Vidaus apdaila

Vidaus apdailos darbai sename ir naujame bute, mūriniame ir karkasiniame name. Apdailos medžiagos  ir apdailos darbų specifika. Kaip montuojant vidines pertvaras laimėti papildomo ploto?

Skirtingi apdailos darbai reikalingi seno daugiabučio bute, naujai pastatytame daugiabutyje, dar kitokia apdaila atliekama karkasiniame ir mūriniame name.

Vidaus apdailos planavimas

Pirmiausia paruošiamas vidaus apdailos darbų sąrašas ir atliekami valymo darbai - sename bute nuimama apdaila, jei bus keičiami - išmontuojami seni radiatoriai, santechnikos įranga, langai, durys.

97 kv. m bute paruošiamieji darbai truko tris mėnesius, nuo sienų buvo nuimtas 10 cm tinko sluoksnis, išvežta 9 tonos šiukšlių.

Kad remontas ir vidaus apdaila vyktų sklandžiai, reikia atlikti namų darbus. Nesvarbu, samdysite interjero dizainerį ar ne, pirmiausia išsigryninkite, ko norite.  Buto plane susižymėkite, kur planuojate pertvaras, kokia bus sienų apdaila, kokiu būdu jas dekoruosite, kur kokie bus baldai, kur reikia klijuoti plyteles, kokia bus grindų danga, kur bus elektros jungikliai ir kištukiniai lizdai, šviestuvai, komunikacijų įvadai, kur planuojate spintas su stumdomosiomis durimis. Plane pažymėkite baldų ir buitinės technikos vietas, taip pat vietas, kur reikia atvesti elektros instaliaciją.

Prieš pradedant seno ar naujo buto remontą ir apdailą, visgi verta pasikonsultuoti su interjero dizaineriais. Daugelis jų bendrauja internetu, tad nusiuntę buto planą ir savo viziją bei planuojamą biudžetą, paprašykite pasiūlymų. Ir ne iš vieno, o iš 2-3 specialistų. Tuomet galėsite palyginti pasiūlymus, pakoreguoti savo planus.  Netgi jei tokios konsultacijos kainuoja, vis vien išlošite - profesionalai tikrai pateiks vertingų patarimų. Beje, interjero dizainerio parengtas projektas yra didelė pagalba apdailos darbų meistrams, nes jie tuomet mato darbų eiliškumą, neklausinėja jūsų kiekvienos smulkmenos ir nediskutuoja, visus numatytus darbus atlieka greičiau. O jei siekiate aukštesnės kokybės, užsakykite ne tik interjero projektą, bet ir autorinę priežiūrą. Tokiu atveju turėsite garantiją, kad darbai bus atlikti nepriekaištingai.

Senos statybos buto apdaila

Remontas sename daugiabutyje priklauso nuo to, ar daugiabutis yra kultūros paveldo objektas ar stovi paveldo teritorijoje - šiais atvejais negalimas bet koks pastato išvaizdos keitimas - išorės sienų apšiltinimas, balkonų įstiklinimas, stoglangių įrengimas, inžinerinės įrangos tvirtinimas ant stogo ir pan.

Remontas gali būti paprastas ir kapitalinis. Kapitalinio remonto atveju keičiamos pastato laikančiosios konstrukcijos nekeičiant išorės matmenų. Tam reikalingas SLD - statybą leidžiantis dokumentas. Vidaus apdaila priskiriama paprastajam remontui ir SLD nereikalingas.

Taip pat remonto lygis priklauso ir nuo to, ar daugiabutis mūrinis ar blokinis. Blokiniame daugiabutyje daugelis vidinių pertvarų yra laikančiosios ir jų griauti negalima, vadinasi, kapitalinis remontas iš esmės negalimas, nebent parengtumėte projektą, samdytumėte konstruktorių, kuris suskaičiuotų apkrovas ir perkeltų laikančiąsias sienas. Tik tokiu atveju galimas laikančiųjų sienų griovimas, bet ir tai daugiau teoriškai, praktiškai įgyvendinti sudėtinga, brangu. Mūriniame  daugiabutyje dauguma vidinių pertvarų nėra laikančiosios. Bet kokiame daugiabutyje, keičiant vidaus išplanavimą, reikalingas remonto projektas ir SLD.

