus vėdinimas - pats paprasčiausias procesas, kurio metu šviežias oras į patalpas patenka per nesandarų pastato apvalkalą, langus, o į aplinką pasišalina per vėdinimo kanalus. Natūralus vėdinimas vyksta, kai sukeliama vėjo ventiliacija ir ventiliacija dėl oro slėgio skirtumų. Pastaroji atsiranda tada, kai oras pastato viduje yra šiltesnis nei lauke. Abu tipai priklauso nuo oro sąlygų, todėl jų neįmanoma kontroliuoti.

Žinotina, kad vėdinant patalpas natūraliai prarandama apie penktadalis šilumos.

Vis dažniau naudojamas priverstinis arba mechaninis vėdinimas pajungiant prie ortakinės sistemos rekuperatorių kuriame yra įtaisyti ventiliatoriai, kurie sukelia slėgių skirtumą ir oro judėjimą. Šiuolaikiniame sandariame name gali pakakti priverstinio oro ištraukimo iš virtuvės, vonios, tualeto. Vėdinant ventiliatoriais reikalingas natūralus oro pritekėjimas. Jeigu atskiros pastato patalpos izoliuotos, ištraukimo ventiliatorius reikia įrengti kiekvienoje patalpoje. Kad to nereiktų, vidaus durų apačiose paliekami tarpai - ventiliacinės grotelės  arba tarpas tarp grindų ir varčios.

Šiuo metu priverstinę patalpų ventiliaciją galima įrengti įvairiais būdais. Visais priverstinio vėdinimo atvejais reikės pro pastato atitvaras pravesti oro paėmimo ir išmetimo šachtas. Išorėje jei praėjimas per sieną matomas tik nedidelis difuzorius.  Pravedant ortakius per stogą įrengiami stogo kaminėliai. Stogo kaminėliai gana sudėtinga konstrukcija, taip kaip praeinant per stogą reikia išlaikyti sandarumą. Taip pat reikia teisingai apšiltinti kaminėlį, kad nesusidarytų kondesatas.

Rekuperatorius yra vėdinimo sistemos širdis. Čia suvedami oro padavimo ir paėmimo vamzdžiai. oro srauto dydį reguliuoja rekuperatoriuje esantis ventiliatorius.

Vėdinimo kaminėlio montavimas

Pasirinktoje pastato vietoje statomas rekuperatorius. Iki jo atvedami vėdinimo sistemos ortakiai. Vieni ortakiai į patalpas paduoda orą, kiti ištraukia panaudotą orą. Paduodamo oro ortakiai gerai, kad būtų kiek ilgesni, kad šaltas oras kiek sušiltų prieš patenkant į rekuperatorių. Galėtų būti 4- 6 metrų atstumas. Ortakiai apšildomi, tam naudojamos specialios antikondensacinės medžiagos. 

Panaudoto oro pašaliniumo vamzdis gali būti arčiau rekuperatoriaus. Oro paėmimo ir padavimo vamzdžių diametra sskaičiuojamas pagal suprojektuoto oro kiekį. Dažniausiai tai būna 15 centimetrų diametro vamzdžiai.

Ant plokščiojo stogo galima statyti rekuperatorių kuris užtikrins betriukšmį oro judėjimą. Taip pat tai taupo patalpos plotą, taip kaip rekuperatoriaus patalpoje būna triukšmo neleidžiančio šios patalpos panaudoti gyvenimui.

Savarankiškai sumontuoto oro padavimo kaminėlio schema. Juodas apšiltinimas speciali antikondensacinė medžiaga.

Stoginiai vėdinimo kaminėliai

Vėdinimo kaminėlį galima įsigyti gamyklinį ir pasigaminti savarankiškai.  Kaminėliai skirti natūralaus vėdinimo sistemose ištraukiamam orui išleisti (pavyzdžiui, iš garažo, rūsio ar kitų nedidelių patalpų), naudojami ir kaip garų surinktuvų su ventiliatoriais angos, tinka orui iš rekuperacinės sistemos šalinti. Taip pat yra gaminamas ir specialus oro šalinimo iš centrinio dulkių siurblio kaminėlis. Tokios sistemos vis dažniau įrengiamos užmiesčio namuose.

Virš stoginio kaminėlio montuojamas kondensato nukreipimo lovelis. Jį galima įrengti net jei stogas jau įrengtas.

Gamyklinis praėjimas per stogo plėvelę užtikrina patikimą ir ilgaamžį sandarumą. Taip pat stogo plėvelę galima jungti su vėdinimo vamzdžiu tepant stingtančia mastika.

Gamyklinė stogo kaminėlio apsauga.