Geriausia stogo danga

Paklaustas apie geriausią stogo dangą, vienas jumoro jausmą turintis stogdengys atsakė, jog norėtų paklausti, ar išsirinkote geriausią žmoną/vyrą? Patvirtinus, jog taip, jis patikslino, jog tai jums ji ar jis yra geriausias. Taip ir dėl stogo dangos - geriausia bus ta, kuri tinka namo architektūrai ir stiliui, pritaikyta stogo formai ir nuolydžiui, pastato lokacijai, eksploatacijos sąlygoms, neblunka, yra ilgalaikė ir paprasčiausiai sumontuojama ir t.t. Tiesa, vargu ar yra dangų, turinčių absoliučiai visas šias savybes. Tad daugelis tautiečių stogo dangą renkasi pirmiausia pagal kainą, o po to jau leidžiasi į kompromisus dėl kitų savybių.

Stogų formos

Kalbėdami apie stogo dangas, pirmiausia patikslinkime stogų tipų ir konstrukcijų terminus, nes toli gražu ne visi žino, kas yra karnizas ar atbraila. Pagal STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys", skiriami du stogo formų tipai: šlaitinis ir plokščiasis.  Tai:

• plokščiasis neeksploatuojamas stogas;
• plokščiasis eksploatuojamas stogas;
• plokščiasis neeksploatuojamas atvirkštinis stogas;
• plokščiasis neeksploatuojamas apželdintas stogas;
• šlaitinis stogas;

Tarp šlaitinių stogų išskiriami vienšlaičiai, dvišlaičiai, keturšlaičiai. Taip pat minėtame STR'e  apibrėžiamos šios sąvokos:

Šlaitinis stogas - stogas, kurio šlaitų nuolydis didesnis kaip 7°; Šlaitinio stogo tipui prikiriamos kelios stogo formos: vienšlaitis, dvišlaitis, trišlaitis, keturšlaitis (valminis), pusiau valminis, daugiašlaitis, įgaubtasis, piramidės formos ir kt.

Plokščiasis stogas - stogas, kurio nuolydis nuo 0,7° iki 7°;

Stogo konstrukcija - stoge panaudotų statybos produktų ir jų sluoksnių struktūra;

Stogo elementas - vėdinimo kanalas, kaminėlis, alsuoklis, stoglangis, dūmtraukis, deformacinė siūlė, antena ar kita stoge ar virš stogo esanti konstrukcija;

Stogo karnizas - stogo dalis, išsikišanti už išorinės sienos vertikaliosios plokštumos;

Stogo latakas - nuožulnus lovio pavidalo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, taip pat stogo plokštumoje įrengtas nuožulnus latakas;

Parapetas - sienos tęsinys virš stogo dangos;

Kraigas - šlaitinio stogo viršutinė horizontali šlaitų sankirtos briauna;

Atbraila - apatinis šlaitinio stogo kraštas ar plokščiojo stogo krašto apatinė dalis, pvz., žemiausioje karnizo vietoje;

Įlaja - vandens rinktuvas stogo dangoje;

Sąlaja arba sandūra - nuožulnus lovio tipo dviejų stogo šlaitų sankirtos ruožas;

Paklotas - stogo konstrukcijos sluoksnis, skirtas garų izoliacijos, termoizoliaciniam, hidroizoliaciniam arba kitokiam sluoksniui įrengti;

Papildomas hidroizoliacinis stogo sluoksnis - pridėtinis hidroizoliacinis sluoksnis virš hidroizoliacinės stogo dangos arba po ja;

Vėjalentė - lenta, pritvirtinta prie stogo šoninio krašto;

Lietuvoje individualių namų segmente vyrauja šlaitiniai (dvišlaičiai arba vienšlaičiai) stogai, modernios architektūros pastatams projektuojami plokšti sutapdinti stogai.

Kokį stogą rinktis

Naudingos erdvės ir medžiagų sąnaudų požiūriu racionaliausia stogo forma yra sutapdintas, plokščias stogas. Po tokiu stogu maksimaliai išnaudojama erdvė, antrame aukšte visada bus normalus aukštis, neliks žemų pakampių. Plokščiam stogui uždengti reikia mažiau medžiagų nei šlaitiniam, galima naudoti ruloninę dangą ir tai yra viena iš pigiausių  stogo dangų.

