Keramzitas - sena statybinė medžiaga, atrasta iš naujo

Mintis, kad daugelis šiuolaikinių statybinių konstrukcijų labiau kenkia žmogaus sveikatai, nei ją saugo, skatina mus prisiminti tradicines natūralias medžiagas. Kaip tik šiai grupei galima būtų priskirti ir keramzitą. Norint trumpai jį apibūdinti, užtektų pasakyti, kad tai geras termoizoliacines savybes turintis bei išoriniams poveikiams atsparus birus užpildas, maždaug 4-5 kartus lengvesnis už gamtinius analogus, kurio sudėtyje nėra tirpiklių ar plaušinių dalelių.

Keramzitas gaunamas kepant natūralų molį sukamosiose krosnyse 1150 °C temperatūroje. Prie tokio karščio žaliavos gabaliukai išsipučia ir tampa lengvomis, porėtą struktūrą bei tvirtą lukštą turinčiomis granulėmis. O molis, kaip žinia, jau tūkstančius metų naudojamas statybose dėl savo patvarumo bei puikių mikroklimatinių savybių.Tačiau gauto produkto ypatumai priklauso ne vien nuo žaliavos konsistencijos, bet ir nuo naudotų priedų bei pačios gamybos technologijos.Esant nestabiliai krosnies temperatūrai ar nepakankamai kepimo trukmei, keramzito granulės viduryje lieka neiškepusio molio, kuris, gavęs drėgmės, ima plautis. Tai smarkiai sumažina tiek termoizoliacines, tiek ir konstruktyvines keramzito savybes.Taip pat labai svarbu, kad kepimo metu nebūtų utilizuojamos chemijos pramonės atliekos. Pastarosios dažniausiai naudojamos kaip išsipūtimą gerinantys priedai, tačiau turi didelę įtaką keramzito higieninėms savybėms. Todėl, iš pažiūros panaši medžiaga, gali smarkiai skirtis.

Kaip jau buvo minėta, keramzitas gaunamas didelėje temperatūroje - dėl to ir pats yra nedegus bei atsparus ugniai (atitinka A1 klasės priešgaisrinius reikalavimus). Kepimo metu išpūstų granulių poros sudaro apie 75% vidinio tūrio. Didelė dalis šių porų yra uždaros, todėl keramzitas yra mažai įgerianti, atspari drėgmei bei šalčiui medžiaga. Ventiliuojamas 10-20mm frakcijos keramzito sluoksnis turi tik 0,5% masės drėgmės. Jei šis sluoksnis yra grunte ir neventiliuojamas - jo drėgmė sudarys 6 % masės, o užkasus jį gruntinių vandenų lygyje, jis įgers ne daugiau 30% masės drėgmės.Taigi, keramzitas - laidus garui, nekaupia savyje vandens, o kartu yra ir cheminei aplinkai atspari medžiaga. Dėl minėtų savybių jis puikiai tinka pamatų apšiltinimo bei drenavimo sistemos įrengimui, grunto slėgio į pamatą sumažinimui, taip pat grindų montavimui ant grunto. Iškeptos keramzito granulės yra separuojamos - surūšiuojamos pagal grūdelių diametrą. Frakcijų dydžiai apsprendžia keramzito tankį, taip pat jų atsparumą mechaniniam poveikiui bei termines savybes. Smulkus 2-4mm frakcijos keramzitas sveria 400-600 kg/m³, tačiau jo atsparumas gniuždant siekia 3MPa - jis kietas, nors ir lengvas. Toks keramzitas puikiai tinka "plaukiojančių" "Knauf vidifloor" tipo grindų įrengimui ir gali būti pilamas net ir plonu 5cm sluoksniu. Šių grindų montavimas yra daug spartesnis, lyginant su liejimu, be to išvengiama "šlapių" procesų, kurie ypač nepageidautini esant minusinei temperatūrai.

Viena populiaresnių yra 10-20 mm frakcija. Estiško šios frakcijos keramzito piltinis tankis yra apie 250-300 kg/m³, o jo šiluminio laidumo koeficientas λ10 - apie 0.09 (W/mK). Nors mineralinė vata pasižymi šiek tiek geresnėmis termoizoliacinėmis savybėmis (λ10=0.035-0.04 W/mK), tačiau keramzitas turi daug didesnę šiluminę inerciją kuri yra proporcinga jo tankiui. Dėl šios inercijos keramzitu apšiltinta patalpa ne taip greitai reaguoja į temperatūrinius pokyčius viduje ar išorėje.

Kaip ir daugelis termoizoliacinių medžiagų, keramzitas puikiai absorbuoja garsą, nepaversdamas patalpos hermetiška uždara erdve. Naudojant jį tarp vidaus medinių perdangų, yra sudaromas garso barjeras ir vidiniai įtempimai grindlentėse, todėl perdanga vaikštant nebegirgžda. Su šia termoizoliacine medžiaga tiesiai ant grunto įrengus grindis, jose nesikaupia drėgmė, jos puikiai ventiliuojasi, nepūva ir yra šiltos,o užpylus konstrukcijos angas, ten nesiveisia graužikai ir vabzdžiai (keramzite neįmanoma kasti urvų, jame nėra organiniu medžiagų, reikalingų vabzdžiams). Šio užpildo tai pat nepuola grybelis, neveikia korozija, jis nesukrenta, o reikalui esant, galima panaudoti net kelis kartus. Priklausomai nuo reikalingo kiekio, prekyboje keramzitą galima rasti supakuotą po 3m³; 1.5m³; 0.05m³ arba palaidą. Jį taip pat įmanoma transportuoti pneumatine pompa net į 22-24 m aukštį, arba paskleisti 40m spinduliu horizontalia kryptimi.

Be jau minėtų panaudojimo galimybių, keramzitas puikiai tinka įrengiant plokščius arba mažo nuolydžio stogus, juos renovuojant. Šio užpildo piltinis kampas yra 33-37°, jis yra daug kartų lengvesnis už panašiai paskirčiai naudojamą žvyrą ar smėlį. Darant stogo nuolydį su lengvosiomis granulėmis, darbas vyksta daug sparčiau, negu jį bandant suformuoti iš mineralinės vatos. Dėl keramzito laidumo garui, juo apšiltintoje konstrukcijoje nesikondensuos drėgmė, ji bus lengva.

Keramzito danga yra puikus sprendimas, norint išlyginti skirtingo aukštingumo grindis, ypač, jei ant jų paklota daug komunikacijų. Įvairius vamzdžius bei kabelius būtų sunku "apeiti" su nebiria termoizoliacija, tuo tarpu darbas su keramzitu yra itin efektyvus. Netgi norint pagerinti šiluminę trasų būklę, pakanka jas užpilti keramzitu, kuris apsems tuštumas iki tolimiausių kampelių be jokių medžiagos nuostolių apdirbant.

Neretai pastato rekonstrukcijos metu paaiškėja, kad pamato laikomoji galia nedidelė. Tada stengiamasi kaip galima mažiau apkrauti esamą konstrukciją - naudoti lengvas medžiagas. Net ir čia, ypač atliekant betonavimo darbus, keramzitas yra nuostabus pagalbininkas. Naudojant jį kaip užpildą, galima gauti betoną, kurio tankis nuo 400 iki 2300kg/m³. Taigi, pasirinkus norimą betono stiprumą, apkrova bus sumažinta.

Pasižvalgius į kaimynines šalis, pamatysim, kad ten yra šimtai keramzito pritaikymo būdų - nuo želdynų formavimo iki pastatų ar kelių statybos pelkingose vietovėse. Belieka tikėtis, kad ir Lietuvos statybininkai prisimins šią tikrai vertingą medžiagą ir tuo pačiu palengvins savo sunkų darbą.

Dipl. inž. Tomas Baltušis