Tvorų tipai ir jų įrengimas

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Tvoros paskirtis - atskirti teritoriją nuo gatvės, aplinkinių sklypų, vieną ūkinę zoną nuo kitos. Todėl tvora turi būti patikima, ilgaamžė, tinkamo dydžio. Būsima tvora turi ne tik patikimai saugoti nuo nepageidaujamų žvilgsnių ir svečių, bet ir atrodyti estetiškai.

Tvora turi derėti prie namo stiliaus, vietovės, net gatvės. Dizaineriai pataria aptvarą derinti prie pagrindinio pastato. Medinis namas geriausiai atrodys apsuptas medinės tvoros, plytiniams pastatams tinka plytinės arba kombinuotos plytinės - metalinės (kaltinės) tvoros. Medinę tvorą nesunku pritaikyti ir prie užmiesčio sodybos, ir prie modernios architektūros miesto namo.

Tvoros statomos iš įvairių statybinių medžiagų - medienos, plytų, metalo, gelžbetonio, natūralaus akmens, sintetinių medžiagų (plastiko), o kartais derinamos kelios medžiagos: medis su metalu, natūraliu akmeniu.

Laikina tvora

Pirmiausia reikia apsispręsti, kada statysite tvorą: iki namo statybos pradžios ar jau jį pastatę? Paprasčiau yra statybvietę aptverti laikina tvora, kad praeivių nesudomintų „nemokamos" statybinės medžiagos, o paskui, ją išardžius, statyti kapitalinę tvorą, derančią prie naujos aplinkos.

Metalinis tinklas apsaugo medžiagas, bet ne nuo smalsuolių

Taigi, statybvietę galima aptverti laikina tvora iš metalinio tinklo (kaina - apie 10 Lt už metrą), bet jei norite apsisaugoti nuo pašalinių žvilgsnių, geriau tiks aklina tvora (medžio drožlių plokštės kaina - apie 50 lt už 1 m2).

Laikina tvora iš blogos kokybės lentų

Beje, žinotina, kad kokia pigi beatrodytų medžiaga, labiausiai tvoros kainą įtakoja atraminių stulpų ir darbo kaina. Todėl verta gerai apgalvoti, gal stulpus laikinajai tvorai statyti tokius, kurie vėliau tiktų kapitalinei tvorai, kad nereikėtų mokėti dukart? Tvoros kaina priklauso nuo pasirinktų technologijų, medžiagų kokybės ir kainos, atstumo iki sklypo, jo perimetro, tvotos aukščio ir kitų aplinkybių. Statant tvorą, pirmiausia reikia išmatuoti būsimą jos ilgį ir pasirūpinti reikiamomis medžiagomis.

Laikinoji tvora gali pasitarnauti ir kol užaugs krūmai ar medžiai, skiriantys teritorijas.

Aklina ar permatoma tvora?

Nuspręskite, kokios tvoros norėtumėte. Dažnai statomos aukštos (1,8 m) ir aklinos tvoros, tačiau populiarėja ir žemesnės tvoros, neslepiančios gražiai sutvarkytos aplinkos.

Aklina (ištisinė) tvora saugos gyventojų privatumą nuo pašalinių žvilgsnių, sumažins triukšmo ir dulkių lygį. Kita vertus, jos metamas didelis šešėlis neleidžia augti augalams, ir toje tamsioje drėgnoje zonoje veisiasi didžioji dauguma sodo kenkėjų: vabalų, vikšrų ir t.t. Aklina tvora retai kada dera su aplinka. Pastebėta, kad ištisinė tvora, stovinti vėjo kelyje, sukelia staigų oro srauto pakilimą ir beveik tokį pat staigų kritimą, dėl ko susidaro oro sūkuriai, kenkiantys ir dirvai, ir augalams. Patvoryje oras nejuda, augalai kenčia nuo drėgmės pertekliaus, karščio arba šalčio ir kenkėjų. Vidinio kiemo erdvėms atskirti netinka aklinos masyvios tvoros: taip vizualiai mažinama erdvė.