Remontas pradedamas nuo elektros instaliacijos keitimo. Senos statybos daugiabučiuose elektros instaliacijai buvo naudojami dviejų aliuminio laidų kabeliai, kištukiniai lizdai be specialaus įžeminimo. Norint turėti elektros instaliaciją su įžeminimu, reikia pakeisti ne tik kištukinius lizdus, bet ir kabelius. Visiškas elektros instaliacijos atnaujinimas apima laidų, jungiklių, rozečių keitimą.

Nauji kabeliai turi tris laidus: fazinį, nulinį ir įžeminimo. Kabelių pakeitimas, jei jie klojami po tinku, remonto reikalaujantis darbas, nes tenka frezuoti, štrobuoti sienas iškalant juose griovelius. Todėl elektros instaliacijos renovacija visada derinama su buto remontu.

Žinotina, kad elektros kabelius įrengti ventiliacijos kanaluose ir šachtose draudžiama. Ventiliacinius kanalus ir šachtas gali kirsti pavieniai laidai ir kabeliai, nutiesti plieniniuose vamzdžiuose.

Jei sienas tapetuosite ar dažysite, nutiesus kabelius instaliacijos griovelius reikia užtinkuoti. Jei sienų apdailai naudosite gipskartonį, tuomet nereiks frezuoti griovelių kabeliams, juos paslėpsite tarp gipskartonio tvirtinimo profilių.

Rekomenduojama laidus iki rozečių tiesti tik vertikaliai ir stačiu kampu, bet ne įstrižai. Tada bus mažiausia tikimybė, kad vėliau, gręždami sieną, kliudysite laidą.

Dėl geresnio sukibimo su tinku, prieš tinkavimą griovelius reikia nugruntuoti giluminiu gruntu.

Palangės ir lango kraštų išlyginimas tinku.

Jei neplanuojama viso daugiabučio renovacija, jei jis yra paveldo zonoje, gali tekti apšiltinti buto sienas iš vidaus. Tam tikslui ne vienas gamintojas turi specialias kelių medžiagų sistemas, kurias ir verta naudoti, nes jos suderintos tarpusavyje - vienodai reaguoja į temperatūros, drėgmės pokyčius, sienoje nesusidarys rasos taškas ir nesikaups kondensatas, o tai reiškia, kad sienos nepelis.

Galima sienas iš vidaus šiltinti ir tradicinėmis polistireninio putplasčio plokštėmis, bet jų laidumas garams nėra didelis ir yra pavojus, kad rasos taškas susidarys tarp sienos ir šiltinimo sluoksnio. Vadinasi, gali susidaryti kondensatas, kauptis drėgmė, gali įsimesti pelėsis.

Paprastai tariant, esmė ta, kad neapšiltinta siena šąla iš lauko ir šyla iš vidaus, rezultatas - ji išdžiūsta. Apšiltinus iš vidaus, ji sąlyginai šąla iš abiejų pusių, nes iš vidaus sušilti jai neleidžia apšiltinimo sluoksnis. Būtent todėl rekomenduojama, kad, šiltinant iš vidaus, putplasčio storis nebūtų didesnis kaip 5 cm. Nors tai daugiau teoriniai skaičiavimai, nes daug kas priklauso nuo patalpų oro temperatūros ir drėgmės bei išorės temperatūros.

Sienų šiltinimas iš vidaus klijuojant neoporo plokštes.

Daugelis pakeičia senus langus plastikiniais, o tarpų tarp rėmų ir sienos tinkamai neužsandarina, langų montavimo putų neapsaugo tarpinėmis ar juostomis. Šiam tikslui iš vidaus ir išorės naudojamos specialios langų sandarinimo juostos, kurios padengtos klijais ir gerai sukimba su bet kuriuo paviršiumi. Juostos slepiamos po tinku arba dažais.

