Tapetai – svarbi dizaino dalis

• 

Skiriamos dvi pagrindinės tapetų rūšys (popieriniai, tekstiliniai, flizelininiai, stiklo pluošto) ir sintetiniai, kur pagrindinis vaidmuo tenka įvairiausioms vinilo rūšims (pradedant žaižaruojančia šviesoje, taip vadinama „šilkografija" ir baigiant pūstu reljefiniu paviršiumi).
Pradėkime nuo apibūdinimo. Tapetai - tai ritininė medžiaga popieriaus pagrindu (tačiau kartais ir be jo), kuri prie sienų paviršiaus tvirtinama klijais. Pagal pagrindą, kuris padengiamas dekoratyvia danga, šias į ritinius susuktas medžiagas galima suskirstyti į kelias grupes.

Popieriniai tapetai 

Dėl akivaizdžių privalumų popieriniai tapetai turi šlovingą praeitį ir neabejotinas perspektyvas ateityje. Savo pigumo dėka jie leidžia keisti interjerą kaip jokia kita medžiaga. Kas du tris metus, ar netgi kasmet, galite atnaujinti sienas, nepatirdami didelio biudžeto nuostolio.

Ploni viengubi popieriniai tapetai buvo pavadinti simpleksu, o tapetai, sudaryti iš dviejų supresuotų popieriaus sluoksnių, - dupleksu. Raštas ant viršutinio sluoksnio atspausdinamas iš anksto.

Šiuos terminus vertėtų įsidėmėti dėl jų dažno vartojimo - tiek pardavėjų, tiek ir butus remontuojančių meistrų.

Dvisluoksnis simpleksas spausdinamas ant storo dvigubo popieriaus (nesupainiokite su „dupleksu"!). Tapetų gamybos metu du popieriaus sluoksniai nesuklijuojami, o raštas spausdinamas iš karto ant dvigubo popieriaus.

Paprasčiausi tapetai - simpleksas, t.y., raštuotas skirtingo storio popierius. Šiuo atveju galimybės neribotos: nuo abstrakčių kompozicijų iki jaudinančių puokštelių. Įspaustiniai (arba reljefiniai) tapetai pasižyminčių tokiomis pat savybėmis, kaip ir įprastiniai, tačiau faktūrų įvairovė leidžia išgauti išraiškingesnius raštus. Be to, jie ekologiški, pralaidūs orui, šiek tiek sugeria garsą bei sulaiko šilumą. Tiesa, nepatvarūs ir lengvai išdega (neatsprūs ultravioletiniams spinduliams). Simplekso tapetams sienos turi būti beveik idealios, jas prieš klijavimą reikia kruopščiai išlyginti ir užglaistyti.

Toliau gamybos sudėtingumo ir kainos hierarchijoje stovi dupleksiniai tapetai. Kodėl prireikė supresuoti du sluoksnius popieriaus su klijais? Priežastis ta, kad prieš tvirtinimą tapetus reikia impregnuoti klijais ir tik po to išlyginti ant sienos. Sudrėkintas popierius išsitempia, o džiūdamas traukiasi, todėl paprastai gadina reljefą ir sukelia daugiau bėdų: pradedant netiksliu kraštų suderinimu ir baigiant pūslių bei prasiskėtimų atsiradimu. Тaigi, šia prasme dupleksiniai tapetai beveik nepriekaištingi. Be to, jie dažnai padengiami specialiomis medžiagomis, didinančiomis atsparumą šviesai ir drėgmei. Kartais į jų sudėtį įmaišoma smulkintų medienos atliekų, nuo to jų vartotojimo savybės ne tik neblogėja, bet atvirkščiai, įgauna papildomo dekoratyvumo, ir tapetai tampa panašūs į japonišką popierių, gaminamą rankiniu būdu. Taip pat reikia paminėti drėgmei atsparius dupleksinius tapetus su latekso danga - jie, neprarasdami savo savybių, išlaiko 15-20 drėgnų valymų, todėl puikiai tinka virtuvei ar prieškambariui.
Popieriniais tapetais dažniausiai klijuojami nedidelio drėgnumo ir taršos gyvenamosiose patalpose: miegamuosiuose ir vaikų kambariuose, kabinetuose, viešbučiuose bei holuose. Popierinių tapetų plauti negalima, tačiau kai kuriuos iš jų galima drėgnai valyti.