Akmeninė siena

Beje, tuos, kurie mano, kad aklina tvora - patikima apsauga nuo įsilaužimo, galima nuvilti: nusikalstamo pasaulio technologijos pasiekė tokį lygį, kad apsisaugoti nuo vagių vien tik aukšta plytų ar akmenine tvora nepavyks. Geriau apsaugos permatoma tvora, leidžianti stebėti, kas vyksta už sklypo ribų.

Plytų sienoje palikta keletas langelių

Taip pat reikia atsižvelgti, kurioje pusėje sklypas (šiaurė, pietūs ar pan.), nes šiaurėje ir vakaruose galima statyti ir uždarą tvorą, o pietų pusėje esantis sklypas, aptvertas ištisine tvora, bus nuolat šešėlyje, nederės augalai. 

Permatoma, arba ažūrinė, tvora riboja teritoriją, bet neuždengia vaizdo. Atvira tvora neužstoja saulės augalams. Tokios konstrukcijos mažina vėjo greitį, išsklaido jo energiją ir neleidžia susidaryti sūkurinėms srovėms. Jas lengviau priderinti prie aplinkos. Žema tvorelė arba gyvatvorė optiškai padidina siaurą kiemą. Aukšta ir tvirta tvora saugo nuo vėjo, tuo tarpu tvora su tarpais praleidžia ir vėją, ir šviesą.

Tvora riboja teritoriją, bet neuždengia vaizdo

Galima apsodinti teritoriją tujomis, bet jos turi vieną trūkumą: laikui bėgant nudžiūna apatinės šakos, metro atstumu nuo žemės lieka pliki kamienai, pro juos viskas matyti. Tiesa, taip nutinka ne anksčiau kaip po gero dešimtmečio.

Tvoros, saugančios nuo triukšmo

Jei sklypas yra prie triukšmingo kelio, verta statyti tvorą - ekraną, kad apsisaugoti nuo triukšmo.

Medinės tvoros

Medinės tvoros pigesnės, lengviau gaminamos ir montuojamos. Egzistuoja daugybė medinių tvorų stilių. Seniau stačiomis, nudailintomis lentomis buvo tveriamas tik gyvenamojo namo kiemas. Ūkinis kiemas bei ganyklos buvo tveriamos horizontaliomis karčių tvoromis.

Tradicinę medinę tvorą sudaro laikantieji elementai ir grebėstai. Laikančiosios konstrukcijos - tai stulpai ir prie jų tvirtinamos sijos (kartys), rėmai ir pan. Grebėstai daromi iš lentų, lentjuosčių, vytelių, žagarų, medžio plokščių.

Medinė tvora gali tarnauti ilgai, aišku, jei tvoros konstrukcijoms panaudotos kokybiškos medžiagos ir jos tinkamai prižiūrimos. Tvoros ilgaamžiškumas priklauso nuo apsauginių priemonių ir dažų kokybės.

Gaminant tvoros elementus pramoniniu būdu, mediena specialiai apsaugoma (mirkoma cheminiuose tirpaluose arba giliai impregnuojama vakuuminiu būdu). Medinės tvoros dalys apdorojamos dar nesukaltos. Medinis elementas dažomas kelis kartus: taip medis geriau apsaugomas, tolygiai padengiamas dažais. Jei tvora apdorojama jau pastatyta, ne visos vietos prieinamos dengimui apsauginėmis priemonėmis ir dažymui.

Gamyklinės tvoros rulonai

Žinotina, kad obliuotos medienos paviršius kietesnis, todėl impregnuojančios medžiagos bei dažai giliai neįsigeria, susidariusi plėvelė po kurio laiko nusilupa. Neobliuotos medienos paviršius šiek tiek pasišiaušęs, dažai gerai įsigeria į nelygumus. Be to, obliuota mediena brangesnė.