Dar egzistuoja praktika šiltinant angokraščius montuoti profilius ir dengti juos gipskartoniu. Prie langų toks sprendimas netinkamas, nes profilių ertmėje kaupsis kondensatas, ilgainiui įsimes pelėsis. Angokraščius geriausia apklijuoti putplasčiu arba perlito plokštėmis, naudojamomis sienoms šiltinti.

Lubos dažniausiai dažomos arba, jei nesibaiminama prarasti aukščio,  montuojamos pakabinamos arba įtempiamos lubos. Abu pastarieji variantai geri tuo, kad galima paslėpti lubų nelygumus, defektus, po lubomis išvedžioti vėdinimo sistemos ortakius, sumontuoti šviestuvus, pravesti kitas komunikacijas.

Įtempiamų lubų plėvelė tvirtinama iki 50-60 C laipsnių prišildytame kambaryje ant perimetru pritvirtintų profilių. Vėstant orui plėvelė traukiasi ir įsitempia, taip susidaro itin lygus lubų paviršius. Įtempiamos lubos apsaugos nuo užliejimo iš viršaus,   jas galima įrengti net nenuėmus senų lubų dažų, montuojant nėra dulkių, tą galima padaryti net neatlaisvinus kambarių, o tai senos statybos butuose aktualu.

Daugiausia ginčų tarp šeimos narių paprastai kyla dėl sienų apdailos - tapetuoti ar dažyti? Daug kas priklauso nuo pagrindo lygumo - dažant reikia idealiai lygaus paviršiaus. Todėl, jei apsisprendėte dažyti, o sienos nelabai lygios, jas reikia gruntuoti ir išlyginti su tinku. Vidutinis gipsinio tinko sluoksnis - 10 mm, galima tinkuoti dviem sluoksniais, bet lubos tinkuojamos tik vienu sluoksniu.

Darbai greitesni purškiant tinko mišinį tinkavimo aparatu.

Jei sienos ar lubos ruošiamos dažymui, nutinkuotas sienas dar reikia papildomai skusti, apdailininkų žargonu šis procesas vadinamas „reikavimu", kai nuskutami visi skiedinio likučiai, užlyginami visi nelygumai. Po to paviršių dar reikia glotninti - šlifuoti. Jo metu užtrinami nežymūs įbrėžimai, grublėtumai.

Sienų tinkavimas. Kad tinko sluoksnis būtų vienodo storio, tinkuojant naudojami išlyginamieji profiliai - žymekliai, ant kurių prispaudus aliuminio liniuotę, nubraukiamas tinko perteklius.

Gipsinio tinko džiūvimo laikas - ne stingimo, o džiūvimo (nepainiokite su stingimu) priklauso nuo patalpos temperatūros ir drėgmės. Normaliomis sąlygomis, kai tinko sluoksnis storesnis negu 20 mm, džiūsta maždaug dvi savaites (10 mm tinko sluoksnis - vieną savaitę). Džiūvantis tamsiai pilkos spalvos paviršius tampa šviesiai pilku, tačiau tai dar nereiškia, kad tinkas visiškai išdžiūvo. Būna atvejų, kai dėl šilto ir lietingo oro tinkas džiūsta ir 2-3 savaites. Patalpose, kurios nepakankamai vėdinamos (pvz.: sandėliukai, vonios kambariai), tinkas džiūsta ilgiau negu ten, kur oro cirkuliacija normali.