Antano Bunikio pieš.

Flizelininiai tapetai

Flizelino tapetams popierinis pagrindas nereikalingas, anot gamintojų, jie vienalyčiai iš gerosios ir išvirkščios pusės, sudaryti iš augalinės kilmės pluošto. Juos galima dažyti vandens emulsiniais, lateksiniais arba akriliniais dažais (dažyti galima iki penkių kartų). Šią prekę reklamuojančios firmos, vardindamos privalumus, pabrėžia ypatingą atsparumą plyšimui ir priešgaisrinę saugą. Įdomu, kad susukti į ritinius, flizelininiai tapetai dega ir plyšta taip pat kaip ir kiti. Ypatingą tvirtumą, atsparumą dilimui ir drėgmei jie įgauna tik priklijuoti ir nudažyti. Todėl labai svarbu, kuo juos padengsite. Neabejotinas flizelininių tapetų privalumas - jų nereikia impregnuoti klijais, todėl jie neišsitempia ir, atitinkamai, nesusitraukia. Klijuojant klijais padengiama tik siena, todėl tapetų juostas galima priderinti nepaprastai tiksliai. Tolesnių pakeitimų metu sausos juostos lengvai nusiima, o flizelino pagrindas lieka ant sienos, lygindamas ir sutvirtindamas paviršiaus faktūrą.
Šios apdailos medžiagos porūšiui galima priskirti cokolinius tapetus. Paprasčiau tariant, tai platūs, maždaug metro pločio, apvadai, klijuojami horizontaliai iš karto virš grindjuosčių.

Tekstiliniai tapetai

Jie kilę iš audinių ir gobelenų, kuriais būdavo dengiamos sienos. Kaip ir jų taurieji protėviai, tekstiliniai tapetai ekologiškai nepriekaištingi ir, atitinkamai, brangūs. Теkstiliniai tapetai - tai dvisluoksnė sienų danga, sudaryta iš viršutinio ir apatinio sluoksnių. Apatinis sluoksnis gali būti iš popieriaus arba flizelino. Viršutinis sluoksnis - austinė medžiaga (šilkas, linas, džiutas, viskozė)  iš siūlų, priklijuotų prie pagrindo lygiagrečiai ilgajai ritinio pusei. Tokius tapetus galima valyti dulkių siurbliu, jie gerai sugeria garsą, puikiai saugo šilumą ir neišdega. Paviršius gali būti įvairiausių tekstilės faktūrų: matiniai ir blizgūs, dažnai vienspalviai arba tradiciškai dryžuoti. Darbo apimtis atitinka paprastų tapetų klijavimo technologiją.

Be to, gaminami veliūriniai bei kitokį pūkuotą paviršių turintys tapetai, sugeriantys šviesą ir suteikiantys patalpai ypatingų, šiltų,  "aksominįų"  niuansų. Veliūrinių tapetų gamybos technologija pakankamai sudėtinga: popierinį pagrindą padengus dirbtiniu (nailono) pluoštu, kuris tvirtinamas vertikaliai, po to popierius kartu su smulkiausiais nailoniniais plaukeliais patalpinami į specialią kamerą. Elektromagnetinio lauko veikiami plaukeliai prilimpa prie popieriaus paviršiaus statmenai ir suformuoja veliūro pūką. Veliūriniai tapetai naudojami dekoratyviai mažai teršiamų gyvenamųjų patalpų apdailai. Šie tapetai suteikia kambariui prabangų vaizdą, tačiau gerai surenka dulkes ir sugeria kvapus, dėl šios priežasties jie absoliučiai netinkami naudoti, pavyzdžiui, virtuvėje.

