Pinti baldai

• 
• 
• 
• 
• 

Aukštųjų technologijų valdomame šiuolaikiniame pasaulyje didėjant susidomėjimu sveika gyvensena ir ekologija žmogaus rankų kūrinys - pinti baldai - skleidžia ypatingą šilumą ir įneša į namus jaukumo pojūtį.

Pynimas yra seniausias menas pasaulyje. Manoma, kad pynimas atsirado anksčiau nei keramika. Pirmieji pinti baldai atsirado senovės Romoje. Kelia nuostabą tai, kad pynimo technologija iki mūsų dienų išliko beveik nepakitusi. Dėl egzotiškų daiktų, vežamų iš pietų Azijos kolonijų, XIX a. Europoje atgijo susidomėjimas pintais baldais. Iš tolimo užjūrio atvežti tokie baldai liudijo apie šeimininkų turtą ir galią. Laikui bėgant, keitėsi pintų baldų dizainas ir pritaikymas. Pinti baldai pirmiausia ėmė užpildyti sodus, užmiesčio namų verandas ir terasas.  Italų dizainerių sukurti baldai ėmė atsirasti ir namuose, butuose. Laikas parodė, kad pinti baldai bus madingi visada, jie patrauklūs ir praktiški.

Pinti baldai paprastai asocijuojasi su senais daiktais, palikimu gautais iš močiutės. Parduotuvėse rasite ne tik supamųjų kėdžių, pintų iš vytelių, ar skalbinių krepšių, bet ir krėslų, sofų, stalų, pertvarų, komodų, įvairaus dydžio krepšių, iš kurių galima sudėti lentynų sistemą.  Stalus ir kėdes galima įsigyti ir atskirai, po vieną, ir komplektus iš trijų ir daugiau elementų. Lengvi krėslai iš natūralių medžiagų dėl patogumo neretai papildomi didelėmis minkštomis pagalvėmis. Pintas detales galima derinti su kitomis medžiagomis, pvz., stiklu. Rezultatas - puikus žurnalinis staliukas.

Savitai, natūraliai atrodantys, pinti elementai  prideda rafinuotumo bet kokiai erdvei. Nesunkūs ir lengvai  ir lengvai perstatomi, puikiai tinka  ir vidaus interjerui, ir lauko pavėsinėms. Buto interjere pinti baldai primena apie šiltas saulėtas vasaros dienas, nors juos reikia saugoti nuo staigių temperatūros pakyčių. Vienas iš variantų, kur šiuos baldus galima panaudoti - apstatyti svetainėje poilsio kampelį.  Pinti baldai puikiai tinka ir virtuvėje, miegamajame ar vaikų kambaryje. Pinti baldai puikiai įsilieja ne tik į kaimiško stiliaus interjerą. Vizualiai trapūs, bet iš tikrųjų patvarūs pinti baldai kontrastuoja su metalo apdaila ir maloniai paįvairina interjerą.

Vytelės yra pinamas pluoštas, suformuojamas į naudingą daiktą. Iš jų paprastai pinami krepšiai arba baldai. Tradiciškai naudojamos augalų vytelės, bet šiais laikais jau naudojamos ir plastikinės vytelės. Pynimui naudojamos ne tik lapkočiai, bet ir šerdys. Paprastai rėmas, karkasas yra daromas iš kietesnių medžiagų, vėliau rėmas užpildomas lankstesne medžiaga. Vytelės yra plonos, bet tvirtos, iš jų galima nupinti praktiškai bet kokią formą. Senoviniai daiktai tapo madingi, todėl pynėjai pradėjo naudoti nenuluptas vyteles. Džiovintos ir vėl mirkytos vytelės įgyja žalsvai rausvą spalvą. Iš tokių vytelių nupintas gaminys atrodo taip, lyg būtų seniai sukurtas. Tokie gaminiai maloniai kvepia mišku.

Natūrali žaliava pintiems baldams - rotango medžio lianos, karklų vytelės, nendrės, meldai, pušies ir eglės šaknys, beržo tošis, varpinių kultūrų šiaudai, drožlės, bambukas ir pan. Lietuvoje pagrindinė pynimo medžiaga yra karklo vytelės. Vienas iš didžiausių pynimo privalumų yra tai, kad darbui naudojama ekologiškai švari gamtinė medžiaga. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dažniausiai pinama iš karklo vytelių. Pynimo žaliava nusako gaminių formą, dydį, pynimo būdus. Gaminiai iš vytelių - bendras terminas: naudojamos iš šerdys, kamienai, lapkočiai, šakelės. Pagrindinė sąlyga - medžiaga turi būti patvari ir lanksti. 

Pinta kėdė

Vytelės iš vietinių medžių (pvz., karklo) ištverme nesiskiria nuo egzotiškų šalių augalų, nebijo staigių temperatūros pokyčių ir drėgmės.  Proceso metu vytelės mirkomos ir džiovinamos, todėl nereikia jaudintis, kad patekus ant baldų vandens, jie susigadins. Išdžiuvęs paviršius atgaus  savo pirmykštę išvaizdą. Pintus baldus net rekomenduojama nuplauti muiluotu ir švariu vandeniu. Rūpestingai ir teisingai prižiūrint, pintus baldus galima nesunkiai išsaugoti ateinančioms kartoms. Vytelės spalva turi būti vienoda. Karklai greitai auga, todėl ši žaliava nuolat atsinaujina.

Tropinė liana (rotangas) - populiari pintų baldų gamybai naudojama medžiaga. Jis auga tropikuose,  daugiausia pieryčių Azijoje. Viena iš stambiausių rotango baldų tiekėjų -  Indonezija, kur baldai gaminami ir pagal Europos dizainerių užsakymus. Baldai iš šios medžiagos ypač populiarūs pietinėse Europos šalyse - Ispanijoje, Italijoje, bet ir Vokietijoje, Švedijoje, kur klimato sąlygos drėgnesnės, kuriamos pintų baldų kolekcijos. Ilgaamžiai, juos lengva prižiūrėti. Rotango lianos pasiekia 150 - 180 metrų ilgį ir net 7 cm diametrą. Tai greit atinaujinanti žaliava, viena iš nedaugelio natūralių baldų gamybai naudojamų medžiagų, kuri auga nepaprastai greitai. Akytas augalas puikiai tinka apdirbimui - iš storesnių dalių gaminami baldų karkasai, o iš žievės - dekoratyvūs raštai. Rotangas - labai ištverminga medžiaga; iš jo nupintas krėslas atlaikys net 300 kg svorį. Šios medžiagos lankstumas suteikia galimybę pinti ne tik įvairių geometrinių formų krėslus ir sofas, bet ir ergonomiškus ir ortopedinius baldus,  leidžiančius atpalaiduoti raumenis. Skiriamos kelios rotango rūšys. Storesnė ir ištvermingesnė rūšis auga aukštikalnių regionuose, kur labai drėgna ir karšta aplinka, todėl mūsų sąlygomis tokius baldus reikia periodiškai drėkinti.  Kadangi yra labai atsparūs drėgmei, jie tinka priepirčiams. Natūrali rotango spalva panaši į pušies medienos, todėl tokie baldai tinka vietinės gamybos baldų ansamblyje. Apdirbus specialiu laku, rotangui galima suteikti įvairius atspalvius - alyvuogių žalsvumo, konjako rudumo, medaus gelsvumo, netgi žydrą ar rožinį.

Bambukas panašus į rotangą ir jie dažnai painiojami; didžiausias skirtumas tarp jų - bambuko šerdies vietoje yra tuščia erdvė, o ratangas yra vientisas.

Pinti baldai iš sintetinių medžiagų. Naujausios sintetinės medžiagos (technorotangas), naudojamos pintų baldų  gamybai, beveik niekuo nesiskiria nuo natūralių - nei lankstumu, nei atsparumu aplinkos poveikiui. Karkasas gaminamas iš aliuminio. Tokie baldai lengvai gali peržiemoti nešildomuose užmiesčio namuose ar netgi sode. Krėslus ir stalus galima statyti balkonuose, terasose ir žiemos soduose. Tokie baldai patogūs ir namuose, pvz., virtuvėje.

Baldai iš sintetinių medžiagų gali stovėti lauke

Kad ir kaip sparčiai plėtojosi technika, buvo kuriamos naujos technologijos, pigios sintetinės medžiagos - pynimas pakito nedaug.
 
Pynimas kaip ir anksčiau atliekamas tik rankomis. Kiekviena vytelė apžiūrėta, parinkta iš gausybės kitų, suderinta ir daugybę kartų liesta žmogaus pirštais. Pynėjas intuityviai parenka vytelių storį pagal pinamo gaminio dydį ir paskirtį, komponuoja paskirus pynimo elementus: sluoksnius, pynes, kaseles, virvutes, ažūrą ir kt. Geras pynėjas nenaudoja vynių, klijų, lako, dažų ir kt. Tik pinant baldus naudojami klijai ir vinys.

Pinti baldai gaminami trimis etapais:

Karkasas. Vytelės garinamos arba mirkomos ir pagal šabloną lenkiamos į pageidaujamą formą. Paliekamos išdžiūti. Tada iš atskirų dalių formuojamas karkasas, kuris sutvirtinamas vinimis, varžtais arba klijais, gali būti apsukamas žievelėmis, kurios suteikia tvirtumo ir dekoratyvumo.

Pynimas. Pinama rankomis aplink karkasą, užtrunkama nuo vienos iki keturių dienų (priklauso nuo modelio ir sudėtingumo). Gaminio kaina aukštesnė, kai baldas labiau suveržiamas, tuo daugiau įdedama darbo ir sugaištama laiko. Pinama dviem būdais: atviru, kai raštas matomas kiaurai, ir uždaru, kai suspaustas raštas nepersimato. Raštų yra daug ir įvairių.

Apdaila. Kiekvienas baldas užbaigiamas keliais etapais:

1. Likę vytelių galai nupjaunami arba nudeginami, suapvalinami;
2. Šlifuojama;
3. Dengiamas pirmas spalvos sluoksnis;
4. Šlifuojama;
5. Dengiamas antras spalvos sluoksnis;
6. Šlifuojama;
7. Lakuojama.

Kokybiški baldai:

• Panaudotos ilgos, tvirtos vytelės
• Prieš pinant, vytelės nubalintos, kad būtų vientisos spalvos
• Dažai padengti lygiai, nušlifuota ir nulakuota nuosekliai
• Kiekvienas baldas nudažytas  ištisai (šonai ir dugnas)
  Lygus, nušlifuotas  paviršius
• Kryžminės karkaso sąvaržos stabilumui

Nekokybiški:

• Plonos, netvirtos vytelės
• Netolygi spalva
• Storas dažų sluoksnis susikaupęs grioveliuose
• Nudažyta tik matomose vietose
• Šiurkštus, nelygus paviršius
• Nesustiprinti rėmai

Priežiūra

Pinti baldai gali būti statomi vidaus patalpose ir dengtose lauko  pavėsinėse.

Kadangi pagaminti iš natūralių medžiagų, pinti baldai negali būti laikomi lauke nuolat. Nuolatinė drėgmė ir saulės spinduliai nerekomenduojami. 
Dulkių siurbliu reguliariai pašalinkite dulkes. Retkarčiais nuvalykite muiluotu vandeniu susikaupusius plyšiuose nešvarumus, taip išsaugosite natūralų blizgesį.

Jei baldai stovėjo drėgmėje ir juos apniko pelėsis, jį galima pašalinti tokiu mišiniu: ¼ stiklinės chlorkalkių sumaišyti su 1 -1,2 litro vandens. Išbandykite ši tirpalą mažiau matomoje vietoje, nes po plovimo plotas gali pašviesėti.  Šį darbą atlikite lauke ir naudokitės apsauginėmis priemonėmis - akiniais, pirštinėmis su rankogaliais.

Kas keletą metų nulakuokite.

Tamsius baldus poliruokite, kad  neįsigertų dėmės.

Penkios priežastys, kodėl verta rinktis pintus baldus:

• Patalpai suteikia žasimingumo, tinka poilsio vietos apstatymui;
• Lengvi, patogiai perkeliami iš vienos patalpos į kitą;
• ištvermingi ir ekologiški, sukurti iš natūralios medžiagos;
• Nereikalauja ypatingos priežiūros;
• galima statyti tiek gyvenamuosiuose būstuose, tiek ir nešildomuose užmiesčio namuose, sode, balkone ar atviroje verandoje.

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Daugiau apie baldus skaitykite