Sienų „apsiuvimas" gipskartoniu

Sename bute sienų apkala gipskartoniu ant karkaso yra gera išeitis norint paslėpti sienų nelygumus ir išvengti šlapių darbų bei ilgo tinko džiūvimo. Tiesa, toks sprendimas sumažina patalpos plotą. Gipskartonį galima ir klijuoti, tačiau tuomet reikia lygių sienų arba prieš tai jas išlyginti tinku. Be to, klijuoti rekomenduojama tik ant masyvių sienų, ant gipskartonio plokštėmis apklijuotų sienų nerekomenduojama plytelių apdaila, nepatariama plokščių klijuoti ant lubų. Tačiau gipskartonio plokštės leidžia išvengti tinkavimo darbų ir suformuoja idealiai lygius paviršius. Todėl dažniausiai sienų apkalai pasirenkama metalinių profilių karkasas.

Gipskartonio plokštes patariama klijuoti vertikaliai.

Gipso kartono plokščių tvirtinimas ant karkaso turi daug pranašumų. Visų pirma, šiuo būdu (keičiant plokščių rūšį, storį ir skaičių bei karkaso plotį) galima iš pagrindų pagerinti esamos konstrukcijos atsparumą ugniai ir garso izoliacijos parametrus. Šis būdas tinkamas įvairioms galutinės apdailos rūšims, jį galima naudoti ir nedidelio drėgnumo patalpose (vonioje, virtuvėje), lubų apdailai.

Šio apdailos būdo yra daug variantų, pasirinkimas priklauso nuo sienų būklės ir norimo rezultato. O montuojant vidines pertvaras iš gipskartonio, galima sutaupyti buto ploto. Dėl to šis apdailos būdas populiarus nusipirkus dalinės apdailos butą.

Naujo buto vidaus apdaila - kaip laimėti 2 kv. m ploto?

Ar žinote, kad gerą garso izoliaciją lemia ne sienos storis, o jos sandarumas ir medžiagų gebėjimas sugerti garsą. Bet kažkodėl iki šiol labai dažnai tarpbutines ir vidines pertvaras daugelis žmonių montuoja iš masyvių blokelių ar plytų. Yra apskaičiuota, kad, pavyzdžiui, norint pasiekti pagal Higienos normas reikalaujamą C akustinio komforto klasę (garso izoliavimo rodiklio vertė  ne mažiau kaip 55 dB ) masyvios pertvaros storis turi būti 300 mm, o naudojant universalių gipskartonio plokščių pertvarą su mineraline vata, tokia pat garso izoliacija pasiekiama su 150 mm storio konstrukcija. Tiesa, ši vertė apskaičiuota laboratorinėmis sąlygomis ir realiai gali būti šiek tiek didesnė arba mažesnė. Tačiau esmė lieka - gipskartonio pertvaros su mineraline vata pasižymi gera garso izoliacija.

Visos gipskartonio konstrukcijos - pertvaros, apkala, apdaila, vadinamos sausąja statyba dėl eliminuotų šlapių procesų, kurie reiškia statybinę drėgmę ir ilgą jos džiūvimo laiką. Tai savo ruožtu stabdo kitus darbus, ilgina apdailos darbų laiką ir kaštus.

Be to, gipskartonis sugeria perteklinę oro drėgmę ir išskiria ją, kai oras patalpoje išsausėja. Taip natūraliai reguliuojamas ir palaikomas subalansuotas patalpų mikroklimatas.

Jei vidinės sienos ne mūrijamos, o montuojamos iš sausų gipskartonio konstrukcijų, dėl  mažesnio jų storio yra galimybė sutaupyti vidaus ploto.  Pavyzdžiui, palyginkime gipskartonio plokščių pertvarą su masyvaus mūro pertvara:

Gipskartonio pertvaros konstrukcija:   
Storis - 155 mm; Garso izoliacijos rodiklis Rw = 69,7 dB; Dviguba metalinių CW 50 profilių konstrukcija; Dvigubas mineralinės vatos sluoksnis 2x40 mm; Dvigubas Knauf Diamant plokščių sluoksnis 2x12,5 mm;

Tinkuota mūro pertvaros konstrukcija: Storis - 320 mm; Garso izoliacijos rodiklis Rw = 63 dB;

Nedidelis storis - didelis pliusas, ypač kalbant apie bendrą gyvenamąjį plotą. Naudojant „Knauf" gipso kartono sistemas, galima sutaupyti iki 3 proc patalpų ploto. Be to, montuojant gipskartonio konstrukcijas, galima išnaudoti kiekvieną sienos metrą: pavyzdžiui, į konstrukciją integruoti spinteles, nesudėtingai paslėpti vandens, šildymo vamzdžius ir kitą inžinerinę infrastruktūrą.

Buto plotas su mūro pertvaromis: 72,97 kv.m.

Buto plotas su gipskartonio pertvaromis: 74,83 kv.m.

Apskaičiuota, kad naudojant gipso kartono pertvaras galima pasididinti butą daugiau kaip 2 kv. metrais!

Ne visi žino, kad gipskartonio plokštes galima montuoti ne tik tiesia linija, bet ir lenkti. Tai atveria kelią įdomiems interjero ir dizaino sprendimams.

Ploto taupymas montuojant gipso pertvaras yra ne vienintelis erdvės padidinimo sprendimas. Gipskartonio konstrukcijoje labai patogu sumontuoti stumdomas duris,  kurios irgi atlaisvina erdvės.

Stumdomų durų schema gipskartonio pertvaroje.

Medžiagos lankstumas, mikroklimato drėgmės reguliavimas, erdvės padidėjimas ir trumpesnis apdailos laikas - argumentai, liudijantys gipso kartono naudai. Ant gipskartonio plokščių galima klijuoti plyteles, tapetus, dažyti.

Karkasinio namo vidaus apdaila

Karkasinio namo statyba - tai sausa statyba ir todėl vidaus apdailai naudojamos tokios pat sausos konstrukcijos, ir geriausiai tam tinka gipskartonio apdaila. Esminis vidaus apdailos skirtumas karkasiniame name tas, kad vidinė sienų pusė dengiama garo izoliacine plėvele, kad garai iš oro nepatektų į šiltinamąjį sluoksnį. Todėl įrengiant apdailą labai svarbu išlaikyti garo plėvelės sandarumą ir jos nepradurti.

Vidaus apdailai paruoštos vidinės karkasinio namo sienos.

Karkasiniam namui sausa apdaila tik į naudą, nes kuo mažiau statybinės drėgmės, tuo mažiau reikia laiko jai išdžiūti, tam neeikvojama papildoma energija. Juk karkasinis namas - tai greitai pastatomas, šiltas ir ekologiškas būstas, kuris su drėgme „nedraugauja".

Dažniausiai karkasiniame name naudojamas medinių profilių karkasas, kurio viduje galima išvedžioti komunikacijas, santechnikos vamzdžius, ortakius, elektros instaliaciją, sudėti apšiltinimo sluoksnį.

Praėjimai per garo izoliacinę plėvelę sandarinami specialiu manžetu.

Gipskartonio plokštės gali būti tvirtinamos tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, vienu arba dviem sluoksniais. Dviguba apkala tvirtesnė, persidengia plokščių siūlės, galima kabinti sunkesnius daiktus. Vietas, kur bus kabinamos spintelės ir kiti sunkūs daiktai, reikia numatyti iš anksto, kad būtų sumontuoti atitinkami profiliai.

Vidaus apdaila gipskartoniu.

Kad neatsirastų mikroįtrūkių dėl medienos deformacijų, įrengiant apdailą būtina suformuoti gipskartonio deformacines slydimo siūles, jungiant skirtingas apdailos medžiagas - įrengti elastingas jungtis.

Galutinė apdaila - pasirinkimo reikalas. Gipskartonį galima dažyti, tinkuoti, klijuoti plyteles, tapetus.

Jeigu sienos dažomos, gruntas pasirenkamas atsižvelgiant į dažų gamintojo rekomendacijas.

Dažant gipskartonį kokybiški dažai nekeičia spalvos intensyvumo.