Tekstilinių tapetų savikaina mažesnė bei jų eksploatacinės savybės geresnės, nei sienų dangos audiniais ir gobelenais, nes ritininės dangos kraštas "neišsitaršo" taip, kaip naudojant audinį, todėl ant sienos tapetų sudūrimai nepastebimi. Nors, žinoma, derėtų pripažinti, kad dengimas audiniu, kuriant tekstilinius tapetus, leidžia išgauti stebėtiną spalvų ir raštų įvairovę. Tektiliniai tapetai sukuria rafinuotos tekstilinės sienų drapiruotės efektą.

Tekstiliniai tapetai impregnuoti antistatine, dulkes atstumiančia medžiaga. Nepaisant to, jie reikalauja gerokai rūpestingesnės priežiūros nei įprasti, lygūs arba pūsti, vinilo tapetai. Juos reguliariai reikia atsargiai nusiurbti dulkių siurbliu arba nuvalyti sausu skudurėliu su dulkes sugeriančia priemone, arba, reikalui esant, nuvalyti minkštu šepečiu.
Tekstilinių tapetų trūkumai: neatsprūs mechaniniam poveikiui ir hidroskopiški, t.y., jų negalima šlapiai valyti. Tačiau popieriniai tapetai taip pat neatsprūs vandeniui, taigi, jeigu norite miegamajame arba darbo kambaryje atkurti turtingų angliškų dvarų arba rusiškų sodybų interjerą, drąsiai rinkitės tekstilinius tapetus.

Tapetai iš stiklo pluošto

Šių tapetų pagrindas yra „išaustas" iš stiklo pluošto siūlų, pagamintų iš kvarcinio smėlio, sodos, dolomito ir kalkių. Gaunamos medžiagos, papuoštos reljefais bei ornamentais, tankumas ir struktūra būna įvairūs. Stiklo pluošto tapetai pasižymi įvairiomis vertingomis savybėmis, iš kurių paminėsime dekoratyvumą ir galimybę koreguoti nedidelius sienų trūkumus. Stiklo pluoštas impregnuojamas specialia, padidinančia atsparumą ugniai priemone, kurios sudėtį gamintojai saugo paslaptyje.

Prieš klijuojant stiklo pluošto tapetus, patariama sienos paviršių padengti neutralios spalvos latekso gruntu. Į klijus taip pat įmaišoma panašios į dangą spalvos lateksinių dažų, jais taip pat galima gruntuoti sieną ir tapetus. Pasirinkę faktūrą, toliau pagal savo skonį ir interjero reikalavimus galite rinktis spalvą ir derinti ją pagal įvairiausius spalvinius sprendimus.

Viniliniai tapetai

Viniliniai tapetai - tai popierinis pagrindas su skirtingo tankumo vinilo danga, suteikiančia tapetams patvarumo ir atsparumo vandeniui. Visi šios rūšies tapetai pasižymi puikiomis eksploatacinėmis savybėmis. Vinilinius tapetus galima suskirstyti į tris rūšis: taip vadinamą „šilkografiją", pūstą vinilą ir jo atmainą reljefinį vinilą (su giliais įspaudimais) bei plaunamą vinilą. „Šilkografijos" efektas - šilko ir perlamutro pereinamas blizgesys - išgaunamas smulkiausių įraižų, atspindinčių šviesą, dėka. Dėl pūsto paviršiaus viniliniai tapetai gali įgauti beveik skulptūrinį reljefo išraiškingumą. Nuo jų įvairovės raibsta akyse: vinilas gali imituoti keramines plyteles, odą, zomšą, natūralius audinius, medį, marmurą, granitą, tinką ir kitas apdailos medžiagas. Plaunamas vinilas, skirtas virtuvėms bei vonios kambariams, išsiskiria ypatingu atsparumu drėgmei. Naujausi gaminiai turi mikroporas, sudarančias palankias sąlygas drėgmės apykaitai ir leidžiančias sienoms „kvėpuoti".

