Kaip atsakingai išsirinkti būstą?

Daug sykių rinktis ir pirkti būstą gal ir būtų gerai, įgyta patirtis leistų rasti patį tinkamiausią, bet nedaug kas turi tokią galimybę. Tad verta įsiklausyti į patarimus, ypač perkantiems pirmą kartą.

Didžiosios Britanijos piliečiai per gyvenimą vidutiniškai keičia būstą 8 kartus. Pirmasis, suprantama, būna tėvų, studijų metais - tai bendrabutis ar nuomojamas butas, baigus mokslus įsigyjamas pirmasis būstas, sukūrus šeimą, gimus vaikams, perkamas antrasis, keičiantis poreikiams, darbo vietai būstas gali būti keičiamas į kitą, ir ne vieną sykį.

Nors tikslių duomenų nėra, bet apklausos rodo, kad Lietuvoje žmogus per gyvenimą būstą keičia visutiniškai 2,5-3 kartus. Paprastai gerėjant ekonominei situacijai šis rodiklis pamažu didėja. Tad būsto pasirinkimas yra labai atsakingas žingsnis. Į ką atkreipti dėmesį, kur ieškoti informacijos?

Žinotina, kad Lietuvoje daugelis NT projektų plėtotojų turi pardavimo padalinius ir tiesiogiai pardavinėja būstus. NT agentūros ir NT vystytojai arba plėtotojai - tai ne tas pats, nors didelio skirtumo nėra, tačiau  NT agentūrų brokeriai ima papildomą mokestį už paieškas - dažnai iš NT vystytojų ir pirkėjų, priklauso nuo susitarimų.

Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos duomenimis, vidutiniškai žmogus, ieškantis naujo būsto, apvažiuoja iki 10-ies plėtojamų projektų vietų. 2017 metų pradžioje Vilniuje įgyvendinama apie 90-100 naujų daugiabučių, kotedžų, namų kvartalų  projektų, kuriuose galima rinktis naują būstą. Suprantama, kad ne į visus galima patekti fiziškai, nes iš virš 3600 būstų tik 400-500 yra pastatytų. Bet vistiek aišku, kad visų apžiūrėti nepavyks net ir patiems ištvermingiausiems pirkėjams. Kalbame tik apie būsto pasirinkimą Vilniuje, nes kituose miestuose dėl mažesnio būsto projektų skaičiaus, įmanoma juos apvažiuoti ir apžiūrėti. Vilniaus būsto rinka 14-a kartų didesnė už Kauno, 17-a už Klaipėdos.

Tad kaip ieškoti būsto Vilniuje?

IŠGRYNINKITE SAVO POREIKIUS

Skirtingais gyvenimo etapais poreikiai skiriasi. Todėl reiktų aiškiai suformuluoti savo norus - apgalvoti plotą, kambarių skaičių, ar reikia papildomo kambario vaikams, net jeigu jų dar neturite, ar nereikia, nes manote, kad racionaliau pakeisti būstą jiems artėjant ar atsiradus.

Ar reikalinga aikštelė automobiliui? Galbūt verta gyvenamąją vietą rinktis arčiau darbo vietos ar centro ir važinėti dviračiu? Kaip pasieksite darbovietę? Gal pirmenybę teikiate visuomeniniam transportui?

Žodžiu, reikia labai gerai žinoti, ko norite ir norų punktų gali būti keletas ar keliolika. Verta juos sugrupuoti pagal svarbą.

Aišku, norus tenka įsprausti į finansines galimybes, bet šiuo atveju bankai juos labai greitai sudėlioja į vietas.

Bankininkai juokauja, kad būsto paskolos sutartis yra tvirtesnė nei santuokos, ją būtina besąlygiškai vykdyti.

IŠNAGRINĖKITE VIEŠUS IR ATVIRUS DUOMENIS, kurie jums gali padėti priimti sprendimą ir sutaupyti pinigų.

Verta pradėti nuo miesto bendrojo plano, kuris Vilniuje dabar kaip tik atnaujinamas. Tai padės atsakyti į klausimą apie greta jūsų numatytos gyvenamosios vietos būsiančią infrastruktūrą.

Taip pat galima rasti įvairių forumų, kuriuose yra atsiliepimų apie vietovę, transportą ir pan. Labai naudinga susirasti jūsų išsirinkto NT vystytojo anksčiau pastatytų namų gyventojų bendrijų forumų. Juose iš esmės atsiskleidžia projekto plėtotojo požiūris į būstų pirkėjus, bendradarbiavimas su gyventojais taisant broką, be kurio, žinia neapsieina nė viena statyba. Tad nebereikia vaikščioti per butus ir klausinėti gyventojų nuomonės.

Dar vienas naudingas informacijos šaltinis yra Vilniaus pastatų šilumos energijos sunaudojimo žemėlapis, kuriame yra duomenys apie atskirų daugiabučių sunaudojamą šilumos energiją per metus. Vilnius turi didžiųjų duomenų portalą (atviras.vilnius.lt), kuris irgi gali būti naudingas informacijai susirinkti, jame yra Vilniaus darželių žemėlapis.

Vilniuje plėtojamų NT projektų žemėlapis.

IŠNAGRINĖKITE SIŪLOMŲ BUTŲ IR NAMŲ TECHNINIUS PARAMETRUS

Pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį, iš ko pirksite būstą - ar tai žinomas NT plėtotojas, kiek metų rinkoje, ar turi nuolatinius rangovus?  Kokia yra vystytojo reputacija?

NT plėtotojai pateikia gana išsamius namų ir butų aprašymus, naudojamas medžiagas. Apie pastatų energines klases informacijos irgi yra daug, vystytojai šią temą akcentuoja, tačiau verta nepamiršti garso klasių - ji naujuose gyvenamuosiuose namuose privalo būti ne žemesnė kaip C.

Iš STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas". 3 priedas:

Statybos užbaigimo komisijai pateikiami šie dokumentai, 11 punktas "dvibučio ar daugiabučio namo, gydymo paskirties pastato, mokslo paskirties pastato, viešbučių paskirties pastato Garso klasifikavimo protokolas [6.7];"

Tad NT vystytojas privalo turėti garso klasę patvirtinantį protokolą.

Taip pat STR'ai reglamentuoja, kad gyvenamosiose patalpose oro temperatūra turi būti tarp 18-22 laipsnių C, santykinė oro drėgmė nuo 30 iki 65 proc. Jeigu statytojas deklaruoja A energinę klasę, šios klasės būstuose privaloma priverstinė vėdinimo sistema su šilumokaičiu - rekuperatorius.

Taip pat iš mažiau akcentuojamų naujų būstų savybių yra insoliacijos rodiklis. Tai yra reikalavimas, kad nuo kovo pabaigos iki lapkričio pabaigos bent į vieną gyvenamąjį kambarį, jeigu butas turi iki 3-jų kambarių, saulės šviesa nepertraukiamai turi patekti 2,5 valandos. Tai aktualu žemesnių aukštų butuose. Centrinėse miesto dalyse šis rodiklis gali būti mažinamas iki 2 val. NT vystytojo galite prašyti pateikti skaičiavimus, kurie parodytų insoliacijos koeficientą.

Taip pat žinotina, kad projekte būsto plotas nuo pastatyto realaus ploto gali skirtis 3 proc.

Jūsų poreikiai gali pasikeisti, tad verta užduoti klausimą, ar ateityje jūsų būstas bus patrauklus kitiems? Kiek jo vertės išliks? Atsakymus į šiuos klausimus didžiąja dalimi lemia būsto vieta.

Nepamirškite pasidomėti, ar perkamo būsto paskirtis tikrai yra gyvenamoji. Nors, pasklidus informacijai, kad kai kurie ne visai sąžiningi NT plėtotojai pardavinėja poilsio, viešbučių paskirties patalpas kaip gyvenamąsias, Aplinkos ministerija teisės aktais bando tam užkirsti kelią, tačiau kas žino - rinkoje tokių triukų dar gali pasitaikyti. Gyvenamosios paskirties būstams (iki 220 tūkst. Eur vertės) nėra nekilnojamojo turto mokesčių, kitos paskirties savininkai moka NT mokesčius. Negyvenamosios paskirties patalpose gali iškilti ir kitų problemų - parkavimo vietos, gyvenamosios vietos deklaravimo, vaikų darželio ar mokyklos pasirinkimo.

Nors žemės mokesčiai nedideli, bet pasiteiraukite ir apie juos. Žemės mokestis taikomas tiems projektams, kurie plėtojami statytojo nuosavoje žemėje, nuomojant valstybinę žemė jo nėra.

Taip pat išsiaiškinkite, kas mokės visus su sutarties pasirašymu susijusius mokesčius.

BE APDAILOS AR SU VISA APDAILA?

NT plėtros asociacijos duomenimis, Estijoje iki galo įrengtų naujų būstų parduodama 90 proc. nuo visų pastatytų, Lietuvoje - apie 10 proc. Bet šis rodiklis pamažu kyla. Tai susiję su statytojo garantiniais įsipareigijimais vidaus apdailai, kurie, kaip ir kitiems pagrindiniams statybos darbams yra 5 metai, paslėptiems darbams- 10 metų. Imant būsto paskolą, bankai finansuoja ir apdailos kainą, tad pasirinkus būstą su pilna apdaila nereikia ieškoti papildomų lėšų būstui įsirengti.

Nuo šių metų NT plėtotojams yra prievolė iki 3 metų atidėti 5 proc. projekto vertės sumą, iš kurios, reikalui esant, finansuojami garantiniai įsipareigojimai.

Tiesa, minusas yra apdailos standartas, lieka mažiau saviraiškos ir individualumo, bet, kaip teigia specialistai, projekto plėtotojo apdaila pigesnė nei kainuoja ją įsirengti patiems, samdant statybininkus. Nekalbant apie laiką paieškoms, darbų priežiūrai ir nervus...

Standartinė apdaila.

JEIGU PERKATE SENĄ BŪSTĄ

Gali būti, kad dabartinius jūsų poreikius tenkina ir senas butas. Šis variantas turi privalumų - didesnis mikrorajonų ir vietų juose pasirinkimas, nereikia mokėti už parkavimo vietą, didesnis pasirinkimas Senamiestyje ar centre, galima rasti nestandartinio suplanavimo būstų.

Perkant seną butą kai kurios nuostatos tokios pat kaip ir perkant naują, bet yra ir specifinių momentų. Pirmiausia reiktų įvertinti būsto vietą ir pagalvoti apie jo likvidumą ateityje. Taip pat  reiktų įsivertinti tikrąją būsto būklę jį apžiūrint kartu su specialistais, pasikalbėti su kaimynais bei namą administruojančios įmonės darbuotojais. Jei yra galimybė, verta apžiūrėti butą ar namą su profesionaliu elektriku, santechniku ir bendro profilio statybos darbų specialistu.

Senų daugiabučių kasdienybė.

Perkant seną butą ar namą silpnosios būsto vietos gali lemti dideles finansines išlaidas ateityje. Jeigu pražiūrėsite senus elektros laidus, vamzdynus, jie ne tik sudėtingai prieinami - prireikus juos pakeisti turėsite daryti kapitalinį remontą. Pelėsis yra ir butams, ir namams aktuali problema.

Specialistų konsultacija kainuotų nepalyginamai pigiau, negu elektros, vandens tiekimo sukeltos avarijos ar įvairaus sudėtingumo remontai.

Danutė Ramoškevičiūtė

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.