Pastato anatomija: šiluma per sienas

Bet kuris skaičiuojantis pilietis pripažins, kad elektros energiją reikia taupyti, o šilumą - stengtis išlaiktyti. Su tuo sutiks ir bet kuri savo lėšas taupanti organizacija. Vis dėlto mūsų šalis pagal energijos taupymo priemones dar gerokai atsilieka nuo Europos kaimynių. Netaupus žmonių ir įstaigų požiūris - jau nebe įprastas dalykas, ekonominės sąlygos moko skaičiuoti.

Termovizinis tyrimas (auditas) parodo "silpniausias" šilumos varžos atžvilgiu pastato vietas. Corbis nuotr.

Anksčiau energijos ir šilumos vartojimas tradiciškai buvo per didelis - apie juos taupančias medžiagas ir technologijas gyvenamojoje ir negyvenamoje statyboje dar prieš keletą dešimtmečių beveik nebuvo susimąstoma. Statomų namų šilumos izoliacija buvo neefektyvi. Šiluma tiesiog "išeidavo" per sienas, bet kadangi apie skaitiklius tada dar nebuvo galvojama, į tai paprasčiausiai niekas nekreipė dėmesio. Didelėms energijos sąnaudoms įtakos turėjo žemas autonominių šilumos generatorių naudingumo koeficientas, dideli nuostoliai centralizuotuose tinkluose, operatyvaus šilumos tinklų valdymo nebuvimas ir t.t.

Daugiausia šilumos prarandama per sienas ir langus. Todėl dabar projektuojant šiuolaikinius bet kokio tipo gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus ypatingas dėmesys skiriamas naudojamų medžiagų šilumos laidumo charakteristikoms.

Pavyzdžiui, į kaimyninės Rusijos rinką, nepalyginamai turtingesnę gamtiniais ištekliais, aktyviai skverbiasi energiją taupančios technologijos iš užsienio. Prognozuojama, kad jų operatorių skaičius (jau dirba АВВ, Siemens, Mitsubishi, Danfoss ir kt.) per ateinančius metus išaugs 5-10 kartų. Rusijos statybininkai vis aktyviau naudoja šilumą ir energiją taupančias technologijas ir medžiagas.

Šilumos nuostoliai

Kambario drėgmės rėžimas yra tiesiogiai susijęs su šildymo režimu. Normalus gyvenamojo kambario santykinis oro drėgnumas yra apie 50 - 60 proc.

Drėgmės šaltiniai kambaryje yra: maisto ruošimas, maudymasis vonioje, duše, augalai, drabužių lyginimas, kambarių tvarkymas, žmogaus prakaitas ir t.t. Normali šeima per parą drėgmės į kambarį gali išskirti net 15 l. Maksimalus drėgmės kiekis priklauso ir nuo temperatūros:

Pavyzdžiui, jei kambario drėgmė yra 10,7g/m³, o oro temperatūra +20°C, tai temperatūrai nukritus iki +12°C, drėgmė pakils net visu 100 proc. Tolimesnį temperatūros  kritimą įtakos pakilusi drėgmė. Todėl jei namuose gyvenate retai, dažniausiai būnate išvykę, prieš išvykstant būtinai išvėdinkite kambarius. Tai apsaugos patalpas nuo drėgmės kondensavimosi, grybelio atsiradimo. Padidėjusi drėgmė įtakoja šilumos nuostolius.

Ilgalaikiai stebėjimai parodė, kad dėl stipraus vėjo ir žemos temperatūros šalčiausias mėnuo yra sausis. Vidutinė temperatūra - 3, 6 laipsnio, o pučia pietvakarių vėjas. Pateiksime pavyzdį, kaip vėjas įtakoja šilumos praradimą 2,5 aukštų name:

Būtina taupyti šilumą!

Tam reikia imtis visai nesudėtingų, o kartais ir paprastų ir nebrangių priemonių:

1. Tarp sienos ir radiatoriaus pastatyti specialius skydus iš MPP, faneros arba storo kartono, iš radiatoriaus pusės apklijuotus aliuminio folija, kad brangi šiluma būtų atspindėta ir „neišeitų" iš namų per sieną. Be to, skydas turėtų siekti palangę.
   
