Pamatų hidroizoliacija

Požeminių pastato dalių hidroizoliacija: klaidos, sprendimo būdai, saugių pamatų sistema.

Jeigu pastato statybos ar eksploatacijos metu iškyla drėgmės problema, projektuotojai dažniausiai kaltę suverčia darbų atlikėjams, o šie grąžina pretenzijas atgal arba dar blogiau - bando jas paslėpti. O užsakovas labai dažnai lieka su bėda vienas. Specialistai teigia, kad investicija į gerą hidroizoliaciją siekia iki 3 proc., bet ji garantuoja, kad dėl drėgmės poveikio ateityje nepatirsite  97 proc. nuostolių.

Pamatų drenažo įrengimas

Viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios sklype būtina įrengti drenažą ir pamatų hidroizoliaciją - tai gruntinio vandens lygis. Jei jis neaukštas, galbūt apsieisite be drenažo, bet be pamatų hidroizoliacijos - tikrai ne, nes požemines konstrukcijas veikia ir kapiliarinė grunto drėgmė, ir paviršinis lietaus vanduo. Be to, neaišku, ar gruntinio vandens lygis neaukštėja lietingais laikotarpiais. Drenažas neleidžia vandeniui kauptis palei pamatus ir sušalusiam juos ardyti. Tad verta įrengti drenažą ir hidroizoliuoti pamatus, cokolį, rūsio sienas, jei toks yra.

Drenažą galima pakloti prieš hidroizoliuojant pamatą arba po to, bet visada - prieš užpilant pamatus žeme. Be drenažo ir hidroizoliacijos įrengtus pamatus vėliau gali tekti atkasti, tokių defektų taisymas keblus ir brangus.

Neįrengtas drenažas nuogrindoje, greičiausiai nėra ir vertikalios pamatų hidroizoliacijos. Cokoliu  kylanti drėgmė intensyviai ardo betoną.

Pamatų hidroizoliacijos technologija ir schema

Kai kurie hidroizoliacinių medžiagų pardavėjai apsiriboja darbo instrukcijomis, kiti rengia mokymus, seminarus projektuotojams ir statybos darbų vadovams.

Pamatų horizontalios ir vertikalios hidroizoliacijos medžiagos parenkamos atsižvelgiant į grunto tipą, gruntinio vandens lygį, pamatų, konstruktyvo ir apšiltinimo medžiagas.

Pamatų hidroizoliacijos klaidos ir jų priežastys:

1. Neatliekami grunto ir gruntinio vandens lygio tyrimai arba laikui bėgant pakinta vandens ir grunto santykis.

2. Pastatų požeminių dalių apsaugai naudojamos netinkamos hidroizoliacinės medžiagos:

a) plonos statybinės (polietileno) plėvelės;
b) netinkamos bituminės dangos su stiklo audinio arba kartono pagrindu;
c) netinkama hidroizoliacinė pamatų plėvelė su spaustinėmis įdubomis;

3. Įrengimo klaidos:

a) nesujungta horizontali ir vertikali hidroizoliacija;
b) atliekant statybos darbus pažeidžiama  įrengta hidroizoliacija;
c) įrengta prasta hidroizoliacija pažeidžiama sėdant pastato pamatams;

Prieš statant gyvenamąjį namą nebuvo atlikti patikimi grunto tyrimai, nebuvo nustatytas vandens lygis grunte, kuris pasirodė toks aukštas, kad pastatui kilo pavojus, jog  vanduo gali pateki į  vidų. Matyt, pamatų hidroizoliacija, įrengta iš netinkamų bituminių medžiagų, nėra pritaikyta pamatų hidroizoliacijai esant aukštiems gruntiniams vandenims. Laikui bėgant ji bus suardyta ir vanduo ims skverbtis į pastato vidų.

Įrengiant hidroizoliaciją po sienomis, buvo panaudota tradicinė oksiduoto bitumino danga. Nors danga buvo paklota dviem sluoksniais, vis dėlto, išardžius betoninį pagrindą matyti, kad ši hidroizoliacija suiro ir sutrūkinėjo.

Horizontali pamatų hidroizoliacija įrengta iš bituminės dangos (V60 tipo) su stiklo audinio pagrindu. Matyti, kad šios rūšies bituminė danga neatspari plyšimams ir smūgiams, t. y. netinkama naudoti pamatams, nes, esant bet kokiam pažeidimui, plyšta. Bituminės dangos V60 tinka stogo dangoms hidroizoliuoti.

Vertikali ir horizontali pamatų hidroizoliacija, atskirianti grindų lygį, įrengta iš netinkamų medžiagų. Hidroizoliacijos elementai nesujungti su pagrindu, o bituminė danga, iš kurios įrengta horizontali hidroizoliacija, nesuklijuota, palikta pernelyg trumpa užlaida. Vertikali hidroizoliacija kai kur visai neįrengta.

Daugiabučio pamatai. Prieš dengiant bitumine hidroizoliacine mastika, pamatai nebuvo nugruntuoti. Dispersinė mastika neįsigėrė, veikiama temperatūros ir ultravioletinių saulės spindulių pradėjo varvėti ir atsiklijavo nuo pamatų plokštumos.

Ant sienų matyti drėgmės prasiskverbimo požymiai. Nukritusios keraminės plytelės, atsiradusios baltos druskų dėmės - klaidų įrengiant horizontalią pamatų hidroizoliaciją pasekmė.

Dėl neįrengtos rūsio grindų horizontalios hidroizoliacijos statytojas buvo priverstas išardyti dalį grindų ir įrengti vidinį drenažą.

Pamatų hidroizoliacijos įrengimas

Hidroizoliacija orientuojama į dvi pamatų plokštumas - vertikalią ir horizontalią.

Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas neįmirktų ir būtų išvengta sušalimo-atšilimo ciklų, nes sušalęs į ledą vanduo palaipsniui ardo vientisą betono masę, ir pamatai yra. Vertikali  hidroizoliacija įrengiama išorinėje ir vidineje pamatų pusėse.

Horizontali hidroizoliacija įrengiama, kad konstrukcijoje esanti kapiliarinė drėgmė nepakiltų aukščiau ir nepasiektų sienų. Ji įrengiama pamato viršuje.

Pagal naudojimo būdą ir veikimo principą hidroizoliacija skirstoma į tepamą, klijuojamą, įsiskverbiančią, montuojamą.

Viena seniausiai naudojamų tepamų hidroizoliacinių medžiagų - bitumo masė, bet ji tinka tik esant sausam gruntui, smėliui. Be to, bitumas esant žemesnei nei 0 laipsnių temperatūrai tampa trapiu, plyšta.

Tepamai hidroizoliacijai priklauso bituminės-guminės, bituminės-polimerinės mastikos, cementinės polimerinės mastikos. Cementinės-polimerinės mastikos, sudarytos iš sauso cemento ir mineralinių priedų, tepamos šaltos, gerai sukimba su pagrindu, todėl tinka ir ant judrių paviršių. Tepamos hidroizoliacijos sluoksnis yra nuo 1-3 mm.

Bituminė prilydoma hidroizoliacija pamatams

Jei pastatas statomas drėgnesnėje vietoje, kur yra aukštesni gruntiniai vandenys ar yra tikimybė jiems pakilti, gruntas molingas, tuomet teptinė hidroizoliacija netiks.

Tokiu atveju reikia hidroizoliuoti pamatams skirta bitumine prilydoma danga.

Apatinė dangos dalis profiliuota, o ne lygi, kaip įprastinių dangų. Pagrindinis hidroizoliacinis stogo dangų sluoksnis yra virš armuojamojo audinio, nes vanduo plūsta iš viršaus, o šios dangos - atvirkščiai. Visas hidroizoliacinio bitumo sluoksnis yra po armuojamuoju sluoksniu. Bituminė danga gaminama iš trijų specialių SBS gumos bitumo rūšių: dviejų rūšių angliavandenilinių dervų ir antikorozinių priedų, todėl yra atspari biologinei korozijai: samanoms, augalams, kerpėms. Santykinis pailgėjimas - 60 proc., todėl danga ypač atspari pamatų nusėdimui ir dinaminei jėgai. Viršutinė šios bituminės dangos dalis apsaugota PP plėvele, kuri atlaiko UV iki 6 mėnesių ir papildomai sustiprina hidroizoliacines dangos savybes.

Profiliuotu paviršiumi ypač greitai sklinda šiluma, todėl greičiau lydosi bitumas, darbas daug greitesnis, sunaudojama mažiau dujų.

Unikali specialios pamatams skirtos bituminės prilydomos dangos struktūra.

Prilydomai bituminei hidroizoliacijai gamintojai suteikia 99 metų garantiją.

Greitojo profilio technologija užtikrina šimtaprocentinį prilydymą prie betoninio pagrindo, todėl vanduo ir drėgmė neprasiskverbia į pamatus. Ji skirta tik pamatų ir požeminių konstrukcijų hidroizoliacijai įrengti, atitinka Europos normų standartą PN-EN 13969:2006, skirtą požeminėms pastato dalims hidroizoliuoti (nepainioti su stogo dangų hidroizoliacijos standartu!). Danga suprojektuota būtent taip, kad apsaugotų požemines pastato dalis nuo gruntinio vandens.

Jei pamatai montuojami aukšto gruntinio vandens zonoje, vienintelė išeitis tinkamai jų hidroizoliacijai prilydoma bituminė hidroizoliacija

Pamatams hidroizoliuoti naudojama ir klojama ruloninė hidroizoliacija. Ji patikima ir ilgaamžė, tačiau ją sunkiau patiesti. Reikia kruopščiai paruošti paviršių - negali būti didesnių kaip 2 mm nelygumų, pagrindas turi būti sausas, gruntuotas gruntu, o pati hidroizoliacija turi būti užklijuota labai kruopščiai,  ją būtina apsaugoti nuo galimų mechaninių pažeidimų.

Jeigu pastatas nestandartinis ir nestandartinėje vietoje, parenkant jo pamatų ar rūsio hidroizoliaciją patikimiausia yra konsultuotis specialistais.

ASA informacija, gamintojų nuotraukos