Tačiau įrengti plokščią stogą yra sudėtingiau, nes vanduo ir sniegas nuo jo nenubėga taip greitai kaip nuo šlaitų, ir kiekviena skylutė, nesandarumas gali sukelti nepageidaujamas pasekmes. Bet, jeigu sutapdintas plokščias stogas apskaičiuotas ir įrengtas teisingai, jis gerai atlaiko ir sniego, ir vandens, ir vėjo apkrovas. Daug plokščių stogų dabar įrengiama naudojant PVC membranas, kurios yra tvirtos, nereaguoja nei į UV spindulius, nei į sniego apkrovas.  Tad jei plokščias stogas suprojektuotas ir sumontuotas teisingai, problemų neturėtų kilti.

Šlaitinis stogas - amžių išbandyta tradicija, ant jo nesilaiko nei vanduo, nei sniegas, todėl laikoma, kad jis, netgi nepriklausomai nuo dangos, yra ilgaamžiškesnis. Techniškai racionaliausia stogo forma - simetriškas dvišlaitis, kurio nuolydis - nuo 25 iki 40 laipsnių. Tokio tipo stogui beveik nėra techninių stogo dangos pasirinkimo apribojimų, todėl galima rinktis tiek pagal kainą, tiek pagal skonį.

Vienšlaitis stogas ne visada bus pats pigiausias variantas, kadangi tokio tipo yra projektuojami su itin mažais nuolydžiais (didelis nuolydis vienšlaičiam stogui sukuria ne itin patrauklią išvaizdą), o dėl nedidelio  nuolydžio gali tekti įrengti ištisinį lentų paklotą bei rinktis tik plieninę dangą.

Nuolydžio ir stogo dangos ryšys

STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys" nurodoma, kad:

• Profiliuotos skardos lakštais ir skardinėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 7°;
• Bituminėmis čerpėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 10°;
• Lygaus plaušacemenčio arba panašiomis plokštelėmis dengtų šlaitinių stogų nuolydis turi būti didesnis kaip 25°;
• Falcais sujungtais skardos lakštais dengtų šlaitinių stogų mažiausias leidžiamas nuolydis 7°;
• Jei šlaitinio stogo nuolydis mažesnis kaip 25°, visos skardos jungtys turi būti su dvigubais falcais;
• Čerpių stogo nuolydžiai ir čerpių tvirtinimas turi atitikti čerpių gamintojo įrengimo instrukcijų reikalavimus. Kai stogo nuolydis didesnis kaip 50°, turi būti tvirtinamos visos čerpės;

Stogo nuolydis - veiksnys turintis didelę reikšmę stogo dangos pasirinkimui.

Statybos taisyklėse nurodyta, kad pasirinkus čerpinio profilio metalinę stogo dangą, geriausia, jei minimalus stogo nuolydis 14°. Beasbestinės banguotos stogo dangos minimalus stogo nuolydis - 12°. Betoninių banguotų čerpių minimalus stogo nuolydis 14°, o keraminių čerpių - 16-18°.

Šlaitinių stogų dangų įrengimui naudojamų statybos produktų atsparumas šalčiui turi būti ne mažesnis kaip 150 atsparumo šalčiui bandymų ciklų. O šlaitinių stogų konstrukcijoms įrengti naudojamų medinių statybos produktų masinis drėgnis turi būti ne didesnis kaip 20 proc. ir ne mažesnis kaip 8 proc.

Stogo dangos šlaitiniam stogui

Galimos šlaitinių stogų dangos pagal STR:

• Bituminės čerpės;
• Banguotas plaušacementis (beasbestinis šiferis) ir bituminiai banguoti lakštai;
• Lygaus plaušacemenčio arba panašios plokštelės;
• Čerpės;
• Falcais sujungti skardos lakštai;
• Profiliuotos skardos lakštai ir skardinės čerpės;
• Kito tipo dangos. Šių dangų stogai projektuojami ir įrengiami vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir stogo dangos gamintojo rekomendacijomis.

Šaltinis: dr. G. Ambrasas

Stogo dangai galioja paprasta taisyklė: sunkioms sienų konstrukcijoms reikalingi ir sunkūs stogai. Rąstiniams namams projektuojamas sunkesnis stogo konstruktyvas ir sunkesnė stogo danga siekiant sumažinti tarpus tarp rąstų ir šilumos nuostolius, tenkančius sienoms. Rekonstruojant dažniausiai naudojamos mažesnį svorį turinčios dangos, kad papildomai nereikėtų stiprinti gegnių ir stogo atnaujinimo išlaidos nebūtų didelės.