2. Būtina pasirūpinti, kad šiluma iš radiatoriaus nesutiktų jokių kliūčių: jo nedengtų užuolaidos, šilumos srautams judėti netrukdytų dekoratyvinės grotelės ir pan. Šiluma primiausia kyla aukštyn. Radiatorių darbo efektyvumą galima padidinti nukreipus į juos mažos galios ventiliatorių.       Sofa neturėtų dengti radiatoriaus. Corbis nuotr.
   
3. Langai turi būti sandarūs.
   
4. Pačias „šalčiausias" sienas (galbūt ir pačias ploniausias) reikėtų apšiltinti: padengti gipsokartonu, po juo turėtų būti sluoksnis šilumą izoliuojančios medžiagos. Gali padėti net lentyna ar spinta, nuo vidinės sienos perstumta prie "šaltos" išorinės.
   
5. Jei vienoje patalpoje yra daug šilčiau nei kitose, ne atidaryti langą vėdinimui, o įrengti termoreguliatorių. Jie būna automatinio ir rankinio valdymo. Automatinį reguliatorių irengti reikėtų tik po konsultacijos su geru šildymo sistemų specialistu. Dvivamzdėms šildymo sistemoms reikės įrengti vožtuvą („baipasą").
   
6. Jeigu šildymo katilas, plėtimosi bakelis ar boileris įrengti rūsyje, lodžijoje ar kitoje vėsioje patalpoje be papildomo apšildymo, reikia pasirūpinti jų termoizoliacija. Boilerį bet kuriuo atveju reikia izoliuoti, rekomenduotina be termoizoliacinių medžiagų naudoti ir foliją, t.y., sukurti termoso efektą.taip pat būtina izoliuoti mažiausiai du metrus metalinių vamzdžių, einančių iš boilerio (jei vamzdžiai polipropileniniai, užteks apšiltinti 50-70 cm vamzdžio).
   
7. Svarbus faktorius - tvarkingas šildymo katilo automatikos veikimas.

! Šios paprastos priemonės leis sutaupyti 10-50 proc. išlaidų šildymui.

Pastaraisiais metais stiklo paketų gamybos pramonėje pradėtos taikyti revoliucinės naujovės - ir naujos medžiagos, ir technologijos.

Kaip geriau apšiltinti langus?

Šiluma per langą prarandama įvairiais būdais - per nesandarų rėmą; per paties rėmo medžiagą. Tačiau didžiausia šilumos dalis prarandama per stiklą. Geras garso ir šilumos savybes gali užtikrinti tik langas, įstiklintas stiklo paketu. Tačiau ne visi dar pasikeitė langus į naujos kartos medinius ar plastikinius, ypač daug dar senų, nesandarių langų sodų bendrijose, kaimuose, sodybose.

Seni nesandarūs langai nesulaiko šilumos.

Nors langus keisti galima ir žiemą,  bet daug kas atidės šiuos darbus pavasariui arba neribotam laikui, štai keletas liaudies metodų, kaip apšiltinti nesandarius senus langus:

1. Užkamšyti visas kiaurymes (vata, porolonu, silikonu), apklijuoti izoliacinėmis juostomis. Galima naudoti seną metodą - užklijuoti popieriaus juostomis, tai pigiau, bet pavasarį reikės popierių nulupinėti. Juostą nuimti paprasčiau. Be to, gali tekti perdažyti lango rėmus.
2. Vietoje popieriaus juostų galima naudoti audinį, jis negelsta ir lengviau nusiima pavasarį, tačiau tai ilgas, kruopštus ir gan neefektyvus, palyginus su šiuolaikinėmis medžiagomis, darbas.
3. Paprastu parafinu, iš kurio liejamos žvakės, ištirpdyti jį 65-70°С temperatūros vandens vonelėje, vienkartiniu švirkštu užpildyti kiaurymes.
4. Jei šiluma išeina per stiklinę lango dalį, pakeiskite senas stiklajuostes naujomis.

Langų apšiltinimas vamzdinių profilių pagalba (sandarinimo tarpinių). Jie būna P, D (didelėms kiaurymėms), E (mažoms kiaurymėms) raidžių formos.

• Pliusai: nepastebimas, patikimai prisiklijuoja prie vienos rėmo pusės, langas laisvas, jį atidarinėjant ir uždarinėjant nekenkiama hermetiškumui. Profiliai gali tarnauti apie 5 metus. Patikimai profilį galima priklijuoti tik ne žemesnėje nei +10°C temperatūroje.
• Minusas: procedūra reikalauja ilgo ir kruopštaus darbo.  

