Palangės montavimas

Palangės laikomos ypatingo dėmesio nevertomis detalėmis. Tačiau jų svarba labai didelė. Vidinės palangės dengia angokraštį, gali būti panaudotos nestandartiniams interjero sprendimams ir suteikti patalpoms jaukumo, o išorinės gelbsti konstruktyvą nuo vandens.

Blogai parinkta ir nekokybiškai sumontuota palangė atkreips kur kas daugiau dėmesio bei atneš neigiamų emocijų nei norėtųsi. Apie palangių įvairovę, naudojamas technologijas bei kokių klaidų reikėtų vengti renkantis ar montuojant palanges, pasakoja palangių ekspertas Nerijus Gudaitis.

Vidaus palangių rūšys

Populiariausios standartinės vidaus palangių rūšys yra iš medžio drožlių plokščių (sutrumpintai MDP) bei plastikinės (PVC). Nors ir vienos, ir kitos palangės vizualiai atrodo taip pat, paprastai jos naudojamos skirtingos paskirties patalpose. Į gyvenamąsias sausas patalpas (svetainė, miegamasis ir pan.) montuojamos palangės iš medžio drožlių plokščių, o į negyvenamas (vonia, garažas, katilinė, balkonas ar nešildomos, drėgnesnės patalpos) - plastikinės. Plastikinės palangės pranašesnės už medines tuo, kad nebijo drėgmės, tačiau lanksčios ir įkaitintos kaitrios saulės gali deformuotis, ypač, jei yra tamsesnės spalvos. Neišvaizdžiai atrodančius MDP palangių galus galima laminuoti.

Medienos drožlių palangių galai atrodo neižvaizdžiai, todėl jie laminuojami.

MDP palangė laminuotais galais.

Dažnai naudojamos medinės palangės, rečiau - lieto marmuro, akrilo, natūralaus akmens, kurios asocijuojasi su prabanga. Naujiena rinkoje - stiklo pluošto (angl. fiberglass) palangės. Jos neporėtos, turi antibakterinį sluoksnį, todėl dažniausiai naudojamos medicininės paskirties patalpose, kur reikalingas sterilumas.

Stiklo pluošto palangė plona ir itin patvari.

Kadangi palangė yra lango dalis, todėl dažniausiai ji yra derinama prie lango rėmų spalvos arba prie grindų atspalvio. Dažniausiai palangėms pasirenkama balta spalva arba natūralios medienos atspalviai ir faktūros. Palangė gali būti ne tik lango, bet ir baldų dalis, pvz., virtuvėje ji gali būti stalviršio tąsa, todėl jos spalva gali būti derinama ir prie baldų.

Vidaus palangių pasirinkimas

Renkantis palanges reikėtų ieškoti ne kainos, ne pigesnių ir, savaime suprantama, prastesnės kokybės palangių, o rinktis iš gerų ir kokybiškų, ir tik tada žiūrėti į kainą. Antraip  yra rizika, kad palangės išbluks,  greitai nusidėvės. Pigios baltos spalvos palangės pagelsta nuo UV saulės spindulių, sunkiai valosi, patamsėja. Dėl prastos kokybės medžiagų, plono paviršiaus sluoksnio bei elastingumo nebuvimo jos gali suskilinėti, lūžti.

Kokybiški PVC palangių profiliai yra iš storo plastiko, su pertvaromis, paviršius padengtas atspariu sluoksniu.

Renkantis plastikines palanges, reikėtų atkreipti dėmesį į konstruktyvą, kokios pertvarėlės naudojamos. Palangės su storesnėmis pertvarėlėmis - kokybiškesnės ir ilgiau tarnaujančios. Reikėtų atkreipti dėmesį į palangės gamybai naudojamus klijus, kad šildomi (nuo žemiau esančio radiatoriaus ar saulės šilumos) jie neskleistų kenksmingų medžiagų.

Reikia nepamiršti, kad palangės pakeitimas nėra toks paprastas darbas, kaip sulūžusio staliuko ar kėdės. Keičiant palanges reikės tvarkyti ir sienų apdailą, o norint, kad nesimatytų dažų atspalvių skirtumų, gali tekti perdažyti ir visą sieną. Todėl sutaupius keliolika eurų vėliau gali tekti investuoti kur kas daugiau.

Renkantis medžio masyvo palanges reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gali atsirasti tarpų tarp medžio masyvo šakų. Medis reaguoja į drėgmę patenkančią  pro atidarytą langą ar šilumą nuo radiatoriaus - ima trauktis ar plėstis.