Medienos apsauga

Vidaus apdailoje nepakeičiama medžiaga yra mediena. Tačiau ji nėra tokia patvari kaip dirbtinės medžiagos, tad verta pasirūpinti gera jos apsauga, ypač tokiose vietose, kur mediena patiria apkrovas ir nuolatinę trintį - parketo, laiptų, baldų mediena.

Daugelis klausia, kaip apsaugoti laiptus, kad jie kuo ilgiau išliktų neapsitrynę? Ir lakuoja ar alyvuoja juos universaliais lakais ar alyvomis. Pirmus metus tokie laiptai gal ir atrodys gerai, tačiau ilgainiui juos teks vėl ir vėl atnaujinti. Kad to netektų dažnai daryti, yra specialių produktų. Vienas tokių - specialus „Remmers" lakas laiptams ir parketui Treppen- & Parkettlack. Ne veltui jis pavadintas laiptų ir parketo laku - poliuretano akrilato dispersijos pagrindo lakas pasižymi dideliu atsparumu trinčiai, tinka naudoti vidaus laiptams, parketlentėms, baldams, durims, kamštinėms dangoms, sieninėms apdailos plokštėms. Lakas gali būti blizgus arba matinis, bespalvis, padengus išsaugojamas ir paryškinamas medienos raštas.

Lakas laiptams ir parketui - specialios sudėties, su priedais, didinančiais atsparumą intensyviam mechaniniam poveikiui, nusidėvėjimui ir įbrėžimams.

Lakas dengiamas dviem sluoksniais, voleliu arba šepečiu, išeiga - apie 100-120 ml/kv.m.  Užtepus pirmą sluoksnį, prieš tepant antrą, rekomenduojama paviršių lengvai pašiurkštinti 240-320 numerio švitriniu popieriumi - dėl geresnio sukibimo ir geresnės medienos paviršiaus apsaugos.

„Remmers" medienos apsaugos medžiagų asortimente yra labai įvairių, bet itin tikslingų medienos apsaugos priemonių - terasų medienos apsaugai, medienos atnaujinimui lauke ir viduje, medienos spalvos suintensyvinimui ir dar daug kitų. Verta pasidomėti, juolab, kad dažai, lakai, lazūros pakuojamos nedideliais kiekiais ir visada namų ūkyje pravers vienokiam ar kitokiam mediniam paviršiui apsaugoti.

Mūrinio namo vidaus apdaila

Mūro sienos dažniausiai tinkuojamos gipso mišinių tinkais. Šiais tinkais galima tinkuoti visas patalpas, įskaitant virtuvę, vonios kambarį.

Gipsinis tinkas - natūrali ir ekologiška medžiaga, reguliuojanti vidaus patalpų mikroklimatą - tai reiškia, kad sienos geba įgerti perteklinę drėgmę ir ją išgarinti. Gipsiniu tinku galima tinkuoti 1-3 sluoksniais, dažniausiai dedami du tinko sluoksniai, kiekvienas sluoksnis turi išdžiūti, tik tada galima dėti kitą. Verta turėti omenyje, kad gipsinių tinkų džiūvimo laikas trumpesnis nei kalkinių-cemento tinkų, užtenka vieno glaistymo.

Mūro sienos turi būti paruoštos - tinko mišiniu užpildomi nuskilę blokelių kraštai, uždengiamos instaliacinės dėžutės, pritvirtinami žymekliai vienodo storio tinkui išgauti. Kad būtų geresnis sukibimas, mūro sienas, elektros instaliacijos griovelius būtina nugruntuoti giluminiu gruntu.

Visi kiti darbai analogiški, kaip ir tinkuojant seno buto sienas.

Daugelis mėgsta dažyti sienas baltai ir paįvairinti tapetų intarpais, juolab, kad tapetų būna labai išraiškingų ir įdomių. Arba tapetuoti tik vieną sieną vadinamąja tapetų freska. Tai gali būti didelio ploto panoraminiai vaizdai su 3D efektu arba tam tikro rašto atskiri tapetų rulonai.

Jeigu sienos buvo paruoštos dažymui, puikiai tiks ir tapetavimui. Renkantis tapetus reikėtų atkreipti dėmesį, ar jų raštas derinamas, ar ne - nuo to priklauso tapetų kiekis.

Tapetų lyginimas plastikine mentele.

Pirkdami tapetus, patikrinkite, ar visi rulonai iš vienos partijos, nes skirtingų partijų atspalviai gali būti skirtingi, ant sienų tai matysis. Ypač jei perkate tapetų likučius.

Tapetus galima dažniau ir greičiau pakeisti nei nudažyti sienas.

Sienas paįvairina ir dekoravimas gipsinėmis plytelėmis, imituojančiomis akmenis, plytas, mūrą. Plytelės klijuojamos ant nugruntuoto paviršiaus, grunto tipą bei klijus rekomenduoja plytelių gamintojas, bet reikia atsižvelgti į paviršiaus, ant kurio klijuojama, įgeriamumą.

Vienodai baltų ir lygių sienų paįvairinimas dekoratyvinio akmens plytelėmis.

Dekoratyvinio akmens plytelės lengvai pjaustomos diskiniu kampiniu šlifuokliu. Jei darbai vyksta viduje, reikia nepamiršti, kad pjaustant bus dulkių. Todėl dekoratyvinio akmens plyteles patariama klijuoti prieš dažymą, tai naudinga ir dėl to, kad klijais neišsiteptų sienos.

Vieni paskutiniųjų vidaus apdailos darbų grindų dangos klojimas ir vidaus durų įstatymas.

Tarp populiariausių grindų dangų yra laminatas, vinilas ir parketlentės. Kiekvienai dangai yra specifinių reikalavimų pagrindo paruošimui, bet vienas reikalavimas toks pat visoms dangoms - pagrindas turi būti visiškai lygus.

Šiuolaikinis vinilas yra atsparus ir ilgaamžis, bet, savaime suprantama, toks bus ne pats pigiausias. Vinilo grindų danga gali būti lentelių arba plytelių formos. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar vinilinių grindų dangos spalva išgauta spausdinimo būdu ar įlietiniu.

„Spausdintas" vinilas nėra toks atsparus, nes rašto ar spalvos plėvelė klojama ant plokštelės ir dengiama poliuretano ar vinilo sluoksniais. Įlietinio vinilo spalva   išgaunama ant pagrindo plokštelės karštyje presuojant granules. Šios technologijos vinilinė danga atsparesnė ir ilgaamžiškesnė.

Dažniausiai vinilinės grindys klijuojamos ant betono pagrindo arba savaime išsilyginančio mišinio pagrindo, taip pat ant MDF ar OSB, multifunkcinių MFP plokščių, tačiau plokštės turi būti stabilios, gerai pritvirtintos. Yra vinilo lentelių, kurias galima kloti plaukiojančiuoju būdu, suneriant vieną su kita.

Vinilinės grindys ant  tvirtų MFT plokščių. Prieš klijuojant vinilo plokštes, pagrindą reikia gruntuoti.

Laminato grindų lentos ar plokštės irgi yra vienos populiaresių, nors anksčiau jų būdavo vengiama dėl neatsparumo vandeniui bei purvui, elektrinimosi, kietumo ir triukšmingumo. Dabar geros kokybės laminatas yra impregnuojamas vašku, melaminu ir tai leidžia bent iš dalies išvengti minėtų trūkumų. Taip pat laminato apačia gali būti padengta minkštu audiniu, jo atsparumas vandeniui irgi gali būti skirtingas. Laminato kaina priklauso ir nuo storio - šis gali būti nuo 6 iki 12 mm.

Laminatas klojamas ant sauso, lygaus pagrindo paklojus plėvelę. Dėl garso izoliacijos galima pakloti kamštinės dangos pagrindą. Laminato lentelės tarpusavyje jungiamos per užraktus - išėmas, jos neklijuojamos ir neklojamos ant pliko betono!

Iš parketlečių asortimento dažniausiai pasirenkamos dvisluoksnės arba trisluoksnės parketlentės. Žinotina, kad dvisluoksnės parketlentės tik klijuojamos, tarpusavyje jungiant per įlaidą ir išdrožą. Trisluoksnes parketlentes galima klijuoti arba kloti plaukiojančiu būdu be klijų.

Parketlenčių klijavimui naudojami specialūs klijai, o pagrindas turi būti idealiai lygus ir sausas. Jei parketlentėmis dengiamos šildomos grindys, betonas turi būti iškaitintas - t.y., palaikytas kurį laiką  pakėlus grindų temperatūrą.

Vidaus durys užsakomos pagal visą apdailos ir interjero stilių. Iš techninės pusė žinotina, kad jos gali būti dažytos, faneruotos (dengtos medienos lukšto plėvele), laminuotos (dengtos specialia polimerine plėvele) ir medienos masyvo. Varčia gali būti tuščiavidurė, gali būti iš presuotų medienos plokščių, masyvo. Tuščiaviduris karkasas užpildomas akytu kartonu ar kita medžiaga.

Kainos, estetikos bei ilgaamžiškumo požiūriu optimaliausia durų varčia ir jos apdaila yra faneruota medienos drožlių plokštė.

Pagal atidarymo būdą vidaus durys gali būti tradiciškai varstomos arba stumdomos. Stumdomas duris taupant vietą galima sumontuoti pertvaros konstrukcijoje. Daugiau vidaus durų idėjų rasite e-durys.lt puslapyje.

Šviestuvai, kaip ir durys, yra baigiamasis vidaus apdailos akordas. Tačiau jokiu būdu ne apšvietimo sistema. Apšvietimas turi būti numatytas ir suprojektuotas iš anksto, nes daugeliu atveju šviestuvai slepiami lubose, sienose. Jeigu to nepadarysite, teks parinkti atsitiktines vietas arba net naudotis toršerais, kurie, apšvietimo dizainerių nuomone, yra apšvietimo nesusipratimas ir rodo, kad apie apšvietimą nebuvo pagalvota.

Projektuojant apšvietimą ir šviestuvus reikia turėti omenyje, kad yra bendrojo arba pagrindinio, zoninio ir paslėpto apšvietimo rūšys arba tipai.

Renkantis šviestuvus reikia atkreipti dėmesį, kaip sklinda jų šviesa: vertikaliai, horizontaliai, perimetru. Geriausia, jei yra kombinuojami keli šviesos sklidimo būdai.

Kaip rasti gerą meistrą?

Kaip pasirinkti patikimus meistrus? Tai iš tiesų nelegvas uždavinys ir galvos skausmas daugeliui planuojančių vidaus apdailą. Galima savarankiškai, teiraujantis draugų ir pažįstamų ieškoti atskirų sričių meistrų - elektrikų, santechnikų, plytelių klojėjų, grindų, gipso montuotojų. Bet tokiu atveju reiškia, kad jūs turėsite dirbti statybos darbų vykdytoju ar organizatoriumi. Dabar yra nemažai statybininkų brigadų, taip pat individualiai dirbančių statybos vadovų ar organizatorių, kurie turi atskirų specialistų komandas, kontaktus ir pasitelkia juos tuomet, kai reikalinga. Be to, tokiu atveju su darbų vykdytoju galite sudaryti oficialią sutartį. Statybos darbų organizatorius pasirūpins medžiagų tiekimu, jis gerai žino, kur ką pirkti, prekybos vietose gauna nuolaidas.

Nepaisant to, organizuosite darbus jūs patys ar samdysite darbų vykdytoją, skirkite laiko darbų sąrašui ir paprašykite sąmatos iš 2-3 darbų vykdytojų. Apsisprendę ir pasirinkę meistrą ar meistrus, kiek įmanoma pasidomėkite atsiliepimais apie jų darbą, paprašykite parodyti objektą, kuriame tuo metu dirba.

ASA.LT informacija