Svarbus momentas projektuojant ir dengiant stogą - dangą laikančių konstrukcijų vėdinimas, be kurio dėl kondensato atsiradimo (o tai neišvengiama) rizikuojama supūdyti grebėstus ar ištisinį paklotą po stogo danga. Ypač ši problema aktuali mažo stogams. Prastai vėdinamas stogas pasmerktas trumpam amžiui. Didelis nuolydis ir gerai įrengtas stogo konstrukcijos vėdinimas gali išgelbėti nuo projektavimo ar montavimo klaidų. Bet tai jau kita tema.

Šlaitinio stogo kaina

Kaina daugeliui yra lemiamas stogo dangos pasirinkimo kriterijus. Nors taip neturėtų būti, nes stogas - viena svarbiausių namo konstrukcijų. Neturėsite gero stogo, nebus ir kokybiško namo.

Renkantis stogo dangą pagal kainą, geriausia paprašyti pardavėjų nurodyti dangos išeigą 1 kv. m - t.y., kiek lakštų, plokštelių reikia 1 kv. m padengimui. Tik taip galima palyginti kainas, nes ne visi pardavėjai jas nurodo būtent tokia forma.

Stogo dangų eiliškumas pagal kainą gali būti maždaug toks, bet labai daug priklauso nuo gaminių kategorijos:

• Pigiausias pasirinkimas - bituminiai banguoti lakštai arba bituminis šiferis. Gaminamas iš celiuliozės žaliavos, prisodrintos bitumu. 2000x900 mm lakšto kaina - 10-12 Eur. Neilgaamžė, blunkanti danga.

• Plieninė danga - aukso vidurys tarp kainos ir kokybės, tačiau plieninės skardos ilgaamžiškumas, o tuo pačiu ir kaina, labai priklauso nuo skardos storio ir paviršiaus padengimo. Skardos storis turi įtakos tvirtumui, kad danga nesilankstytų kaip popierius, o nuo paviršinio cinko sluoksnio storio priklauso skardinio stogo apsauga nuo korozijos, tarnavimo laikas. Rinkoje yra plieninių lakštų ir modulinių čerpių su įvairiu cinko sluoksniu - nuo 250 iki 350 g/kv.m. Kai kurie gamintojai šio parametro neafišuoja, bet verta išsiaiškinti.

• Banguoti lakštai arba beasbestis šiferis, taip pat plaušacemenčio plokštės gaminami iš pluoštinio cemento, gerai užsirekomendavusio mūsų klimate. Tai tvirta ir ilgaamžė stogo danga.

• Bituminės čerpės - prabangesnis pasirinkimas, jų atsparumui bei spalvos ilgaamžiškumui didelės reikšmės turi bitumo technologija ir viršutinis pabarstų sluoksnis. Oksiduoto bitumo čerpės yra trapesnės ir neilgaamžės, modifikuoto polimerinio bitumo - tarnauja ilgiau.

• Betono čerpės gaminamos iš pigmentuotos betono masės arba dengiant betono paviršių specialia danga. Lyginant su aukščiau minėtomis dangomis, jos yra storesnės, sunkesnės, ilgaamžiškesnės. Tačiau ant betono čerpių linkę kauptis nešvarumai, tam tikslui jų paviršius turėtų būti padengtas lygia ir slidžia, vandens neįgeriančia danga.

• Keraminės čerpės - ilgaamžiškiausia stogo danga. Žinoma, ir brangiausia. Tiek betono, tiek keraminių čerpių stogui uždengti reikia daugiau darbo laiko.

Stogo dangos kaina - tai ne tik viršutinio sluoksnio kaina. Reiktų prisiminti, kad pasiskaičiavus kv. metro kainą reiktų pridėti komplektuojamų dalių (tvirtinimo elementų, įvairių kampinių, užbaigimo detalių) kainą, taip pat stogo konstrukcijos paruošimo kainą - tai plėvelės, grebėstai arba ištisinis paklotas. Svarbu, ar dangos lakštus ar modulius reikia pjaustyti, kiek susidaro likučių, o svarbiausia - stogdengių darbo kaina.

Plokščio stogo dangos

Kadangi plokščių eksploatuojamų ir apželdintų stogų įrengiama palyginti mažai, aptarsime plokščių neeksploatuojamų stogų dangas ir įrengimo detales.

Plokščias stogas - praktiška ir pigesnė šlaitinio stogo alternatyva, su sąlyga, kad jis bus kokybiškai įrengtas. Plokščiųjų stogų nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 ° ir ne didesnis kaip 7 °. Jie dar vadinami sutapdintais, nes stogas ir lubos iš esmės sutampa ir yra viena konstrukcija. Nedidelis nuolydis apriboja stogo dangų pasirinkimą. Dažniausiai tokia stogo konstrukcija naudojama pramoninėje statyboje, tačiau tai taip pat yra ir šiuolaikinės, modernios stogo konstrukcijos individualių namų bruožas.

Sutapdinti plokšti stogai pastatams suteikia šiuolaikinę modernią išvaizdą.

Vidinė vandens nuleidimo sistema, naujos progresyvios konstrukcinės, izoliacinės bei stogų medžiagos gerokai praplatino sutapdintųjų stogų naudojimo sritį. Sutapdinti stogai pastatams suteikia šiuolaikinę ir išskirtinę išvaizdą. Tokio tipo stogai nesumažina pastato vidaus erdvės, tad jo dėka galima išnaudoti visą palėpės erdvę. Plokštiesiems stogams dengti dažniausiai naudojamos:

• Bituminės ritininės stogo dangos;
• PVC stogo dangos;
• Daugiasluoksnės kompozitinės plokštės.

Nepaisant dangų skirtumų, pagrindiniai plokščių stogų elementai yra: laikančioji konstrukcija (viršutinio aukšto denginys), kuriai naudojamos gelžbetonio perdangos arba plieno lakštai, garo izoliacija, nuolydį formuojantis sluoksnis (dabar dažniausiai naudojamos nuolydinės termoizoliacinės medžiagos), apšiltinimo sluoksnis su vėdinamu oro tarpu arba be jo, išlyginamasis sluoksnis, viršutinė stogo danga.

Principinė plokščio stogo schema.

Kad nuo stogo greitai nutekėtų vanduo, plokščias stogas turi turėti bent minimalų nuolydį. Nuolydis formuojamas naudojant smėlio sluoksnį arba termoizoliacijos sluoksnio pagalba.

Pats svarbiausias dalykas įrengiant plokščią sutapdintą stogą - gerai suprojektuoti, kokybiškai jį apšiltinti ir uždengti danga bei teisingai įrengti įlajas, vandens nutekėjimo sistemą.

Bituminės plokščio stogo dangos

Paprastai plokščių stogų galutinei dangai naudojama medžiaga, kuri maksimaliai nelaidi vandeniui, todėl dažnai vadinama tiesiog hidroizoliacine danga. Ji taip pat turi atlaikyti didelius temperatūros svyravimus. Tam tikslui dažniausiai naudojama bituminė arba polimerinė danga ir PVC bei kitų sintetinių plėvelių pagrindu pagamintos dangos, kompozitinės plokštės.

Bituminių grupės dangos viena nuo kitos skiriasi viduriniu armuojamuoju sluoksniu - šis gali būti iš kartono (ruberoidas), stiklūno, poliesterio pluošto, stiklo audinio, džiuto. Pagrindiniai reikalavimai armavimo medžiagoms - kad būtų pakankamai atsparios plyšimui ir gerai sukibtų su bitumu. Visų šių dangų pradininkas buvo ruberoidas, kuriame armuojamam sluoksniui buvo naudojamas kartonas, dabar vietoj jo naudojamos patvaresnės medžiagos.

Ritininė hidroizoliacinė bituminė danga. Jos kokybę apsprendžia dangos storis, paviršiaus apsauga, atsparumas tempimui.

Visos bituminės dangos gaminamos armuojamos medžiagos sluoksnį mirkant bitume tol, kol bitumas visiškai įsigeria ir iš abiejų pusių susiformuoja dengiamasis bitumo sluoksnis. Tačiau bitumas palyginti trapus ir lūžta, todėl į jį imta dėti iki 15 proc. įvairių polimerinių priedų (kaučiukų). Dėl šių priedų danga tampa plastiškesnė, daug atsparesnė žemai temperatūrai. Tačiau dangos hidroizoliacines savybes lemia tik bitumo sluoksnis, polimerinės ir armavimo medžiagos šiai savybei įtakos neturi. Polimerai bitume formuoja tinklinę struktūrą, kuri armuoja bitumą ir lemia jo tamprumą. Storas bitumo sluoksnis su polimerais - ideali užkarda vandeniui. Su mastika klijuojamos dangos yra brangesnės. Purškiamosios mastikos neprigijo dėl trūkinėjimo.