Kietos ąžuolinės palangės spalva dera su pušiniais langų rėmais.

Rekomenduojamas medienos palangės storis - apie 40 mm. Renkantis reiktų įvertinti ir montavimo technologines galimybes ir patalpų stilių. Jeigu palangės derinamos prie parketo, geriau jas ne lakuoti, o alyvuoti, nes atsiradus įbrėžimams, tokią palangę lengviau atnaujinti.

Pušinė balsvai dažyta palangė.

Kaip viena iš alternatyvų medienos masyvo palangėms - parketinė palangių technologija (MDF), kai palangę sudaro keli sluoksniai. Pvz., apatinėje dalyje naudojama drėgmei atspari plokštė ar sluoksniuotas medžio masyvas, o ant viršaus presuojama 4 - 5 mm prabangaus medžio faneruotė. Naudojant tokią technologiją neribojamas palangių ilgis, plotis ar storis. MDF palangės išsaugo gerąsias medienos savybes: nesideformuoja, nebijo aplinkos poveikio, taip pat jas galima lengvai priderinti prie parketo ar baldų spalvos.

Ilga ir plati MDF palangė.

Renkantis medžio drožlių plokštės palanges, reikėtų atkreipti dėmesį į impregnavimą, medžio drožlių plokštės tankumą, paviršiaus plėvelės storį. Kokybiškos palangės impregnuotų drožlių tankumas apie 700 kg/kub.m, paviršiui padengti naudojama 0,5-0,6 mm HPL  - aukšto slėgio laminuota (angl. High Pressure Laminate) plėvelė.

Viena iš standartinių kokybiškų palangių gamintojų yra Vokietijos „Werzalit" kompanija. Tai plastiku padengtos medžio drožlių plokščių palangės, kurių paviršius neporėtas. „Werzalit" palangės ypač patvarios mechaniniams pažeidimams, jų neveikia įvairios cheminės medžiagos, palangės neišsikraipo ar kitaip nesideformuoja nuo drėgmės, karščio, šalčio, todėl gali būti naudojamos tiek viduje, tiek lauke. Dėl gamybos technologijos, kurioje nenaudojami klijai, ypatingai didelio medienos drožlių tankio, drožlių impregnavimo bei storo viršutinio sluoksnio, „Werzalit" nesibaimina savo gaminiams suteikti net 15-os metų garantiją. Gamintojas siūlo plačią palangių spalvų gamą, taigi galima derinti prie lango rėmo, grindų ar interjero.

Prabangiam interjerui tiks marmuro palangės. Jų rinkoje yra išties didelis spalvų ir raštų pasirinkimas: nuo šviesių, pastelinių iki juodos.

Tačiau klaidos daromos pasirenkant ne tik palanges ar gamintoją, bet ir jų spalvą. Jeigu langai yra saulėtoje pietų pusėje, reikėtų vengti tamsių spalvų palangių, kadangi saulė jas gali per daug įkaitinti, o įkaitusios palangės gali deformuotis. Taip pat, išsiliejus vandeniui ar kitam skysčiui, į įkaitusį paviršių jis geriau įsigeria ir gali kilti keblumų valant.

Pakankamai dažnas reiškinys, kai vonios kambariuose, vietoj įprastų palangių, klijuojamos plytelės. Reiktų atsiminti, kad plytelių medžiaga gana šalta, todėl ant jų gali susidaryti kondensatas. Vėdinimo stoka ir drėgmė tokiose patalpose yra langų rasojimo ir pelėsių priežastis.

Klaidos montuojant vidaus palanges

Viena iš pagrindinių klaidų, kuri daroma montuojant palanges - uždengiami radiatoriai. Jeigu patalpos šildomos radiatoriais, palangė neturėtų uždengti daugiau nei pusę radiatoriaus pločio, nes tuomet stabdoma šilto oro cirkuliacija - karštas oras negali kilti į viršų be kliūčių. Jeigu neuždengti radiatoriaus neįmanoma, tuomet reikėtų naudoti groteles arba padaryti skylutes palangėse, kurios nestabdytų oro cirkuliacijos.

Grotelės palangėje, kad šiltas oras kiltų į viršų be kliūčių.

Pastaruoju metu dažna klaida, kurią toleruoja ir dizaineriai - palangės neįleidžiamos į angokraščius, remiamos prie lango rėmo apšildant popalanginį profilį. Taip palangės netenka stabilumo, dėl skirtingų medžiagų jungties sienose prie angokraščių ir lango rėmo atsiranda tarpai, įtrūkimai.

Atrėmus palangę į rėmą, lango rėmas išlinksta, atsiranda plyšys.

Taip pat svarbu nepalikti per didelio palangės išsikišimo - palangė iš angokraščio jis išlįsti apie 3-5 cm. Paliekant didesnį išsikišimą palangė praranda stabilumą, o jei dar palangė naudojama sėdėjimui ar ant jos krašto užlipama valant langus, gali ir nulūžti. Dėl dizaino ar kitų sprendimų renkantis platesnes palanges reikia naudoti laikiklius, kurie palangę sutvirtina ir prilaiko iš apačios.

Reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad iš lauko ir vidaus būtų naudojamos difuzinės ir garo izoliacinės juostos aplink lango rėmą. Jos apsaugo montažines putas, leidžia pasišalinti garams.

Juosta prie lango rėmo.

Vidaus palangės turi būti montuojamos su 1-3 laipsnių nuolydžiu į patalpos pusę, su mažo plėtimosi, aukštos šiluminės varžos poliuretano montažinėmis putomis, nes būtent jos sumažina šalčio skverbimąsi į patalpas.

Lauko palangių rūšys

Lauko palangės gali būti gaminamos iš standartinės cinkuotos skardos, dažytos, padengtos įvairių spalvų plastizolio ar plastiko plėvele,  aliuminio, klinkerio bei dirbtinio ar natūralaus akmens. Iš skardos gaminamos palangės - pigiausios, todėl jos populiariausios ir dažniausiai naudojamos. Taip pat sparčiai populiarėja palangės iš aliuminio, kadangi jos nebarška, nerūdija, jų neveikia oro sąlygos ir gali būti nudažytos bet kokia prie fasado, stogo ar lietvamzdžių priderinta spalva. Klinkerio ir akmens palangės - brangiausios, kadangi jos kokybiškiausios ir ilgaamžės. Lauke netinka gaminiai iš marmuro, travertino. Lietuvoje jie nerekomenduojami dėl minusinės temperatūros. Renkantis lauko palanges iš akmens, rekomenduojamas akmuo, išgauntas Šiaurės šalyse.

Aliuminio palangės - ilgaamžės ir patvarios.

Lauko palangių montavimas

Kai namo fasadas apšiltintas putplasčiu ir tinkuotas, rekomenduojama palangę įleisti į angokraščius apie 1-2 cm suformuojant U formos galus. Būtent ši klaida daroma dažniausiai, taip neapsisaugant nuo šalčio tiltų iš lauko bei drėgmės patekimo į fasadą.

Palangės montavimas.

Taip pat galima naudoti plastikinius antgalius, skirtus lauko palangėms, kurie saugo skardą nuo korozijos kirpimo vietose.

Nuo lietaus lašų „barškančios" palangės - ne vienam namo ar buto savininkui sukelia neigiamų emocijų. Nuo barbenimo galima apsisaugoti montuojant aliuminio, klinkerio ar akmens palanges. Tačiau jų kaina bus didesnė. Vis tik skardai, išliekant populiariausiai medžiagai, iš kurios gaminamos lauko palangės, montuojant suformuokite didesnį nuolydį, klijuokite akustinę juostą ar naudokite akustines putas. Klijuojant skardą putas tolygiai paskirstykite ant viso pagrindo. Rekomenduojamas palangės iškišimas iš fasado - apie 2-4 cm. Palikus ilgesnį išsikišimą (5 cm ir daugiau), skarda tikrai barškės nuo lietaus lašų.

Palangių tvirtinimui rinkitės „stoginius" arba nerūdijančio plieno varžtus. Šiuo metu atsisakoma skardinių palangių tvirtinimo varžtais ir statoma į lango rėmo apatinėje dalyje esantį griovelį ir į tarpą tarp skardinės palangės ir popalanginio profilio pripučiama poliuretano putų. Kad po palange nepatektų drėgmė (sušalusi ji ardo putas) ir būtų užtikrinama ventiliacija, priekyje būtina montuoti besiplečiančią kompensacinę juostą. Tuomet tinkas netrūkinės, o patekusi drėgmė greitai išgaruos.

Palanges24.lt informacija ir nuotraukos

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.