Atkreipiame dėmesį, kad perkant tapetus, būtina apskaičiuoti jų kiekį, atsižvelgiant į kambario matmenis ir jūsų pageidavimus. Visai nebūtina klijuoti tapetus iki pat lubų, galima palikti siaurą arba platų tarpą, įvairiausiais būdais derinant skirtingus tapetus ir apvadus, galima sukurti ištisas sienines kompozicijas. Tokiu atveju išankstinis eskizas, sužymėjimas bei tikslūs apskaičiavimai tiesiog būtini.
Pradiniai duomenys - standartiniai ritinio matmenys: ilgis 10,05 m ir plotis 50, 56, 60 cm. Gaminami ir kitų matmenų, tačiau tai dažniausiai tekstilinių, ekskliuzyvinių, foto ir stiklo tapetų bei savaime limpančios plėvelės matmenys. Daugelyje tapetais prekiaujančių parduotuvių galite rasti lentelę, padėsiančią atlikti skaičiavimus. Vis dėlto reikia pripažinti, kad gaunami rezultatai su didėti linkusia (dėl suprantamų priežasčių) paklaida.
 
Standūs ir elastingi viniliniai tapetai gerai nuplaunami ir nuvalomi (priklausomai nuo tapetų rūšies - drėgna minkšta kempine arba šepečiu). Jie neišdega saulėje ir gali puošti sienas apie 15 metų. Jeigu sienos gerai paruoštos, viniliniai tapetai kambaryje sukuria ištisinio audinio įspūdį. Kokybiško šių tapetų klijavimo standartas reikalauja, kad visiškai nesimatytų juostų sudūrimų.

Pūsto vinilo tapetai gaminami šaltuoju būdu įspaudžiant raštą į vinilo paviršių. Jų išorinis paviršius niekada nebūna lygus, visuomet turi ryškiai išreikštą reljefą. Šių tapetų rulonai stori ir putlūs, tačiau tuo pat metu lengvi, todėl juos klijuoti nėra itin sunku. Pūsto vinilo tapetai ne tik nereikalauja kruopštaus sienų paruošimo (glaistymo ir kt.), bet ir, dėl iškilaus reljefo, pridengs sienų ar lubų nelygumus. 
Standūs ir elastingi tapetai gerai nuplaunami ir nuvalomi, ilgą laiką neblunka saulėje. Tokie tapetai puikiai tiks svetainei, virtuvei, sanitariniam mazgui ir prieškambariui. Jeigu viniliniai tapetai pažymėti kaip ekologiškai saugūs, tada juos galima klijuoti visose vėdinamose gyvenamosiose patalpose.

Tapetai iš natūralių medžiagų - tai tapetai, pagaminti tik iš natūralių komponentų:

1. augalinio pluošto - bambuko sizalio, džiuto, lino, nendrių, maraitės lapų;
2. neaustos tekstilės;
3. laminuoto popieriaus;
4. 100 proc. dirbtinio šilko, austo pagal „siūlas prie siūlo" technologiją;
5. viskozės ir poliamido.

Dauguma tapetų padengti specialia danga, apsaugančia nuo tepimosi, o tekstiliniai tapetai plaunami.

Tradiciškai taip pat gaminamos vaikiškos popierinių tapetų „kolekcijos". Nuo tapetų suaugusiems jie skiriasi linksmais piešinėliais ir spalvomis. Ant vaikų kambario sienų apsigyvena įvairūs žvėreliai, šviečia saulė arba plaukia debesys. Kai kurie tėvai baiminasi klijuoti tokius tapetus, aiškindami, kad vaikui užaugus, juos reikės perklijuoti. Tačiau patikėkite, nepraeis nė penkeri metai,  ir nauju buvęs interjeras atsibos, norėsite jį pakeisti.