Kuo sandaresni langai, tuo mažesni šilumos nuostoliai. Žinoma, reikia atsiminti, kad oras mums taip pat reikalingas. Didesnis sandarumas reiškia galimybę vėdinti patalpas pagal poreikį (o ne nuolat), taip sumažinant šilumos nuostolius.

Dėmesio: kai kurias apšiltinimo medžiagas galima klijuoti tik pliusinėje temperatūroje!

Apšiltiname įėjimo duris:

Blokiniuose namuose plyšiai ir besiskiriančios siūlės - ne retenybė. Dėl šios priežasties butuose taip pat vėsiau. Reikės atlikti laiptinės „reviziją": įstiklinti visus langus, pasirūpinti, kad įėjimo durys užsidarytų sandariai.

Balkonas: jei jis įstiklintas, vidaus temperatūra bus aukštesnė.

Radiatorių optimizavimas

Ketaus radiatoriai gali geriau kaitinti. Tam reikia pašalinti nuo jų senus dažus ir nudažyti tamsiai - lygus ir tamsus paviršius atiduos 5-10 proc. daugiau šilumos.  

Apie šilumą atspindinčius skydus jau minėjome anksčiau.

Sienų termoizoliacija

Prieš statant namą, iškyla klausimas, iš ko jį statyti: plytų, medžio ar pagal naujas technologijas? Apie plytas ir medį mes jau žinome, jei ne viską, tai daugumą, o žinių spragas apie naujas technologijas dar reikėtų užpildyti...

Laikančioji siena gali būti apšiltinta iš vienos pusės, iš abiejų pusių arba neapšiltinta visai. Jei ant sienos nėra papildomų paviršių, sienos medžiaga turi atitikti visus laikančiajai konstrukcijai keliamus tvirtumo, garso ir šilumos izoliacijos reikalavimus.

Tam, kad siena gerai sulaikytų šilumą ir sugertų garsus, ji turi būti „akyta". Bet tokiu atveju nukentės jos statinės savybės, t.y., siena neatlaikys didelių apkrovų. Norint padidinti sienos tvirtumą, reikėtų sumažinti jos akytumą, bet tada bus prarastos šilumos izoliacinės savybės. Išsaugoti abi savybes padėtų sienos storumo padidinimas, bet tai nulemtų neracionalias medžiagų sąnaudas. Jei siena padengta vienu termoizoliacijos sluoksniu, pavyzdžiui, iš putų polistirolo, ji jau turės geras statines ir šilumos bei garso izoliacines savybes. O jei laikančioji siena apšiltinta iš abiejų pusių, gaunamas unikalus savo savybėmis „sumuštinis". Dviguba termoizoliacija užtikrina minimalius laikančiojo betoninio sienos branduolio temperatūros svyravimus. Todėl  visi pastato elementai bus patikimai apsaugoti nuo temperatūrinių išsiplėtimų ir jų pasekmių - įtrūkimų ir plyšių. Taigi, padidės ir namo eksploatacijos laikas.

Kaip žinoma, pastato šilumos nuostoliai sumažėja atitinkamai sumažėjus visų jo pertvarų elementų šilumos varžai. Vis dėlto naudojant šiuo metu paplitusias apšiltinimo medžiagas, kapitalinės lėšos super izoliuotų statinių statybai yra tikrai ženklios. Todėl energetiškai efektyviai statybai reikalingos naujos termoizoliacinės medžiagos ir technologijos, kurios užtikrintų pastato šilumos varžos charakteristikas, nepadidindamos jo masės ir kainos. Tokiai termoizoliacijai pasiekti gali būti taikomi įvairūs konstrukciniai sprendimai, bendras jiems visiems variantas - uždaros oro sluoksnių sistemos sistema, „įvilkta" į aliuminiu dengtą polimerinę plėvelę.

Papildomos šilumos šaltiniai

1. Papildoma šiluma kambaryje gali atsirasti dėl dirbančių elektrinių šildymo prietaisų, radijo ir televizoriaus, šaldytuvo, skalbimo mašinos, lygintuvo, plaukų džiovintuvo ar kitų elektrinių prietaisų. Didelis šilumos kiekis išskiriamas ruošiant maistą. Jei žinote, kiek  ir  kokio stiprumo šiuo metu yra įjungtų  elektros lempučių, kokio stiprumo elektros prietaisai šiuo metu veikia, galite pats apskaičiuoti, kiek papildomos šilumos yra išskiriama į aplinką.
2. Dirbdamas lengvą, vidutinį ir sunkų darbą, žmogus į aplinką taip pat išskiria atitinkamai šilumos: 172 W (lengvas darbas); 172-193 W(vidutinis darbas); ir daugiau kaip 193 W (sunkus darbas). Ne tik žmogus, bet ir gyvūnai išskiria šiek tiek papildomos šilumos.
3. Saulės spinduliai taip pat suteikia šilumos papildomai:

Temperatūros kitimai dėl saulės įtakojamas ir kitų veiksnių: saulės intensyvumo, kiek laiko ji šviečia, kokio ploto langai ir sienos.

Ar dažnai pagalvojate, kokia turėtų būti oro temperatūra, kuri atitiktų būsto gyventojų reikalavimus - kad nešaltų kojos, kad nevarvėtų nuo kaktos prakaitas ir t.t. Todėl yra tam tikrų parametrų, kurie nurodo, kokia turėtų būti kambario temperatūra, kad žmogus jaustųsi komfortiškai. Oro temperatūra kambaryje turėtų būti:

Atminkite, kad kambarinį termometrą reikia kabinti ne arti lubų, grindų, o maždaug per vidurį sienos. Tada termometras "neapgaudinės". Higienistai rekomenduoja nakčiai sumažinti miegamojo kambario temperatūrą 2 - 3 laipsniais (žemesnė temperatūra siejama su medžiagų apykaitos intensyvumu).

Corbis nuotr.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

Gerda

Jau vien langu pakeitimas senu duoda gera efekta. Sodybos rastinis namas ir taip buvo gan siltas, atvaziavus ziema ir uzkurus zidini, jau po valandos buvo galima vaikscioti vien megztuku, o dabar, pakeitus langus (mediniais, ne paciais brangaiusiais), silta buna daug greiciau:-) ir miegot ziema galim, praeitais metais ten Kaledas sventem. Ryta buvo vesiau, bet paltu rengtis tikrai nereikejo:-)

2008-11-28 11:56

nelas45
Straipsnio vertinimas: 5

šilumos nuostolių skirsnyje nė žodžiu neužsimenama,kad pagal sanitarines normas bei tam kad nepelytų sienos oras patalpoje turi pasikeisti kas dvi valandos ,o tai reiškia,kad kai vidutinis per šildymo sezoną temperatūrų skirtumas bute ir lauke yra apie 21 laipnnį , kas dvi valandas jūs turite pašildyti orą daugiau nei 20 laipsnių ir išmesti jį lauk. Kitas gi šilumos nuostolių šaltinis yra langai , ir sienos. Beje nežinau kokiam "specui" pasitelkus kokias teorijas gali pavykti ką nors įtikinti, kad dabar puolamos šiltinti net eilinės panelinio namo sienos jau nekalbant apie pusmetrinį skylėtų plytų mūra ar keramzitobetono monolitų sienos praleidžia daugiau šilumos nei prie universiteto neseniai išaugusio pastato vien iš stiklo paketų ant betono karkaso sukabintos sienos. Analogiškai stiklo sienomis besipuikuojančiu pastatų iki valiai. Jie šildymo vėdinimo specams nekelia susirūpinimo , o va ten kur kvepia Europos sąjungos pinigais net ir viduržiemį ar lietinga rudenį lipinama akmens vata ant net storiausio mūro fasadų. Lietuva kur lietūs lyja ir fasadams rudenį įdrėkus net ir nesant ypač žemai lauko temperatūrai dėl garavimo šilumos nuostolių bei padidėjusio drėgno mūro laidumo išauga šilumos nuostoliai. Taigi pirma : reiklia apsaugoti sienas nuo įdrėkimo (tai apsaugotų mūrų plytas nuo greitesnio irimo) ir mažintų jų laidumą šilumai. Antra reikia spresti nors dalies šilumos gražinimo iš pašidyto oro į paduodamą urą jei ne šilumos siurblių tai nors elementariausių šilumokaičiųprincipu veikiančių įrenginių pagalba.

2012-01-31 13:41