Fasado apdaila

Lietuvoje individualių namų segmente populiariausia fasado apdaila yra tinkas ir medinės dailylentės. Tai ekonomiška, ekologiška, kainos ir kokybės požiūriu optimali sienų apdaila. Medinių dailylenčių apkalą ir tinką galima derinti tarpusavyje.

Architektas Vytautas Baltrūnas.

Lietuvos klimatas negailestingas išorės apdailos medžiagoms ir jos turi būti ne tik dekoratyvios, bet ir ilgaamžės, atlaikyti staigius temperatūros pokyčius, lietų, sniegą, drėgmę, atodrėkį, šaltį, karštį, saulės spindulius. Visiškai į klimato poveikį nereaguojančios apdailos nėra, gal tik variniai fasadai, pasidengiantys patina, yra ilgaamžiai ir nereikalauja priežiūros. Tačiau ir bet kuris kitas fasadas tarnaus ilgus dešimtmečius, jei jis bus teisingai įrengtas  ir prižiūrimas.

Kokį parinkti fasado šiltinimą

Jeigu norite namą apdailinti medinėmis dailylentėmis, tai reiškia, kad reikalingas ventiliuojamas fasadas ir jį apšiltinti reikės akmens vata. Poliuretano plokštės arba polistireninis putplastis labai retai kada naudojami vėdinamiems fasadams, nes nėra prasmės vėdinti oro garams iš esmės nelaidžios arba „nekvėpuojančios" medžiagos.  Tačiau vėdinamo fasado sistema su poliuretanu ar putplasčiu Europos šalyse yra naudojama dėl kelių labai paprastų priežasčių - išvengiama šlapių darbų, galima dirbti bet kuriuo metų laiku, naudojama mažiau konstrukcinių elementų. Tokio fasado sistemoje termoizoliacinės plokštės turi būti suklijuotos visiškai be tarpų, kurie gali tapti šilumos tilteliais, tad darbas turi būti itin kokybiškas.  Vėdinamo fasado sistemą su neoporu jau bandoma naudoti ir Lietuvoje.

Vėdinamo fasado sistema su neoporu. Putplastis prie sienų klijuojamas, tvirtinamas smeigėmis, apdailai tvirtinti montuojamas aliuminio, plieno arba medinis karkasas.

Tinkuojami fasadai dažniausiai įrengiami būtent ant polistireninio putplasčio izoliacijos, tačiau jie galimi ir ant akmens vatos sluoksnio.

Fasado paruošimas medinių dailylenčių apkalai

Nepaisant reikalingos priežiūros ir pakartotinių dažymų, daugelis renkasi tradicinį, mūsų karštui būdingą vėdinamą medinių dailylenčių fasadą. Dėl to lietuviams galima tarti pagiriamąjį žodį, kad visiškai nepasidavė plastiko kerams, kuris dėl taršos kuo toliau, tuo labiau stumiamas iš rinkos.

Jei namo apdaila bus medinė, šiltinimui montuojamas metalinis arba medinis karkasas, kuris prie laikančiosios sienos tvirtinamas kampuočiais. Pastaruoju metu vietoje karkaso populiarėja bazalto kompozito laikikliai - kronšteinai, ant kurių vatos plokštės tarsi „užmaunamos". Tokie laikikliai gaminami Lietuvoje, dėl šiltesnės bazalto kompozito medžiagos jie nesukuria didelių šilumos tiltelių, dėl ko galimas plonesnis termoizoliacijos sluoksnis. Apie juos plačiau „Bazalto laikikliai vėdinamiems fasadams".

Mediniams karkaso statramsčiams medienos kokybė nėra labai svarbi, joje gali būti iškritusių šakų, svarbiau yra karkaso lygumas.

Tarp medinių statramčių karkaso klojami akmens vatos sluoksniai, kurie dengiami garams laidžia difuzine plėvele.

Tarp medinių statramsčių briaunos ir mūro ar blokelių rekomenduojama kloti hidroizoliacinės medžiagos atraižas, kad statybinė blokelių drėgmė nepasiektų medienos, tuo pačiu galima pakoreguoti statramsčių karkaso lygumą. Jei statramsčiai gerai nepriglunda, tarpai užpildomi izoliuojančiomis poliuretano putomis.

Medinių dailylenčių montavimui paruoštas fasadas.

Į karkasą sudėti akmens vatos sluoksniai dengiami garams laidžia difuzine plėvele, kad į šiltinimo sluoksnį patekusi drėgmė turėtų galimybę pasišalinti į vėdinamą tarpą. Prie statramsčių kalami vertikalūs ir/ar horizontalūs tašeliai galutinei apdailai tvirtinti.

Medinės dailylentės fasadui

Išorinei namo sienų apdailai dažniausiai naudojamos spygliuočių (eglės, pušies) arba maumedžio dailylentės. Pušis ir eglė priskiriamos minkštajai medienai, maumedis - kietajai. Jų išvaizda ir kaina gana ženkliai skiriasi. Jeigu 1-as kv. metras eglės ar pušies lauko dailylenčių kainuoja 10-15 eurų, tai maumedžio kaina 2-3 kartus didesnė. Skirtingos medienos kainas palyginti gana sudėtinga, nes priklauso nuo lentos storio, matmenų, paviršiaus apdorojimo ir paruošimo (impregnuota, apdorota termiškai).

Fasado apdailai rekomenduojama rinktis dailylentes šiurkščiu paviršiumi, nes tokia mediena geriau įgeria apsaugos priemones, dažus ir, lyginant su obliuotomis lentomis, ilgiau išsilaiko. Šiurkštintas dailylentes pakaks perdažyti kas 5-7 metus, tuo tarpu obliuotas reikia dažyti kas 3-5 metus.

Šiurkštintų lentų paviršius.

Pagal standartą išorės apdailai skirtos lentos turi būti 14-16 proc. drėgnumo, kuo mediena sausesnė, tuo ji stabilesnė, tačiau tai labiau aktualu vidaus medienai.

Pagal išvaizdą ir šakotumą mediena skirstoma į A,B, C, D kategorijas, fasado apdailai naudojamos A-B kategorijų lentos.

Dailylenčių kraštai turi špuntus, profilius, jie gali būti statmeni, nupjauti kampu, su išpjova ir įlaida (špuntas), pusapvalės formos. Profilių pasirinkimas priklauso nuo pasirinktos fasado išvaizdos. Tačiau visada parenkama tokia profilių forma, kad tarpeliuose neužsistovėtų vanduo.

Fasadinių dailylenčių jungimo būdai priklausomai nuo profilio.

Skirtingas medinės apdailos vaizdas išgaunamas montuojant skirtingų profilių lentas, taip pat namo išvaizda skiriasi priklausomai nuo to, ar dailylentės kalamos vertikaliai, ar horizontaliai.

Vertikalios dailylentės pastatą vizualiai aukština, horizontalios - ilgina.

Prieš dailylenčių montavimą rekomenduojama jas palaikyti lauke, kad susidarytų aplinkos ir lentų drėgmės balansas, nes galima klaidingai nustatyti tarpelių plotį. Fasado apdaila medinėmis dailylentėmis reikalauja laiko ir kruopštumo, tačiau nėra labai sudėtinga, tą galima atlikti ir patiems, svarbu išsiaiškinti angokraščių, kampų ir kitų sudėtingesnių mazgų technologiją, parinkti tinkamus medsraigčius.

Visada lieka medienos nuopjovų, kurias galima naudoti kampų, angokraščių apdailai.

Medinio fasado apsaugos priemonės

Kad fasado priežiūrai nereiktų skirti daug laiko ir pinigų, medienos apsaugai geriau naudoti geros kokybės impregnantus ir dažus. Nors parduodamos ir dažytos fasadinės dailylentės, visgi jų spalvų paletė nėra tokia plati. Be to, montuojant pažeidžiamas dažų sluoksnis. Daug patikimesnė medienos apsauga yra atskirų dailylenčių impregnavimas ir fasado dažymas, juolab, kad tiems tikslams pakanka vieno produkto.

Remmers HK-Lasur 3in1 - impregnantas, gruntas ir dažai viename. Nereikalingi trys atskiri produktai (impregnantas, gruntas, dažai)  ir trys ar net keturi dažymai. HK-Lasur lazūra mediena dengiama dviem sluoksniais - pirmą kartą teptuku iš visų pusių dengiamos nesumontuotos dailylentės, antrą sykį dažomas įrengtas fasadas.  Ši lauko medienos lazūra yra dekoratyvinė, išryškina medienos faktūrą, suteikia norimą atspalvį ir itin stiprią  apsaugą nuo drėgmės, UV spindulių, išblukimo.

HK-Lasur lazūra padengtos medinės dailylentės nepaslepia medienos natūralumo. Iš 15-os medienos lazūros atspalvių nesudėtinga išsirinkti norimą.

Speciali lauko medienai skirta lazūra giliai įsigeria į medienos poras ir apsaugo praktiškai nuo visų neigiamai medieną veikiančių faktorių, turi hidrofobizuojančių savybių - t.y., lazūra apdorotas paviršius atstumia vandenį, neleisdamas jam įsigerti. Taip pat saugo medieną nuo dumblių apnašų, pelėsinių grybelių, vapsvų. Labai patogu tai, kad vėliau ta pačia lazūra galima atnaujinti fasadą jo nešveičiant - tiesiog užtepti kitą sluoksnį. Kas turi medinius fasadus gerai žino, koks varginantis darbas yra paruošti dažytą fasadą naujam dažymui.

Dažai mediniams fasadams

Jeigu architektūrinis sprendimas reikalauja medinį fasadą padengti vientisa spalva, irgi reiktų rinktis geros kokybės dažus, vieni tokių - Remmers Rofalin Acryl. Tai gero dengiamumo matiniai vandeniniai dažai, dengiami dviem sluoksniais ant IG-10-Imprägniergrund IT nugruntuoto paviršiaus. Dažai džiūsta labai greitai, po 2-4 valandų galima dengti kitą sluoksnį.

Dažų plėvelė atstumia vandenį ir nešvarumus, neleidžia and paviršiaus veistis dumbliams ir pelėsiams, apsaugo medieną nuo UV spindulių. Tinka stabiliai pjautinei ir obliuotai medienai, lauke ir viduje, išeiga nedidelė - vidutiniškai 1 litro užtenka 8-10 kv. metrų.

Ilgalaikę apsauginę plėvelę sudarantys Remmers Rofalin Acryl lauko medienos dažai nesilupa ir nesisluoksniuoja.

Priemonės terasinių lentų apsaugai

Prie medinės fasado apdailos dažnai derinama medinė terasa. Terasos lentų apsaugai yra specialių, dilumui atsparių priemonių: tai apsauginis medinių terasos lentų ir sodo baldų aliejus  Remmers Pflege-Öl ir specialus aliejus WPC kompozito lentoms Remmers WPC-Imprägnier-Öl.

Pflege-Öl - tai linų sėmenų aliejaus pagrindo alyva, giliai įsigerianti į medieną ir reguliuojanti drėgmę. Dengiama dviem sluoksniais. Medienos atnaujinimui ta pačia alyva nebūtina paviršiaus šlifuoti. Stipresnei lauko medienos apsaugai nuo puvinio ir mėlynavimo iš pradžių rekomenduojama ją padengti Holzschutz-Grund gruntu.

WPC medienos lentos ilgainiui irgi praranda spalvą. Spalvos atnaujinimui puikiai tinka speciali WPC-Imprägnier-Öl alyva, kuri apsaugo lentas nuo drėgmės poveikio, išryškina atspalvį. Atnaujinant alyva padengtus paviršius jų nereikia šlifuoti ar kitaip paruošti, užtenka gerai nuvalyti.

WPC lentų atnaujinimas Remmers WPC-Imprägnier-Öl alyva.

Renkantis tiek fasado medienos, tiek kitos lauko medienos apsaugos priemones, verta atkreipti dėmesį, kad Remmers produktai yra labai specializuoti, o tai reiškia, kad jie maksimaliai pritaikyti savo paskirčiai. Juk labai dažnai būna, kad universalūs medienos dažai, lazūros ar impregnantai tinka visur ir viskam, bet efektyvumas paprastai nebūna ilgalaikis.

Fasadinis tinkas

Nors statistikos nėra, tačiau atrodo, kad tinkuojami fasadai populiaresni nei mediniai, juolab, kad monotonišką tinką galima paįvairinti medienos dailylentėmis. Tinkuotą fasadą reikia rečiau atnaujinti nei dažytos medienos apdailą.

Kad tinkas ilgą laiką išliktų švarus, fasado apdailos tinką reiktų rinktis atsižvelgiant į pastato lokaciją - ar namas prie miško, vandens, mieste, prie kelio. Gamintojai turi nešvarumus atstumiančių, mažai vandens įgeriančių tinkų ir dažų sistemų. Tokie paviršiai mažiau jautrūs aplinkos taršai,  pelėsiams bei dumbliams, o tai reiškia, kad valyti ir perdažyti reikės kur kas rečiau.

Nuo fasado šiltinimo ir apdailos sistemos priklauso, ar fasado priežiūra apsiribos tik dekoratyvinio sluoksnio atnaujinimu, ar teks taisyti įtrūkius, valyti nešvarumus ir pan.

„Knauf" išorės sienų izoliacijai ir apdailai turi sertifikuotas šiltinimo sistemas Knauf Termo Plus P ir Knauf Termo Plus M (P - sistema su polistireniniu putplasčiu, M - su mineraline vata). Sertifikuota sistema yra garantija, kad atskiros medžiagos tarpusavyje yra suderintos.  Abi sistemas galima naudoti tiek naujų, tiek renovuojamų pastatų šiltinimui ir apdailai.

Jei  netoliese yra daug medžių, fasadų apsaugai nuo dumblių žaliavimo ir pelėsinių grybelių reiktų rinktis vieną iš kelių Knauf Mineral Aktiv sistemos tinkų ir dažų. Šią sistemos pagrindas - mineralinis tinkas (grūdelių frakcija nuo 1,5 iki 3 mm) ir silikoniniai dažai.

Knauf Mineral Aktiv sistemos mineralinio tinko sudėtyje yra ilgalaikį šarmingumą palaikančių medžiagų, tinkas turi vandenį atstumiančių savybių. Dėl  to lietaus vanduo ant tinkuoto paviršiaus neužsilaiko ir neįsigeria, o šarminis paviršius nepalankus pelėsiams ir dumbliams daugintis. Silikoniniai tinko dažai turi infraraudonuosius spindulius absorbuojančių dalelių, kurios pakelia paviršiaus temperatūrą keliais laipsniais. Dėl to ant tinko paviršiaus maksimaliai sumažinamas kondensato išsilaikymo laikas.

Dvigubas Mineral Aktiv tinko ir dažų sistemos veikimas: dideli lašai nukrenta, o drėgmė greitai pasišalina. Ant sauso fasado nelieka palankių sąlygų dumbliams ir pelėsiams veistis.

Kad Mineral Aktiv sistema veiktų atstumdama drėgmę, reikia naudoti Mineral Aktiv Fassadenfarbe dažus. Kitais atvejais ant mineralinių tinkų, tokių kaip Structurputz, Dekorputz, Noblo Filz, Mak 3 galimas individualus dažų pasirinkimas. „Knauf" konsultantai, susipažinę su pastato vietovės specifika, parinks tinkamą tinko ir dažų derinį.

Mineral Aktiv tinko ir dažų sistema be kenksmingų biocidinių priedų apsaugo fasadus nuo užsiteršimo, pelėsinių grybelių ir dumblių.

Svarbi yra tinko išvaizda - ją lemia tinko grūdelių frakcijos dydis ir padengimo būdas.  Tinkas, priklausomai nuo grūdelių dydžio, gali būti stambiagrūdis, smulkiagrūdis, priklausomai nuo apdorojimo technikos - veltas, raižytas, draskytas, užtrintas ar kitos faktūros. Lietuvoje populiariausi yra „samanėlės" ir „lietučio" tipo tinko paviršiai, „Knauf" asortimente yra šių tinkų su skirtingais grūdelių dydžiais.

0,5 ir 1,5 mm  grūdelių frakcijos tinko išvaizda - nors grūdelių dydžių  skirtumas nedidelis, išvaizda skiriasi.

Jeigu reikia dekoratyvios veltos struktūros tinko išvaizdos, geras pasirinkimas yra mineralinis tinkas su marmuro grūdeliais Knauf Noblo Filz. Šio tinko grūdelių frakcija smulki - 1-1,5 mm.

„Knauf" mineraliniai tinkai (Strukturputz, Dekorputz, Noblo Filz, MAK 3) pasižymi dideliu šarmingumu  (pH apie 12). Kaip minėjome, tokios aplinkos nemėgsta mikroorganizmai ir jie nelinkę ant tokio paviršiaus daugintis. Tai reiškia, kad tinkuotas fasadas ilgai išliks švarus. Mineralinis tinkas, dažytas silikoniniais dažais yra laidus orui, atstumia vandenį ir greitai išdžiūsta po lietaus.

Mineraliniai tinkai turi ir daugiau lauko sąlygoms naudingų savybių - ilgainiui jie kietėja, jeigu tinka tinko spalva, jų galima ir nedažyti. Atnaujinti fasadą perdažant užtenka maždaug kartą per 15-20 metų.

Silikoniniais fasado dažais tinkuotą paviršių patariama dažyti du kartus, spalvų peletė plati, architektūrinei įvairovei išgauti galima naudoti kelias skirtingas tinko spalvas.

Naudojant kelias tinko spalvas rekomenduojama pasirinkti pagrindinę, kitomis spalvomis galima paryškinti namo architektūros detales.

Jeigu namas yra šalia kelio ar mieste, rekomenduojama tinkuoti nešvarumams itin atspariu silikoniniu tinku. Silikoniniai tinkai pasižymi rūgštesne nei mineralinio tinko pH reakcija, atitinkamai sukuria rūgštesnę terpę. Jie yra plastiškesni, atsparūs atmosferos poveikiams ir ilgaamžiai, dažomi įvairiomis spalvomis, daugelis silikoninių tinkų gaminami pasitelkus nano technologijas.

Reiktų atkreipti dėmesį, kad ES šalyse silikoninių tinkų sudėtis nereglamentuojama, tad gali būti, kad ne visi rinkoje esantys silikoniniai tinkai savo sudėtyje turi būtiną silikono dervos kiekį. Silikono kiekis svarbus ir tinko sluoksnio gebėjimui atstumti lietaus vandenį, kad drėgmė neįsigertų į visą armuojamojo ir dekoratyvaus tinko sluoksnį.

Knauf Conni S silikoninis tinkas turi reikiamą silikono dervos kiekį - pasaulinio lygio gamintojas negadins savo vardo netinkamu produktu. Silikoninis tinkas yra neteplus, jam būdingas didelis laidumas vandens garams. Naudojant silikoninės dervos tinką, galima didesnė spalvų įvairovė.

„Knauf" sistemų ir produktų privalumas tas, kad eksploatacijos metu atsiradusius smulkius iki 0,2 mm tinko įtrūkius galima paslėpti armuojamais silikoninės dervos dažais Knauf Faserfarbe, kurie turi vandenį atstumiančių savybių. Dažai yra tonuojami pagal reikalingą spalvą.

Knauf Faserfarbe dažus kietu teptuku reikia įtepti į plyšius ir tada visą plokštumą padengti pirmuoju grunto sluoksniu. Antras sluoksnis dengiamas praėjus bent 24 valandoms, jam išdžiūvus fasadas dažomas.

Tinkas ant polistireninio putplasčio

Knauf Termo Plus P šiltinimo ir tinko sistemą galima montuoti praktiškai ant visų konstruktyvo paviršių - ant betono, akytbetonio blokų, netinkuotų lygių plytų mūro sienų, keraminių statybinių blokų, dujų betono, putų betono blokų ar tinkuotų sienų. Pagrindas turi būti sausas, tvirtas ir lygus, didžiausias leistinas pagrindo plokštumos nuokrypis klijuojant polistireninio putplasčio plokštes - 20 mm/m. Nedideli neišlyginto paviršiaus nuokrypiai nustatomi 2 m ilgio gulsčiuku.

Knauf Termo Plus P sistemą sudaro:

1) pagrindas su cokoliniu profiliu; 2) klijai; 3) termoizoliacinis sluoksnis; 4) armavimo mišinys; 5) stiklo pluošto tinklelis; 6) baigiamasis grunto ir tinko sluoksnis.

Darbo metu aplinkos ir pagrindo temperatūra neturi būti mažesnė kaip +5°C ir aukštesnė nei +25 °C. Termoizoliacinės plokštės pradedamos klijuoti nuo apačios, glaudžiant vieną prie kitos ir  kiekvienoje eilėje perstumiant siūles mažiausiai 10 cm. Didesnius nei 2 mm tarpus reikia užpildyti naudojama izoliacine medžiaga. Į tarpus tarp plokščių neturi patekti klijų. EPS plokštes klijuojamos tepant klijus juostų ir taškų metodu, t. y., plokštės perimetru klijai tepami sudarant juostą, viduryje - taškus. Klijais būtina padengti bent 40 proc. plokštės paviršiaus. Mineralinės vatos plokštes klijuojamos taip pat.

Smeigės kalamos klijams išdžiūvus, paprastai po 1 ar 2 dienų. Atkreiptinas dėmesys į smeigių naudojimą. Kai kas jų atsisako, tačiau verta prisiminti, kad smeigių funkcija yra atlaikyti vėjo rovimo jėgą, todėl, jei projekte nurodytas tam tikras smeigių skaičius ir jų vieta, to reikia laikytis. Ypač vėjo jėga veikia pastato kampus, todėl juose smeigių skaičius paprastai būna didesnis.

Plokščių likučius galima naudoti tik tuo atveju, jei jų plotis yra ne mažesnis nei 15 cm. Negalima jų naudoti išoriniuose ir  vidiniuose kampuose, išorinių konstrukcijų pastogės dalyse, prie durų, langų ir kitų angų.

Plokščių ir smeigių išdėstymas pastato kampuose.

Prieš pradedant sienų armavimą, reikia sumontuoti profilius - kampinius, prijungimo, deformacinius ir sandarinimo bei juos suarmuoti. Profiliai tvirtinami armavimo mišiniu. Profiliai parenkami pagal termoizoliacijos sluoksnio storį, žinotina, kad ploni profiliai netinka storesniam izoliacijos sluoksniui.

Armavimo tinklelis pradedamas kloti žemyn, nuo kampų ir angų, kampuose ir sandūrose darant 10 cm užlaidas.  Angų kampuose formuojamas dvigubas armavimo tinklelio sluoksnis, antrą sluoksnį dedant įstrižai pirmajam.

1 - įstrižas kampų armavimas, 2 - lango anga, 3- palangė.

Armavimo tinklelis įspaudžiamas į užteptą armavimo mišinį ir išlyginamas. Rekomenduojamas armavimo sluoksnio storis - 4 -5 mm.

Klojant armavimo tinklelį jis iš abiejų pusių turi būti įplukdytas į armavimo mišinį, negali būti banguotas, turi būti lygus. Iš priekinės pusės turi nesimatyti tinklo akučių.

Armavimas prieš tinkavimą: armavimo tinklelis turi būti lygus, neturi matytis tinklo akučių. Armavimo sluoksnio paviršiaus nelygumai negali viršyti dekoratyviojo tinko grūdelių dydžio daugiau negu 0,5 mm.

Suarmuoti fasadai turi išdžiūti - minimalus džiūvimo laikas 5 - 7 dienos, priklauso nuo oro sąlygų.

Prieš tinkuojant, paviršių reikia padengti sistemos gruntu. Apie tinkavimo darbų technologiją plačiau - „Fasado tinkavimas".

Tinkas ant mineralinės vatos

Iš esmės fasado šiltinimas mineraline vata ir tinkavimas niekuo nesiskiria nuo tinkuojamo fasado su polistireniniu putplasčiu, bet sienos su mineraline vata turi geresnį garų laidumo koeficientą, dėl ko greičiau pasišalina drėgmė, mineralinė vata yra nedegi. Polistireninis putplastis negali būti naudojamas aukštesniuose kaip 26,5 m pastatuose, kai kuriose Europos šalyse sienos šiltinamos putplasčiu, o angokraščiai - mineraline vata. Tokiu atveju kilus gaisrui ugnis taip greitai nepersimeta į pastato vidų. Kai kurie gamintojai - pavyzdžiui, „Paroc", turi specialias vertikaliai orientuoto plaušo tinkuojamam fasadui skirtas lameles Paroc Linio 80, kurių tvirtinimui nereikalingos smeigės, šios plokštės, skirtingai nei kitos, tik klijuojamos, tepant klijus ant visos plokštumos. Plačiau apie tinkuojamą fasadą su akmens vata - „Tinkuojamo fasado su akmens vata įrengimas"

Visi kiti darbų etapai bei medžiagos naudojant Knauf Mineral Aktiv M sistemą tokie patys kaip ir sistemoje su polistireniniu putplasčiu.

ASA.LT informacija, parengta pagal UAB „Knauf" ir UAB „Remmers Baltica" rekomendacijas