Prieš klijuodami tapetus, įdėmiai išnagrinėkite piktogramas ant etikečių, tada pasirūpinkite sienomis.

Jei jos jau apklijuotos, iš pradžių pašalinkite senus tapetus. Darbas palengvės, jei popierinius tapetus iš anksto suvilgysite šiltu vandeniu. Jei vinilo nepavyksta atskirti nuo pagrindo, jį paprasčiausiai nugrandykite. Ruošdami sienas, visų pirma jas nuglaistykite, vėliau nušlifuokite švitriniu popieriumi. Nudažytas sienas būtina nuriebalinti, o dar geriau, nuvalyti senus dažus, naudojant jau minėtą švitrinį popierių arbą specialų skystį. Porėtą ir birų paviršių geriau apdoroti specialiu gruntu. Sunkiai pašalinamas dervos ir riebalų dėmes padenkite keliais skysto stiklo glaisto sluoksniais arba spiritiniu laku. Galima išmėginti glaistą, kurio sudėtyje yra tirpiklio. Paviršius, ant kurio bus klijuojami tekstiliniai tapetai, turi būti nepriekaištingai lygus, kitaip matysis visi defektai ir nelygumai.

Ar reikia iš anksto apklijuoti sienas laikraščiais? Šiuo klausimu nuomonės skiriasi, nes šis būdas laikomas morališkai atgyvenusiu, tačiau pastebėta, kad popierius iki tam tikro lygio išlygina grubius paviršius, apsaugodamas tapetus nuo šarmų, esančių betone ir tinke, bei iš medžio išsiskiriančių sakų poveikio.

Lygūs simpleksiniai ir dupleksiniai tapetai klijuojami su užleidimu, nes džiūdami jie paprastai susitraukia, storesni - viniliniai, reljefiniai, „šilkografinai", tekstiliniai - kaip taisyklė, klijuojami suduriant, nors ir pastarųjų kraštai kartais gali būti šiek tiek užleisti vieni ant kitų.

Pagal klijavimo sudėtingumą ir svorį, reikalingą apklijuoti 1 m², medžiagos skirstomos į lengvas ir sunkias. Lengvoms medžiagoms priskiriami paprasti popieriniai ir dupleksiniai tapetai, taip pat flizelininiai, o sunkiomis laikomi tekstiliniai, viniliniai ir stiklo pluošto tapetai. Tapetų juostos, supjaustytos pagal kambario aukštį, teptuku arba voleliu padengiamos klijais ir kurį laiką paliekamos, kad klijai susigertų. Reikia atsižvelgti, kad ploni popieriniai tapetai greitai sudrėksta ir tampa nepatvarūs, todėl klijuodami juos galite suplėšyti.

Vinilinius ir „šilkografinius" tapetus reikia gerokai impregnuoti klijais, jų nepatariama lenkti, kad nebūtų pažeistas viršutinis dekoratyvinis sluoksnis.

Flizelininių arba stiklo pluošto tapetų impregnuoti nereikia. Klijai tepami tiesiai ant sienos.

Klijais suteptų tekstilinių tapetų nereikėtų lenkti. Klijuoti būtina tvarkingai: klijai, pakliuvę ant gerojosios pusės, suformuoja dėmes, kurių praktiškai neįmanoma pašalinti.

Klijuojant tapetus, idealiu atveju kambario temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 10°С ir ne aukštesnė 23°С, santykinis oro drėgnumas - neviršyti 70 proc. Horizontalaus rašto tapetai klijuojami naudojantis atsvara. Pagal taisykles, procesą pradėti reikia nuo lango arba kampų. Darbo metu uždarykite langus ir duris, kad nebūtų skersvėjų, kitaip klijai tepsis netolygiai ir garuos, taigi atsiras „burbulų".

Daugiau apie tapetų klijavimą rasite čia ->

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Tapetų piktogramos: