Galvos skausmas - didelė pasiūla

"Didžioji stogų dalis dengta prieš 30-40 metų ir jau yra susidėvėjusi. Lietuvos kaimo vietovių vaizdas išties nykus - vien pilka, šiuo metu jau uždrausto gaminti ir dengti šiferio danga",- sako Algirdas Serafinas, Lietuvos stogdengių asociacijos (LSA) direktorius.

Rinkos segmentai ir naujovės

Stogų dangos pardavėjai teigia, jog pardavimai kasmet paprastai paauga 10%. Tendencija yra tokia, jog pirkėjai sluoksniuojasi į finansiškai labai pajėgius bei perkančiuosius pigiausią dangą. Lietuvoje kol kas nėra statistinio pirkėjo.

"Skardinės stogų dangos pirkėjai dažniausiai renkasi pigesnius variantus. Tiesa, yra ir tokių, kurie perka ypač brangią skardinę stogų dangą. Be to, randasi dar vienas segmentas - verslo klientai",- pasakoja Gintaras Graužinis, UAB "Nelsas Metal" vadybininkas.

Taip pat jis neneigia, jog daugelis renkasi pigesnes dangas, brangiausias stogų dangas perkančių statistiškai yra mažiau.

"Metalo dangų populiarumą lėmė tinkama kaina ir nesudėtinga klojimo procedūra. Ypač tokia danga pasiteisina, kai yra pagaminta iš vakarietiškų žaliavų, atvežtų iš Suomijos. Kita vertus, iš Rusijos nelabai ir įmanoma be papildomų procedūrų atsivežti, tarkim, pigesnės cinkuotos skardos, nes Lietuva jau yra ES narė. Be to, ten pagaminta žaliava nors ir pigesnė, tačiau nekokybiška",- sako p. Graužinis.

Jo teigimu, ateityje pirkėjai rinksis kokybiškesnes bei brangesnes stogų dangas. Stogdengiai prognozuoja, kad ateityje stogų dangos turėtų pigti. Neatmetama galimybė, kad ateityje Lietuvoje bus galima nusipirkti ir neįprastų stogo dangų.

Kainos ir kokybės svertai

Ponas Egidijus Laurinavičius - plienine stogo danga prekiaujančios UAB "Plienitas" generalinis direktorius - pirkėjams pataria nesirinkti ypač pigios produkcijos.

"Geriausia yra, kai stogo dangą pasirenka pats pirkėjas. Blogiau, kai medžiagas nuperka statybininkai, tuomet negalima garantuoti, kad stogo danga bus kokybiška. Geriau būtų, jei stogo dangą rinktųsi pats užsakovas",- sako p. Laurinavičius. Pasak jo, perkantys ypač pigią stogo dangą, taip pat rizikuoja, nes anksčiau ar vėliau brokas bus matomas.

"Žinoma, dabar rinkoje galima nusipirkti ypač pigios skardos, atvežtos iš Taivanio, tačiau tokios produkcijos kokybe negalima pasitikėti",- perspėja p. Laurinavičius.

Pasak stogdengių, ypač vertinama žaliava, kuri pagaminama Europoje. Ponas Laurinavičius taip pat perspėja netaupyti ir statybų darbų sąskaita, ypač tai aktualu dengiant stogus plienine danga. "Jeigu izoliacija bus bloga, be abejo, lietaus lašai nuolat barbens į stogą. Išvada: reikia kontroluoti darbų kokybę",- teigia "Plienito" vadovas.

Stogdengiai metalo stogo dangas rekomenduoja rinktis, kai stogas yra suprojektuotas nestandartinių formų.

"Mes ruošinius galime pagaminti patiems įmantriausiems stogams dengti "Apkarpyti" metalo lakštus pagal individualius pageidavimus neužtrunkame daug laiko. O ir kaina nedidėja, nes atliekas noriai perka, tarkim, žmonės, norintys sodyboje pasistatyti pavėsinę ar pašiūrę malkoms",- sako p. Laurinavičius.

Ponas Serafinas pritaria, jog stogo danga turi būti kokybiška, vadinasi, ne pati pigiausia.

"Pigu, jei, apklojus stogą, nekyla problemų maždaug 10 metų. Tačiau dažniausiai pirmasis lietus, sniegas ar stipresnis vėjas parodo ne tik daugybę dangos trūkumų ir defektų, bet ir darbo broką. Pigus produktas jau po metų dvejų keičiamas kur kas brangesniu, patvaresniu. Pasitvirtina posakis, kad šykštuolis moka du kartus",- perspėja p. Serafinas.

Statistikos niuansai

"Remiantis 2001, 2002 ir 2003 m. rezultatais, jaučiama riba, prie kurios stabilizuojasi rinka - 12 mln. m2. Vienos stogų dangos keičia kitas, atsiranda naujų produktų, tačiau bendra statistika mažai keisis",- prognozuoja LSA vadovas.