Prilydomos dangos kokybė daug priklauso nuo montavimo kokybės: ypač svarbios yra  jungtys su vertikaliais paviršiais.

Nekokybiškai įrengtų bituminių stogų pasitaiko dėl įrengimo taisyklių neišmanymo, stogdengių profesionalumo stokos.

Polimerinės stogo dangos

Palyginti su bituminėmis, dangos iš polimerų yra ilgaamžiškesnės, klojamos vienu sluoksniu ir sandarios. Jų kraštai sulydomi karštu oru. Tačiau silpnoji jų vieta - pažeidžiamumas. Ant PVC danga uždengto stogo pavojinga bet ką tvirtinti, nes galima greitai pradurti. Iš pažiūros medžiaga primena linoleumą, priklausomai nuo stogo konstrukcijos, galima pasirinkti nuo 0,4 iki 1,5, 1,8 ar 2 mm storio PVC dangą. PVC danga vertinama dėl stogams itin svarbių gerų hidroizoliacinių savybių, ji atspari dideliems temperatūros svyravimams, drėgmę išgarina per visą plotą.

PVC danga tinka apželdintiems stogams. Sintetinės dangos medžių šaknų testą išlaiko geriausiai, tuo tarpu naudojant bituminę dangą šaknys per siūles sugeba prasiskverbti.

Apželdintiems stogams tinka tik PVC dangos.

PVC danga prie stogo konstrukcijos tvirtinama mechaniškai, o tarpusavyje klijuojama naudojant ne atvirą ugnį, o karštą orą. Sintetinė danga pasižymi ir elastingumu - medžiaga išlieka lanksti net esant minusinei 25 laipsnių temperatūrai. Kontroliuoti PVC dangos sujungimo siūles paprasčiau- kai kurios įmonės su plėvele parduoda tam tikrą jų sandarumo patikrinimo sistemą - pavyzdžiui, dūmų testą.

Tačiau palyginti su bituminėmis dangomis, sintetinės raukšlėjasi, jas sudėtingiau kloti, tą gali padaryti tik labai kvalifikuoti darbininkai. Kartu su ilgaamžėmis PVC dangomis būtina naudoti ir aukštos kokybės įlajas, skardos detales, nepatariama keisti gamintojo nurodytų dalių pigesnėmis ir nekokybiškomis.

Ar ne racionaliau vietoj bituminių dangų naudoti PVC plėveles? Kiekviena medžiaga turi savo nišą ir randa pritaikymą. Dėl vienokių priežasčių (kaina irgi ne paskutinėje vietoje) vienur tinka bituminė danga, kitur - PVC ar kitokia plėvelė. Nors abiejų dangų kainos skirtumas ne itin didelis, tačiau tvirtinti plėveles sudėtingiau ir dėl gausybės reikalingų papildomų detalių. PVC plėvelė yra sistema, turinti sudėtines dalis. Rekomenduojama pirkti visą sistemą iš vienos įmonės, t. y. dangą ir montavimui bei lietaus nuvedimui reikalingus elementus, kad visi jie tarpusavyje derėtų.

Dangos plokščiajam stogui pasirinkimas prasideda nuo jos paskirties - ji skirta eksploatuojamam ar ne, atnaujinamam ar naujam.

Nors renkantis stogą dažniausiai pirmoje vietoje yra stogo dangos kaina ir išvaizda, pasirinkimo kriterijus pagal reikšmę stogo amžiui ir išvaizdai verta suskirstyti taip:

1. Stogo dangos kaina.
2. Medžiagos ilgaamžiškumas.
3. Dengimo proceso paprastumas, greitis.
4. Estetinis vaizdas.
5. Gamintojo suteikiamas garantinis laikotarpis medžiagų techninėms bei estetinėms savybėms.
6. Eksploatacijos (priežiūros) paprastumas.

ASA.LT informacija ir nuotraukos