Viršus apsaugotas stogeliu

Specialia įranga ir aplinkai nekenksmingais bechromiais tepalais impregnuotos medinės tvoros tarnaus ilgiau.

Piešinyje - įvairūs medinių tvorų variantai.

Asa.lt pieš.

Lenteles pakreipus tam tikru kampu praeiviai kiemo nemato, o esantieji aptvertoje teritorijoje gali matyti, kas vyksta už tvoros.

Metalinės tvoros

Metalinė tvora tvirtesnė, ilgaamžiškesnė už medinę. Tačiau metalas neatsparus rūdims. Nuo korozijos jis apsaugomas padengiant paviršių viena iš dangų: metalo, metalo junginių, nemetaline danga (dažais ir pan.). Būdų, kaip tą padaryti, yra keletas: cheminis, termodifuzinis, metalavimo, karštasis, mechaninis terminis (plakiravimo), galvaninis. Vieni jų labai brangūs, kiti pernelyg sudėtingi.

Patikimiausia antikorozinė priemonė metalo tvoroms yra karštas cinkavimas. Voniose į cinko masę pamerkiamas visas gaminys, o ne atskiros dalys. Tik taip cinku padengiamos visos suvirintos vietos, siūlės, o tuščiaviduriai vamzdžiai padengiami cinku ne tik iš išores, bet ir iš vidaus. Tačiau tokių gaminių  negalima iš karto dažyti. Keletą metų iš jų išsiskiria cinko oksidas ir dujos dažus tiesiog pakelia.

Cinkuotą paviršių dar reikia fosfatuoti, pramoniniu būdu dirbtinai sendinti ir tik tada dažyti naudojant miltelius. Taip išgaunama aukščiausia kokybė, geriausias antikorozinis atsparumas ir  gaminių ilgaamžiškumas, dviguba jų apsauga nuo korozijos.

Pramoniniu būdu pagaminti metaliniai tvorų elementai parduodami cinkuoti, dažytas juodas metalas, arba cinkuoti ir papildomai fosfatuoti, dirbtinai sendinti ir dažyti milteliniu būdu. Neverta  investuoti į dažytą juodą metalą, jei metalas nėra cinkuotas - investicija bus  trumpalaikė. Pažeisti dažus yra be galo paprasta, ir, jei po dažais nebus cinko, pažeidimo vietoje turėsite korozijos židinį. Net jei Jūs savo metalinę tvorą sugebėsite apsaugoti nuo fizinių pažeidimų,   nesugebėsite tvoros apsaugoti nuo atmosferos poveikio. Elementariausia fizika - šildomas metalas plečiasi. Karštą dieną Jūsų metalinė tvora plėsis, dažų sluoksnyje atsiras mikro įtrūkimai, kurie nebūtinai matomi plika akimi, bet po tais mikro įtrūkimais kaupsis drėgmė, kuri kondensuosis į vandenį ir, jei nėra cinko, toje vietoje garantuotas korozijos židinys.

Taigi tenka rinktis - ar pigiau dabar ir brangesnė priežiūra vėliau, ar didesnė investicija ir jokių rūpesčių vėliau.

Metalinėms tvoroms priskiriamos ir rankų darbo  kalto metalo ir suvirintos tvoros, taip pat iš atskirų segmentų surenkamos metalo konstrukcijos.

Nebūtina visos tvoros statyti iš vienos medžiagos: pavyzdžiui, kraštų aptvėrimą galima sumūryti iš plytų, o iš fasado pusės pastatyti kalto metalo ar kitokią,  tinkamesnę prie aplinkos tvorą.

Stulpai

Bet kurią tvorą sudaro atraminiai stulpai, skydai arba statiniai ir tvirtinimo detalės. Atraminiai stulpai dažniausiai gaminami iš metalo, betono, plytų, medžio. Trumpiausiai tarnauja mediniai stulpai: 5-10 metų. Medinių statramsčių diametras turėtų būti ne mažesnis nei 14 cm, o ilgis neviršyti 2,3 m.