Lietuvos gamintojai gana greitai modernizavo dangų gamybą, perėmė technologijas, atitinkančias ES reikalavimus, maždaug 70% šiuo metu parduodamų mūsų šalyje bituminių ir 40-50% skardinių dangų yra vietinės gamybos. Dalis lietuviškos produkcijos (maždaug 30%) eksportuojama į kaimynines, dažniausiai Rytų šalis. ES šalių stogų rinka siekia 820 mln. m2. Iš jų 255 mln. m2 sudaro plokščių stogų ir 565 mln. m2 šlaitinių stogų dangų pardavimas. ES šalių kandidačių rinka yra maždaug 200 mln. m2 per metus. Prognozuojama, kad ES ir šalių kandidačių stogų dangų rinka iki 2008 m. augs 0,5-2,5% per metus. Stambiausi Europos stogų dangų gamintojai: "Lafarge" (Prancūzija), "Wienerberger" (Austrija), "Saint Gobain", "Etex Group" (Belgija), "Icopal" (Danija), "Imerys", "Uralita (Ispanija).

Statistikos duomenimis, 90% vokiečių, 85% švedų ir belgų, 75% norvegų gyvenamųjų namų stogams renkasi tik čerpes. Kasmet Vokietijoje uždengiama daugiau kaip 100 mln. m2 šlaitinių stogų: 50% betoninėmis čerpėmis, maždaug 40% - keraminėmis, 3,5% metaline danga, 2% pluoštinio cemento gaminiais, 1,5% beasbesčiu šiferiu.

Kaltas laikmetis

Čerpių gamintojai ir pardavėjai, kaip susitarę, kaltina sovietinius laikus dėl to, kad čerpės nėra tokios populiarios kaip užsienyje.

"Manyčiau, kad tam "pasitarnavo" planinis socializmas, kai gamintojai buvo verčiami kasmet po 7-10% didinti šiferio gamybos apimtis iki nepakeliamos ribos. Ir atsitiko taip, kad kiekybė tapo svarbesnė už kokybę. Užuot paklojus stogo dangą, kuri būtų patikima šimtmetį, pasirinktas šiferis neatlaikydavo ir dešimties metų, nors tapo populiarus visoje Lietuvoje. Apgailėtinai atrodo stogai, dengti tokia danga, dar ir sveikatai kenksminga",- sako p. Serafinas.

"Šiferis nebuvo ir nėra patvaresnis - toks stogas išlaikydavo 15-17 metų",- antrina Rimgaudas Adomaitis, UAB "Vilstock" generalinis direktorius.

Stogų dangų pardavėjai sutinka, jog skardinės stogo dangos lenkia savo populiarumu keramines ar betonines čerpes.

"Taip yra todėl, kad keraminės čerpės brangiau kainuoja. Jų kainą kelia įvairūs priedai, reikalingi montuojant. Tiesą sakant, nesuprantu, kodėl plieninė stogo danga yra sąlyginai populiaresnė, jeigu kaina skiriasi nedaug, o tarnauja vidutiniškai penkis kartus trumpiau",- stebisi Saulius Visockas, UAB "Lafarge" direktorius.

Jo teigimu, užsienyje dauguma stogų yra dengti keraminėmis ar betoninėmis čerpėmis, o laikui bėgant ir Lietuvoje ši stogų danga populiarės.

Trūksta kultūros

Patys šlaitinės dangos pardavėjai teigia, jog pastaruoju metu vis daugiau perkama jų produkcijos, tačiau ne taip gausiai, kaip užsienyje.

"Vokietijos kaimelio centre stovintys namai paprastai dengti glazūruotomis čerpėmis, toliau nuo centro stovintys namai dengti betoninėmis ar skardinėmis čerpėmis, priemiesčiuose namai dengti bitumine danga. Pas mus taip nėra, visur vaizdas vienodas",- konstatuoja p. Adomaitis.

Jo teigimu, dabar Lietuvoje yra 4 mln. m2 šlaitinių stogų. Mūsų gamtinės sąlygos gana sudėtingos, atšiaurios - oro temperatūra dažnai svyruoja, santykinis oro drėgnumas taip pat aukštas, gūsingi vėjai. Stogdengiai teigia, jog tokiomis gamtinėmis sąlygomis ypač tinka betoninės čerpės. Šios stogo dangos pardavėjai teigia, jog čerpės yra gana pigios. Be to, jos gali atlaikyti net labai stiprų vėją. Betoninės čerpės sveria 43-45 kg/ m2.

"Kad stogas būtų tinkamai apšiltintas, būtina pakloti ne mažiau kaip 200 mm akmens arba stiklo pluošto vatos, o tai reiškia, kad gegnių skerspjūvio aukštis turi būti 200 mm. Tokios gegnės atlaiko čerpių dangos svorį. O medinių konstrukcijų ilgaamžiškumą užtikrina nesunkiai įrengiamas natūralus vėdinimas, kai tiesiog ant termoizoliacinio sluoksnio klojama difuzinė plėvelė",- paaiškina p. Adomaitis.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama. 

aurimas.rolis

O kur apie BITUMINES DANGAS IR MASTIKAS?! Jus, turbut, juokaujate...

2011-04-07 08:18