Siūloma patikslinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinį reguliavimą
2012-03-05 10:38 Peržiūros : 227 SpausdintiVyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtam naujos redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektui ir teiks jį Seimui svarstyti. Taip pat buvo pritarta su šiuo įstatymu susijusių teisės aktų pakeitimams.
Siūlomos pataisos, kaip sakė Aplinkos ministerijos Vandenų departamento Vandenų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Slabadaitė, leistų patikslinti ir papildyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teisinį reguliavimą - aiškiai reglamentuoti savivaldybių, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių ir vartotojų santykius, užtikrinti abonentų ir vartotojų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų teisėtų interesų apsaugą, sumažinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros netolygumus miestuose ir kitose gyvenamose vietovėse. Pakeisti teisės aktai padėtų sudaryti sąlygas, kad daugiau šalies gyventojų gautų nustatytus reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.
Priėmus naujos redakcijos įstatymą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustatytų nebe savivaldybės, kaip yra dabar, o Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Savivaldybėms būtų suteikta teisė teikti pastabas ir pasiūlymus.
Nuotekų tvarkymo paslaugų kainas siūloma apskaičiuoti taip, kaip ir dabar, t. y. jas nustatyti pagal tai, kokią infrastruktūrą turi gyventojai - ar jie turi nuotekų kaupimo rezervuarą, ar yra prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų.
Numatoma atsisakyti vienkartinės įmokos už prijungimą prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir pavesti Aplinkos ministerijai nustatyti naujų vartotojų prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros reikalavimus. Šios nuostatos siūlomos atsižvelgus į pastaruoju metu gaunamus gyventojų nusiskundimus dėl pernelyg didelių vienkartinių įmokų. Jos labai skiriasi - svyruoja nuo 5-7 tūkst. Lt iki 70 tūkst. Lt. Didelė vienkartinė įmoka už prisijungimą dažnai yra vienas pagrindinių gyventojų argumentų, kodėl jie atsisako jungtis prie infrastruktūros. Todėl siūloma nustatyti, kad vartotojų ir abonentų (pramonės įmonių) infrastruktūros prijungimo sąnaudos būtų įskaičiuojamos į tarifą.
Seimui svarstyti pateiktas įstatymo projektas numato, kad vandens tiekimo įmonės savo lėšomis turi įrengti ir eksploatuoti apskaitos prietaisus šalto geriamojo vandens, skirto naudoti ir buityje, ir karštam vandeniui gaminti, apskaitos prietaisus ties tiekimo ir vartojimo riba (butuose, patalpose, prieš karšto vandens ruošimo įrenginius).
Dar viena siūloma nauja nuostata yra susijusi su geriamojo vandens tiekimo įmonių stambinimu. Dabar galiojantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas leidžia šias paslaugas teikti ir neturint licencijos. Toks reglamentavimas lėmė, kad iš šiuo metu šalyje veikiančių 359 geriamojo vandens tiekėjų tik maždaug septyniasdešimt penkių įmonių, kurios aptarnauja net 98 proc. rinkos, pagrindinė veikla yra vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Dėl geriamojo vandens tiekimo įmonių gausos susidarė dideli paslaugų kainų skirtumai miestuose ir kaimuose, paslaugų teikimo netolygumai regionuose. Todėl siūloma nustatyti, kad savivaldybės teritorijoje išimtinę teisę teikti bendrojo intereso paslaugas galėtų tik turintis licenciją geriamojo vandens tiekėjas, kuris būtų parenkamas konkurso būdu, arba savivaldybių kontroliuojamos vandens tiekimo įmonės reorganizavimo būdu būtų sujungiamos į regioninį geriamojo vandens tiekėją.
Sustambinus vandens tiekimo įmones į regionines, būtų paprasčiau administruoti ES paramos lėšas, sumažėtų šių įmonių administracinės išlaidos, paslaugų netolygumai tarp miesto ir kaimo, įmonės būtų pajėgios pagal finansines ir technologines galimybes išlaikyti esamą turtą ir efektyviai organizuoti paslaugas.
Aplinkos ministerijos informacija
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!