Į žemę įleidžiama dalis impregnuojama specialia priemone arba įmaunama į metalinį vamzdį. Antžeminė tvoros dalis taip pat dengiama antiseptikais, kad neįgertų lietaus vandens. Laikantieji medinių tvorų stulpeliai įbetonuojami į žemę, kad tvora būtų tvirtesnė ir ilgaamžiškesnė.

Stulpai tvorai statyti turi būti pakankamai tvirti ir stori, nes jie turi atlaikyti vėjo jėgą. Kiek stulpo reikia įkasti į žemę, priklauso tik nuo tvoros aukščio. Tvoros, kurios aukštis bus apie 1,2 m, stulpą reikia įkasti į žemę 60 cm. Jei tvora bus aukštesnė nei 1,2 m, kas trečiam stulpui būtina papildoma atrama. Mažesnėms tvoroms stipriau įtvirtinamas tik kas ketvirtas stulpas. Lygiame sklype atramas tvorai pakanka įkasti 70-90 cm gyliu. Jeigu žemė sunki, arba atvirkščiai - labai lengva, laki, sklypas šlaite, arti gruntiniai vandenys - rekomenduojama įkasti net 150- 200 cm. Kitaip atraminiai stulpai judės, tvora iškryps arba nuvirs.

Metalinius stulpus - plieninius stačiakampius ar apvalius nuo 50 mm skersmens vamzdžius - taip pat pageidautina apdoroti apsauginėmis medžiagomis, apsaugoti nuo lietaus vandens, kad nerūdytų išorė ir vandens nepatektų į vidų (užšaldamas vanduo gali suplėšyti metalinį vamzdį). Viršų reikia uždengti stogeliu. Cementinių vamzdžių vidų reikėtų užpildyti cementiniu mišiniu, armuoti metaliniu strypu (14-16 mm diametro). Gelžbetonio stulpams įliejamos 2- 4 vertikalios armatūrinės sijos.

Statant sunkias (plytų ar akmens) arba aukštas tvoras, kai bėginis metras sveria 100-150 kg, taip pat kai statoma šlaite, būtinas juostinis pamatas. Plytiniai stulpai mūrijami ant betono arba plytų pamato. Pamatinių stulpų skerspjūvis - 380x380, 380x510 mm, stulpų iš plokščių akmenų - ne mažiau 500x500 mm, iš tašyto akmens - ne mažiau 600x600 mm. Plytiniai pamatiniai stulpai mūrijami 20-30 cm virš grunto paviršiaus. Tarpai įgilinami 15-20 cm ir užpildomi plytomis (250 mm plotis), skalda, akmenimis (400 mm).

Tvoros pamatas

Duobės apvaliems nedidelio diametro stulpams kasamos 70-90 cm gylio. Didelio diametro stulpams duobių gylis 50-70 cm, tarpus užpilant skalda ir užtetonuojant. Požeminė metalinių stulpų dalis padengiama karštu bitumu.

Rekomenduojami tarpai tarp stulpų - 2,5 m.

Tarpatramiai

Medžiagos tarpatramių užpildymui gali būti pačios įvairiausios, priklausomai nuo namo stiliaus ar šeimininkų pageidavimų. Vidutinis atstumas tarp stulpų - 2-3 m. Tarpo tarp atramų ilgis turi būti skersinių ilgio kartotinis. Gulekšnių matmenys nustatomi pagal tarpatramio ilgį, konstrukcijos svorį ir pačios medžiagos kokybę. Pavyzdžiui, kai atstumas tarp tvoros stulpų neviršija 2 m, statramsčiams naudojamų lentelių skerspjūvis gali būti 5x5 arba 6х6 cm.

Vartai

Teritorijoje išėjimų gali būti ne vienas. Paprastai šalia įvažiavimo vartų statomi ir varteliai įėjimui. Lengviesiems automobiliams užtenka 2,7 m pločio vartų, bet jei pro juos važinės ir statybinė technika, būtinas vartų plotis - 3,5 m. Šią problemą galima spręsti ir taip: palikti 5-6 m tarpą ir jame įrengti laikinus vartus. Vėliau bus galima įrengti reiiamo dydžio vartus, o likusius tarpus užtverti.

Stulpai, prie kurių tvirtinami vartai, armuojami (į mūrinio vidurį įstatomas metalinis vamzdis arba tinklelis (kas 2-4 plytų eilės)).

Tvorą galima įvairiai dekoruoti: nudažyti, papuošti drožiniais, papildomai apšviesti, geometrines tvoros formas paįvairinti sodo augalais. Prie aukštos tvoros galima sodinti vijoklinius augalus.

Nudažyti galima įvairiai

Žemės sklypai gali būti aptveriami tik turint į juos nuosavybės teisę.

Kada tvoros statybai reikia leidimo?

Tvoros turi būti pastatytos laikantis tam tikrų reikalavimų ir nepažeisti kaimynų interesų. Tokie pat reikalavimai taikomi ne tik tvoroms, bet ir aptvarams, diendaržiams, voljerams, - kai jie atitinka  statinio požymius. Tvoros statybai keliami reikalavimai priklauso nuo:

• jos aukščio (pagal tai nustatoma, kokiai statinių kategorijai ir grupei priskirtina tvora),
• žemės sklypo, kuriame tvora statoma, vietos (kaime, mieste, saugomoje ar su kultūros paveldo objektų apsauga susijusioje teritorijoje),
• konstrukcijos (su pamatu (cokoliu) ar ne, ant atraminės sienutės ar be jos, kiaurymių sudaromų ploto),
• vietos sklypo ribų atžvilgiu (ant sklypo ribos ar prie sklypo ribos, kokiu atstumu nuo sklypo ribos, prie kurios sklypo ribos pasaulio šalių atžvilgiu - kokia kryptimi krenta tvoros šešėlis).

Norint tverti tvorą, kurios aukštis iki 2 metrų, jokio statybą leidžiančio dokumento nereikia, jeigu ji tveriama prie sklypo ribos ( tvoros konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) ir jei:

1. tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi;

2. tvoros kiaurymių plotas ne mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis  nukreiptas rytų ar vakarų kryptimis.
Šie reikalavimai taikomi, jei tvora statoma arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos.
Jei 1 ar 2 punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai.

Norint statyti 2-5 metrų aukščio tvorą mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje, taip pat ir 1-2 m aukščio tvorą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar valstybinėje žemėje, jau privaloma gauti rašytinį pritarimą supaprastintam statybos projektui. Dėl tokio statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo reiktų kreiptis į savivaldybės administraciją. Be to, šioms tvoroms  taip pat taikomi 1 ir 2 punktuose nurodyti reikalavimai dėl kiaurymių ploto.

Tvoros su cokoline dalimi aukštis matuojamas nuo žemės paviršiaus. Visais atvejais tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Kai yra toks pavojus, reikia tartis su gretimo žemės sklypo savininku ir, gavus jo sutikimą raštu, įrengti paviršinio vandens  nutekėjimo sistemą į lietaus nuotakyną, griovį, drenažą ar rasti kitą abiem savininkams priimtiną sprendimą.

Tvoros statomos iš įvairių statybinių medžiagų - medienos, plytų, metalo, betono, gelžbetonio, natūralaus akmens, sintetinių medžiagų (plastiko), o kartais derinamos kelios medžiagos: medis su metalu, natūraliu akmeniu.

Metalinė chromuota tvora

Betono stulpeliai

Augalais dekoruota tvora

Ištisinė akmenų tvora

Parengė R. Š.

Statybų ir būsto gido Asa.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.